Šeštadienį Rumunijos kariai rado šias nuolaužas Plauru Tulčos apskrityje, esančioje prie pat sienos su Ukraina.

Tą pačią dieną valstybės sekretorius Iulianas Fota (Julianas Fota) susitiko su Rusijos diplomatu, kad perduotų „Rumunijos protestą dėl Rumunijos oro erdvės pažeidimo“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pasak jos, I. Fota „griežtai paprašė Rusijos pusės nutraukti veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainos gyventojus ir infrastruktūrą, įskaitant tuos, kurie keltų bet kokią grėsmę Rumunijos piliečių saugumui regione“.

Šeštadienį Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad šį atvejį aptarė telefonu.

J. Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“ sakė, kad „nėra jokių požymių, jog ketinama smogti NATO, tačiau smūgiai yra destabilizuojantys“.

Jis taip pat palankiai įvertino JAV sprendimą skirti daugiau naikintuvų F-16 NATO oro policijai.

Įvyko absoliučiai nepriimtinas Rumunijos suverenios oro erdvės pažeidimas.

K. Iohannisas sakė, kad šis radinys rodo, jog „įvyko absoliučiai nepriimtinas Rumunijos suverenios oro erdvės pažeidimas“.

Rumunija sugriežtino stebėjimo ir oro erdvės saugumo stiprinimo priemones po pakartotinių Rusijos atakų prieš Dunojaus uostus ir infrastruktūrą Ukrainoje.

Šią savaitę Plauru apylinkėse jau buvo rasta įtariamų dronų nuolaužų, o šeštadienio radinys, aptiktas už kelių kilometrų, šiuo metu analizuojamas.

Iki trečiadienio Bukareštas keliskart atmetė Kyjivo teiginius, kad Irano gamybos Rusijos dronai nukrito ir sprogo Rumunijos teritorijoje per praėjusios savaitės smūgį Ukrainos Izmajilo uostui.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį NATO daug dėmesio skyrė tam, kad karas neprasiveržtų į Aljanso teritoriją.

Rusija suintensyvino puolimus prieš pietinius Ukrainos Odesos ir Mykolajivo regionus, kuriuose yra uostai ir infrastruktūra, itin svarbi žemės ūkio produktų eksportui po to, kai žlugo susitarimas, leidžiantis gabenti grūdus iš Juodosios jūros uostų.