Po nacionalinės gynybos tarybos posėdžio A.F.al Sisi paskelbė „nepaprastąją padėtį trims mėnesiams“, sakydamas ryžtingą kalbą prezidentūroje.

Atsakomybę už mažiausiai 44 žmonių gyvybes nusinešusius sprogdinimus bažnyčiose Nilo deltos miestuose Aleksandrijoje ir Tantoje prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Nepaprastoji padėtis išplečia policijos galias areštuoti, sekti asmenis, vykdyti kratas ir suvaržyti judėjimo laisvę.

Egipte nepaprastoji padėtis galiojo dešimtmečius; ją 2012 metais atšaukė islamiškų pažiūrų prezidentas Mohamedas Mursi (Mohamedas Mursis).

Reikalavimas ją atšaukti buvo vienas pagrindinių per 2011 metų Arabų pavasario revoliuciją, kai buvo nuverstas veteranas autoritarinis lyderis Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas).

Kai 2013 metais A.F.al Sisi, tuometis kariuomenės vadas, nuvertė M.Mursi, nepaprastoji padėtis buvo įvesta vienam mėnesiui po šimtus žmonių gyvybių nusinešusių susirėmimų tarp policijos ir protestuotojų islamistų, kai taip pat buvo puldinėjami krikščionių objektai.

Nepaprastoji padėtis taip pat nebuvo atšaukta dalyje Šiaurės Sinajaus, kur aktyviai veikia IS egiptietiškosios grupuotės kovotojai.