Ši tuomet naujai susibūrusi organizacija, kurios tolesniam egzistavimui, panašu, iškilo reali grėsmė, mėgina griebtis naujos išgyvenimo strategijos. Tam galbūt teks paaukoti „kalifato“ kontrolę Irake ir Sirijoje, tačiau, kaip tikimasi, pavyks išsaugoti bent virtualią grupuotės versiją.

Tikslas – išsaugoti sekėjų lojalumą ir sugrįžti

Naujasis grupuotės planas aptariamas neseniai paskelbtoje tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti įvairius „Islamo valstybės“ plėtojamos viešųjų ryšių strategijos aspektus, ataskaitoje. Londono karališkojo koledžo paskelbto tyrimo išvadoje teigiama, kad kol kas būtų pernelyg anksti tikėtis, jog „Islamo valstybė“ netrukus ims ir išnyks.

„Siekdama išplėtoti skaitmeninį strateginį gylį, organizacija skleidė propagandą, – rašoma tyrimo išvadoje, sąmoningai pavartojant terminą, kuris paprastai vartojamas kalbant apie kalnuotas ar kitokias vietoves, į kurias atsitraukusi tauta gali geriau apsiginti. – Atsižvelgiant į šias pastangas, kalifato idėja gyvuos kur kas ilgiau nei ją išpuoselėjusi „valstybė“.“

Vystydamas šią strategiją, už viešinimą atsakingas „Islamo valstybės“ sparnas jau ėmėsi savo milžiniško vaizdo medžiagos, nuotraukų ir pranešimų archyvo peržiūros. Taip ruošiama dirva naujai propagandos bangai, kurios tikslas – „Islamo valstybę“ pateikti taip idilišką karalystę, kuriai lemta būti atstatytai.

„Tikrieji grupuotės pasekėjai paprasčiausiai pasitrauks į virtualų pasaulį, kuriame jie turės galimybę naudotis didžiuliu per pastaruosius kelerius metus grupuotės sukauptu propagandinės medžiagos archyvu ir, kamuojami nostalgijos, tuo mėgausis“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Informaciniai ginklai gali būti galingesni už branduolines bombas

Naujajame plane puikiai atsispindi, kokia beviltiška jaučiasi aptariama teroristinė organizacija, matydama, kad jos kontroliuojama teritorija sparčiai mažėja. Išnagrinėjus šį planą, galima neblogai suprasti naują grupuotės požiūrį į interneto ir socialinių tinklų teikiamas galimybes: anksčiau šiomis priemonėmis siekta pritraukti kovotojus mūšiams Irake ir Sirijoje, o dabar – išsaugoti po visur išsibarsčiusių sekėjų lojalumą.

Daugelis Karališkojo koledžo paskelbtos ataskaitos išvadų pagrįsta „Islamo valstybės“ propagandos vadovėlio, kuris interneto platybėse pasirodė praėjusiais metais, teiginiais. Leidinuke pavadinimu „Informacijos skleidėjau, tu irgi esi mudžahedas“ (angl. Media Operative, You Are a Mujahid, Too) propagandininkų pajėgos pagal savo svarbą prilyginamos teroristinės grupuotės kovotojams. Jame pateikiama nurodymų, kaip reikėtų rengti pranešimus, kad jie pakliūtų į populiariosios žiniasklaidos akiratį ir padėtų skleisti organizacijos ideologiją.

„Informaciniai ginklai iš tiesų [gali] būti galingesni už branduolines bombas“, – taip, anot Karališkojo koledžo ataskaitos, skelbiama minėtuose nurodymuose.

Šį mėnesį „Islamo valstybės“ paviešintas vaizdo įrašas, kaip paaiškėjo, parengtas vadovaujantis minėtu naujuoju organizacijos vadovėliu. Vaizdo įraše, kuris pavadintas „Kaladėlės“ (angl. Building Blocks), persipina kadrai, kuriuose užfiksuotos tipinės kovos scenos, gatves tiesiantys darbininkai, tarnybon išskubantys gaisrinės automobiliai ir gausiai nukrautas parduotuvių lentynas apžiūrinėjantys pirkėjai (vaizdo įrašas iš „Youtube“ pašalintas, – LRT.lt).

Karališkojo koledžo Tarptautinio radikalizacijos studijų centro tyrėjo ir naujosios ataskaitos autoriaus Charlie Winterio teigimu, šis vaizdo įrašas puikai atspindi tam tikrą išankstinę nostalgiją, kurią „Islamo valstybė“ siekia sukelti. Juo tarsi užsimenama apie senus gerus kalifato laikus, nors iš tikrųjų kalifatas, bent kol kas, niekur nedingęs.

Specialistai abejoja grupuotės sėkme įgyvendinant naująją strategiją

„Islamo valstybei“ dėl Jungtinių valstijų, Turkijos, Rusijos, Sirijos ir Irako karinio spaudimo nesiseka išsaugoti teritorijos, tačiau, pasak G. Millerio, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad, remiantis naujausiais duomenimis, dar prieš porą mėnesių naujų šios grupuotės užsienio kovotojų skaičius siekė 2 000, o dabar tokių – vos 50.

Praėjusiais metais grupuotė ėmėsi keisti savo propagandos tematiką, kad paruoštų savo sekėjus kalifato nuosmukiui. Šiuo tikslu nuolat didėjančios karo netektys vaizduojamos kaip taurios ir neišvengiamos kovos rezultatas. Kaip pažymi autorius, ankstesni grupuotės pranešimai buvo dažniausiai siejami su triumfu, pergalėmis.

Naujosios viešųjų ryšių strategijos įgyvendinimas gali būti kur kas keblesnis, nei norėtųsi „Islamo valstybei“. Nors nėra aišku, kiek tiksliai, tačiau akivaizdu, kad grupuotės auditorija gerokai sumenko – iš dalies dėl to, kad socialinės žiniasklaidos bendrovės, pavyzdžiui, „Facebookas“ ir „Twitteris“, ėmėsi griežtų priemonių, kad jų platformose neliktų nei „Islamo valstybės“ sekėjų, nei su šia grupuote susijusio turinio.

Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad „Islamo valstybės“ siekis išlaikyti sekėjus virtualioje erdvėje galėtų suteikti šiai grupuotei vilties kada nors vėl iškilti iš pogrindžio – panašiai, kaip atsitiko jos pirmtakei, kai Sirijoje įsisiautėjo pilietinis karas.

Kaip teigia buvęs aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas, „Islamo valstybės“ viešųjų ryšių ekspertas Alberto Fernandezas, grupuotė „mėgina tapatintis su gerokai ambicingesne savo pačios versija, palyginti su ta, kurios laikėsi prieš dešimtmetį“. Pasak jo, organizacija yra pakeliui iš veikimo fazės į laukimo fazę. „Klausimas – ko ji laukia, kur ji laukia ir kiek dar lauks?“ – svarsto specialistas.

G. Millerio nuomone, teritorinius praradimus „Islamo valstybė“ siekia kompensuoti teroristiniais scenarijais Europoje ir Jungtinėse Valstijose, taip mėgindama pademonstruoti savo, kaip pasaulinio masto veikėjos, reikšmę.

Irake ir Sirijoje šios grupuotės tinklas jau perėjo prie labiau tradicinio maištavimo taktikos. Grupuotė prisiėmė atsakomybę už restorano sprogdinimą Mosule ir ko gero toliau tęs panašaus pobūdžio operacijas, idant kuo labiau destabilizuotų prarastą teritoriją ir pasiruoštų naujos medžiagos propagandiniams pranešimams.

„Apskritai kalbant, „Islamo valstybė“ netruks grįžti į įprastas vėžes, tik ji labiau primins ne savo ideologinę pirmtakę, o eilinę teroristų grupuotę, – įsitikinęs Ch. Winteris. – Ji turės įdėti nežmoniškai daug pastangų į turinį, o taip pat ir į jo sklaidą. Jos tvirtinimai apie tai, koks šis sumanymas buvo utopiškas, pasidarys dar labiau išpūsti.“