Vašingtonas didina spaudimą Rusijai, kad ji sutramdytų B.Assadą po įtariamos cheminės atakos sukilėlių kontroliuojamame Sirijos mieste, kur žuvo mažiausiai 87 civiliai; dėl jos JAV netrukus surengė atsakomąjį Sirijos oro pajėgų bazės bombardavimą.

Didžiojo septyneto ministrams raginant skatinti diplomatinėmis priemonėmis šešerius metus nesibaigiančio konflikto nutraukimą ir užtikrinti tvarią taiką vieningoje Sirijoje, R.Tillersonas pareiškė: „Mes tikimės, kad Basharas al Assadas nebus toje ateityje“.

Tarp JAV ir pagrindinės B.Assado sąjungininkės Rusijos didėjant prarajai, Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai išreiškė paramą R.Tillersonui, vykstančiam į Maskvą svarbių derybų dėl Sirijos konflikto.

„Noriu paaiškinti, kad mūsų kariniai veiksmai buvo tiesioginis atsakas į Assado režimo barbariškumą“, – sakė JAV valstybės sekretorius pasaulio septynių didžiųjų pramoninių valstybių diplomatams Italijoje.

„Pagrindinis Jungtinių Valstijų prioritetas Sirijoje ir Irake ir toliau lieka nugalėti ISIS“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie vadinamą „Islamo valstybės“ džihadistų grupuotę.

Tuo metu R.Tillersonui, pirmam prezidento Donaldo trumpo (Donaldo Trampo) administracijos tokio rango pareigūnui, išvykstant į Rusijos sostinę, Maskva išreiškė viltį, kad jai pavyks išvengti konfrontacijų ir pradėti „konstruktyvų bendradarbiavimą“ su Vašingtonu.

G-7 reiškia paramą R.Tillersonui

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai antradienį paragino vengti konflikto eskalavimo Sirijoje ir pareiškė savo paramą JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersonui (Reksui Tilersonui), besirengiančiam svarbioms deryboms Maskvoje, kuri yra pagrindinė Damasko režimo sąjungininkė.

Diplomatams iš septynių didžiųjų pramoninių valstybių susirinkus į derybas Italijos Lukos mieste, prie jų specialiai diskusijai Sirijos klausimu prisijungė kolegos iš Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos, Jordanijos bei Kataro. Šis specialus susitikimas buvo sušauktas Italijos iniciatyva.

„Visos G-7 šalys nori išvengti karinio eskalavimo ir nori politinio sprendimo išvengiant naujos smurto spiralės“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) po derybų šiame Toskanos regiono mieste.

„Norime įtikinti Rusiją paremti politinį procesą, kad būtų taikiai sureguliuotas Sirijos konfliktas“, – pridūrė jis.

Vokietijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad R.Tillersonas turi „mūsų visų palaikymą“ deryboms Maskvoje, į kurią turėtų atvykti antradienio pavakare.

Prieš valstybės sekretoriaus vizitą Vašingtonas padidino spaudimą Maskvai, kad ši paveiktų savo sąjungininką, Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą). Jis taip pat įspėjo Damaską, kad šis sulauks naujo karinio atsako, jei vėl panaudos cheminius ginklus.

Penktadienį paryčiais i š JAV karo laivų Viduržemio jūroje į Šairato oro bazę Sirijos vakaruose buvo paleistos 59 sparnuotosios raketos „Tomahawk“. Per ataką buvo sunaikintas aerodromas, iš kurio, JAV nuomone, praėjusį antradienį buvo surengta pražūtinga cheminė ataka, nusinešusi mažiausiai 87 civilių gyvybes.

„Galimybė“

Ši ataka buvo pirmoji, kai Vašingtonas tiesiogiai smogė B.al Assado režimui, kurį šeštus metus trunkančiame pilietiniame kare palaiko Rusija ir Iranas.

Prieš antradienio susitikimą Italijos užsienio reikalų ministras Angelino Alfano (Andželinas Alfanas) telefonu kalbėjosi su kolega iš Irano, kurio prašė paveikti Damasko režimą, kad šis neberengtų atakų prieš civilius.

Antradienį A.Alfaro džiaugėsi „atsiradusia galimybe rimtai įtraukti Rusiją į pastangas atnaujinti politinį procesą“ ir užkirsti kelią tolesnei krizės eskalacijai.

Z.Gabrielis savo ruožtu pabrėžė, kad „be Maskvos ir Teherano Sirijos krizės sprendinio nebus“.

Maskva laikosi pozicijos, kad civiliai gyventojai Chan Šeichūno mieste Sirijos šiaurės vakaruose žuvo nuo sukilėlių turėtų cheminių ginklų. Tuo tarpu Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) pareiškė, jog nėra jokių abejonių, kad Sirijos „režimas turi cheminių ginklų, todėl būtina užkirsti jam kelią vėl juos panaudoti“.

Didžiojo septyneto grupė, kuriai priklauso Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV, pažadėjo „pasiųsti aiškią ir koordinuotą žinią“ Maskvai per R.Tillersoną, kuris susitiks derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Ministrams pirmadienį pradėjus susitikimą, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pavadino B.al Assadą „toksišku“ ir sakė, kad „atėjo metas (Rusijos prezidentui) Vladimirui Putinui pripažinti tiesą apie tironą, kurį jis globoja“.

Sprogmenų prikrautos statinės

Vašingtonas pirmadienį dar kartą perspėjo Damaską nemėginti vykdyti naujų cheminių atakų ir pareiškė, kad atsakomasis raketų smūgis sunaikino penktadalį B.al Assadui likusių karo lėktuvų.

„Jungtinės Valstijos pasyviai nelauks, kai Assadas žudo nekaltus žmones cheminiais ginklais, kurie yra uždrausti tarptautinių įstatymų ir kurie buvo deklaruoti kaip sunaikinti“, – sakoma Pentagono vadovo Jameso Mattiso (Džeimso Matiso) pranešime.

„Sirijos vyriausybei būtų neprotinga kada nors vėl naudoti cheminius ginklus“, – pažymėjo J.Mattisas

Be to, Baltųjų rūmų atstovo Seano Spicerio (Šono Spaiserio) pareiškimas, atrodo, pasiuntė žinią apie mažėjantį JAV pakantumą faktui, kad B.al Assado pajėgos naudoja sprogmenų prikrautas statines – primityvias, bet didelės griaunamosios galios improvizuotas aviacijos bombas.

„Jei dujomis nunuodiji kūdikį, jei numeti sprogmenų prikrautą statinę ant nekaltų žmonių, tai, manau, sulauksi šio prezidento (D.Trumpo) atsako“, – sakė S.Spiceris.

Bet praėjus kelioms minutėms Baltieji rūmai paaiškino, kad S.Spiceris nepaskelbė jokios naujos politikos B.al Assado režimo atžvilgiu.

„Mūsų pozicija niekaip nepasikeitė“, – sakoma rašytiniame vieno Baltųjų rūmų pareigūno pareiškime.

Rusija sako galinti imtis atsakomųjų priemonių

Jeigu nebus Vašingtono žingsnių susidariusiai įtampai santykiuose su Maskva sumažinti, Rusija imsis atsakomųjų priemonių, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Kalbant apie dvišalę dienotvarkę, ilgas dirgiklių sąrašas, atsiradęs dėl Vašingtono kaltės, netrumpėja. Jeigu nebus žengta žingsnių susidariusioms problemoms šalinti, prireiks atsakomųjų priemonių, kurios bus pagrįstos abipusiškumo principu“, – sakoma ministerijos komentaruose, paskelbtuose jos svetainėje prieš JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono (Rekso Tilersono) vizitą Maskvoje.

Tačiau Rusijos URM tikisi, kad darybos su R.Tillersonu bus sėkmingos, nors šiuo metu Rusijos ir JAV santykiai yra sudėtingiausi nuo Šaltojo karo laikų.

„Ryšium su šiandien prasidedančiu JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono darbo vizitu Rusijoje norime pasakyti, kad tikimasi produktyvių derybų. Tai – svarbu net tik dėl tolesnio dvišalio bendradarbiavimo perspektyvų, bet ir dėl bendros atmosferos tarptautinėje arenoje“, – sakoma antradienį paskelbtuose ministerijos komentaruose.

„Akivaizdu, kad Rusijos ir Amerikos santykiai išgyvena patį sudėtingiausią laikotarpį po Šaltojo karo“, – nurodoma juose.

Taip pat Rusijos URM pareiškė, kad Maskva yra pasiruošusi bet kokiai įvykių eigai per R.Tillersono vizitą balandžio 11-12 dienomis.

„Apskritai tikimės, kad valstybės sekretorius pateiks savo pamąstymus visais bendrai rūpimais klausimais. Esame pasiruošę bet kokiai įvykių eigai, tačiau pirmenybę teikiame tokiam darbui, kuris mažins, o ne didins tarptautinę įtampą. Esame nusiteikę ne konfrontacijai, o konstruktyviam bendradarbiavimui. Tikimės, kad to paties nori ir amerikiečių šalis“, – nurodė Rusijos URM Informacijos ir spaudos departamentas ministerijos svetainėje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį perspėjo apie Sirijoje esą rengiamas cheminių ginklų „provokacijas“, kuriomis bus siekiama nepagrįstai apkaltinti Kremliaus sąjungininką Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).

„Iš įvairių šaltinių turime informacijos, kad tokios provokacijos – kitaip negaliu jų pavadinti – yra ruošiamos ir kituose Sirijos regionuose, tarp jų ir pietiniuose Damasko priemiesčiuose, kur vėl planuojama išmesti kažkokios medžiagos ir apkaltinti Sirijos oficialią valdžią jos panaudojimu“, – kalbėjo V.Putinas po susitikimo su Italijos prezidentu Sergio Mattarella (Serdžu Matarela) per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.

Sirijos karinėje bazėje tebėra cheminių ginklų?

Pentagonas įsitikinęs, kad Sirijos režimas tebelaiko papildomų cheminių ginklų atsargų kariniame aerodrome, praeitą savaitę tapusiame JAV sparnuotųjų raketų smūgio taikiniu, bet tie sandėliai specialiai liko nepaliesti, pirmadienį sakė vienas pareigūnas.

Amerikos kariuomenės ekspertų išvados rodo, kad Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) kariuomenė tikriausiai laiko šiuos ginklus sandėliuose Šairato karinių oro pajėgų bazėje netoli Homso miesto šalies vidurio regione, sakė JAV kariuomenės Centrinio štabo atstovas pulkininkas Johnas Thomasas (Džonas Tomasas).

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praeitą savaitę nurodė suduoti galingą smūgį šiai oro pajėgų bazei reaguojant į „barbarišką“ cheminę ataką, dėl kurios jis kaltina B.al Assadą.

„Įtariame, jog yra reikšminga tikimybė, kad ten gali būti kitų cheminių ginklų. Jie gali būti paruošti naudoti, paruošti koviniams panaudojimui tuose objektuose, todėl mes jiems nesmogėme“, – žurnalistams aiškino J.Thomasas.

Cheminių medžiagų atsargoms buvo pasirinkta nesmogti, nes Pentagonas nenorėjo padaryti nenumatytos žalos, jeigu nuodingų dujų debesis pasklistų Sirijos vietovėse.

Jungtinės Valstijos įsitikinusios, kad B.al Assadas dar turi cheminių ginklų atsargų, bet žvalgybos analitikai nėra tikri, kokio jie pobūdžio.

Pagal 2013 metų susitarimą, kuriam tarpininkavo Maskva, B.al Assadas turėjo likviduoti visas Sirijos cheminių ginklų atsargas ir perduoti jas Rusijai.

Pentagonas pareiškė esantis tikras, kad balandžio 4 dieną B.al Assado pajėgos įvykdė cheminę ataką prieš sukilėlių kontroliuojamą Chan Šeichūno miestą, nusinešusią mažiausiai 87 žmonių gyvybes.

„Mums buvo patarta užtikrinti, kad nesukeltume jokios didesnės žalos ir nepaliestume jokių cheminių ginklų toje teritorijoje, – sakė J.Thomasas. – Stengėmės sumažinti jų galimybes pakelti į orą orlaivius ir apginkluoti juos cheminiais ginklais.“

Pentagonas tvirtino, kad raketų smūgis sunaikino daugiau 20 proc. Sirijos turėtų veikiančių karo orlaivių, bet kariškiai buvo kritikuojami, kad nesunaikino Šairato aerodromo takų. Kaip pranešama, režimo lėktuvai vėl naudojosi ta baze praėjus kelioms valandoms po atakos, per kurią JAV eskadriniai minininkai paleido į Šairato aerodromą 59 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.

Pasak J.Thomaso, šios bazės kilimo ir tūpimo takų specialiai nesistengta sunaikinti, nes Jungtinės Valstijos norėjo pasiųsti aiškią žinią, jog šis smūgis yra atsakas į įtariamą cheminę ataką, o ne signalas apie norą labiau įsitraukti į Siriją krečiantį žiaurų pilietinį karą.

JAV pajėgos informavo Maskvą likus nedaug laiko iki penktadienio surengto smūgio, nes Šairato bazėje buvo Rusijos karių ir technikos.

Ilgametė B.al Assado sąjungininkė Maskva įtūžo dėl šios JAV atakos ir pagrasino nutraukti ryšių liniją tarp abiejų šalių kariškių, turinčią padėti išvengti nenumatytų incidentų, abiem šalims vykdant karines operacijas Sirijoje.

J.Thomasas atsisakė patvirtinti, ar vadinamoji „konfliktų išvengimo linija“ dar veikia, bet pažumėjo, kad net ir jos nebelikus „dar yra būdų, kaip pilotai gali pasveikinti vieni kitus“.

JAV ir Rusijos pilotai vieni kitų orlaivius gali aptikti radarais, bet nebelikus tiesioginio ryšio linijos didėja rizika, kad įvyks nesusipratimų arba nelaimingų atsitikimų Sirijos oro erdvėje, kur aktyviai veikia aviacija, palaikanti B.al Assado režimo pajėgas ir jų oponentus.