Šio strategiškai svarbaus miesto vadovybė dar nepatvirtino šių vietos žiniasklaidos ir agentūros „Reuters“ liudininko pranešimų.

Odesa sekmadienio rytą buvo apšaudyta raketomis. Pasak vieno Ukrainos pareigūno, šios raketos pataikė į „kritinę infrastruktūrą“, tačiau žmonės nenukentėjo. Rusija vėliau pareiškė, kad šios atakos metu taikėsi į degalų talpyklas, kuriomis naudojosi Ukrainos karinės pajėgos.

Ukraina teigia, kad Rusijos kariai pradėjo trauktis iš Sumų

Rusijos kariai pradėjo trauktis iš Ukrainos Sumų srities, pranešė vietos pareigūnai.

Tačiau, pasak srities karinės administracijos vadovo Dmytro Žyvytskio, dar per anksti teigti, kad ji buvo išvaduota.

D. Žyvytskio teigimu, praėjusią savaitę čia buvo fiksuojamas didelis Rusijos kariuomenės buvimas ir įvykdyta daugybė atakų prieš civilius.

Rusija prašo sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Bučos

Maskva paprašė pirmadienį surengti specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį aptarti kaltinimams, kad rusų pajėgos įvykdė žiaurių nusikaltimų prieš civilius ukrainiečius šalia Kyjivo esančioje Bučoje.

„Atsižvelgdama į siaubingą Ukrainos radikalų provokaciją #Bučoje, Rusija paprašė pirmadienį, balandžio 4 dieną, sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Rusijos ambasadoriaus prieš JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

Ukraina ir Vakarų lyderiai prarūko pykčiu, kai nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis.

Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje.

Vašingtono aukšto rango pareigūnė pasmerkė Maskvos prašymą sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį ir sakė, kad šiuo žingsniu Rusija tik siekia „dėtis pasipiktinusia“.  

„Rusija naudojasi taktika, kurią taikė Krymui ir Alepui: priversta gintis dėl to, dėl ko neįmanoma apsiginti (šiuo atveju – dėl žiaurumų Bučoje), Rusija šaukia JT Saugumo Tarybos posėdį, kad galėtų dėtis pasipiktinusia ir reikalauti atsakomybės“, – tviteryje parašė Samantha Power (Samanta Pauer), buvusi JAV ambasadorė prie JT. 

„Niekas neužkibs ant šio kabliuko“, – pridūrė S. Power, šiuo metu užimanti  JAV Tarptautinės plėtros agentūros administratorės postą. 

JT pareigūnai kol kas nepranešė, ar skubus JT Saugumo Tarybos posėdis įvyks pirmadienį.

Scanpix nuotr.

„Human Rights Watch“ aptiko įrodymų apie karo nusikaltimus Ukrainoje

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) sekmadienį paskelbė, kad aptiko įrodymų apie Rusijos kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus prieš Ukrainos civilius. Tai praneša portalas „Sky News“.

HRW nurodė, kad tokių atvejų užfiksuota Černihive, Charkive ir Kyjive. „Šie atvejai prilygsta nenusakomam, tyčiniam žiaurumui ir smurtui prieš Ukrainos civilius“, – teigė HRW Europos ir Vidurio Azijos padalinio vadovas Hughas Williamsonas ir pridūrė, kad jie turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai.

Pasak H. Williamsono, tarp jų – vienas pakartotinio išprievartavimo atvejis, du egzekucijos atvejai ir dar keli neteisėto smurto ir grasinimų civiliams atvejai. „Kariai taip pat susiję su civilių turto plėšimu, įskaitant maistą, rūbus ir malkas. Tai įvykdę žmonės atsakingi už karo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Ukraina: Rusija pradėjo slaptą rezervistų mobilizaciją

Rusijos kariuomenė ir politinė vadovybė pradėjo slaptą rezervistų mobilizaciją. Tai, remdamasis Ukrainos kariuomenės generaliniu štabu, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak generalinio štabo, renkantis kandidatus pirmenybė teikiama kovinės patirties turintiems asmenims. Mobilizacija apima eilinius, seržantus ir karininkus ir daugiausiai vykdoma Krasnodaro ir Permės kraštuose bei Dagestano, Ingušijos ir Kalmukijos respublikose.

Nustatyta, kad pagrindinis rezervistus motyvuojantis veiksnys – finansinės paskatos. Rusijos gyventojai laikosi nuomonės, kad karo Ukrainoje dalyviai gali pagerinti savo finansinę padėtį pasiimdami „trofėjų“, t. y. plėšikaudami.

Generalinio štabo teigimu, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė mobilizacijos metu tikisi pritraukti apie 60 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidentas pasmerkė Rusijos pajėgų žiaurumus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pavadino Rusijos karius „žudikais, kankintojais, žagintojais ir marodieriais“, netoli Kyjivo radus dešimčių nužudytų civilių kūnus ir pasaulyje kilus pasipiktinimo bangai bei reikalavimams imtis griežtų naujų sankcijų prieš Maskvą.

Vietos tarnybos nurodė buvusios priverstos laidoti gatvėse surinktus lavonus bendruose kapuose. Vaizdai, kuriuose matyti nužudytieji, kai kurie – už nugaros surištomis rankomis, pašiurpino kitų šalių sostines, skaičiuojant jau 40-ąją Rusijos invazijos dieną.

Nors Rusija savo atsakomybę neigė, tarptautinė bendruomenė bemat pasmerkė šiuos veiksmus. Vakarų šalių, NATO ir Jungtinių Tautų lyderiai reiškė pasibaisėjimą civilių žudynėmis Kyjivo šiaurės rytiniame priemiestyje Bučoje ir kitur.

V. Zelenskis nesirinko žodžių naktį paskelbtame vaizdo pranešime ir perspėjo, kad „į mūsų šalį atėjo koncentruotas blogis“.

Kalbėdamas ukrainietiškai jis Rusijos karius apibūdino kaip „žudikus, kankintojus, žagintojus, marodierius, vadinančius save armija, bet nusipelniusiais tik mirties už tai, ką padarė“.

Perėjęs prie rusų kalbos prezidentas tęsė: „Noriu, kad kiekvieno Rusijos kario motina pamatytų žmonių, nužudytų Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje kūnus“.

„Noriu, kad visi Rusijos Federacijos lyderiai pamatytų, kaip vykdomi jų įsakymai“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis sakė įkūręs specialią komisiją, tirsiančią žudynes sostinės apylinkėse, iš kurių Rusijos pajėgos atsitraukė, Maskvai mėginant susitelkti į kovos veiksmus pietryčių Ukrainoje. Prieš šio proceso prisidės tarptautiniai prokurorai ir teisėjai.

Į mūsų šalį atėjo koncentruotas blogis.

Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad iš sostinės prieigų atsitraukus Rusijos kariams buvo rasti mažiausiai 410 žuvusių civilių kūnų. Daugelis lavonų buvo surištomis rankomis, su kankinimų žymėmis ir akivaizdžiai nušauti iš arti.

Rusija atmetė kaltinimus karo nusikaltimais kaip „provokaciją“ ir inicijavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį šiam reikalui apsvarstyti.

Žudynių mastas tebesiaiškinamas, o Bučos meras Anatolijus Fedorukas naujienų agentūrai AFP sakė, kad 280 lavonų buvo palaidoti bendruose kapuose, nes nebuvo jų įmanoma palaidoti kapinėse, patenkančiose į vis dar apšaudomas zonas.

Bendrovė „Maxar“ paskelbė iš palydovo padarytų nuotraukų, kuriose, anot jos, matyti bendro kapo duobė, iškasta šalia Bučos cerkvės.

Komunalinių paslaugų įmonės darbuotojas Serhijus Kaplyčnas sakė AFP, kad Rusijos pajėgos neleido gyventojams palaidoti žuvusiųjų Bučoje.

„Jie sakė, kad kol šalta, tegul jie ten toliau guli“, – nurodė jis.

Scanpix nuotr.

Galiausiai kūnus tapo įmanoma surinkti. „Traktoriumi iškasėme bendrą kapą ir visus palaidojome“, – sakė S. Kaplyčnas.

JT pareiškė esančios „itin susirūpinusios“ dėl nuotraukų iš to regiono, bet pridūrė negalinčios atmesti, kad kai kurie žuvusieji yra kovotojai arba dėl natūralių priežasčių mirę žmonės.

Pasekmės Putinui

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą „sąmoningomis žudynėmis“, o V. Zelenskio atstovas Serhijus Nikiforovas sakė, kad žudynės Bučoje „atrodo tiksliai kaip karo nusikaltimai“.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, kad „nė vienas vietos gyventojas“ Bučoje nepatyrė smurto.

Ji apkaltino Kyjivą bombardavus šio miestelio pietines prieigas ir teigė, kad skelbiamos šiurpios nuotraukos yra suklastotos kaip „dar viena produkcija“ Vakarų žiniasklaidai.

Maskvos ambasadoriaus prie JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis sakė, kad Rusija paprašė pirmadienį surengti Saugumo Tarybos posėdį „atsižvelgdama į siaubingą Ukrainos radikalų provokaciją Bučoje“.

AFP reporteriai šiame mieste matė mažiausiai 20 lavonų. Visi jie vilkėjo civilius drabužius ir gulėjo vienoje gatvėje.

Šių žuvusiųjų nuotraukos pribloškė visą pasaulį ir išprovokavo raginimus griežtinti priemones, nukreiptas prieš Rusiją.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) šias žudynes vadino „smūgiu į paširdžius“, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad dešimtmečius Europoje neregėto masto smurtas yra „šiurpus“ ir „visiškai nepriimtinas“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad dėl naujų sankcijų bus nuspręsta „artimiausiomis dienomis“.

„Putinas ir jo šalininkai pajus pasekmes“, – teigė jis. Tuo metu vokiečių gynybos ministrė užsiminė apie galimybę nutraukti rusiškų dujų importą.

Kiti Europos pareigūnai, įskaitant Airijos užsienio reikalų ministrą Simoną Coveney (Saimoną Kovenį), sakė, kad Europos Sąjunga „privalo stipriai atsakyti griežtesnėmis sankcijomis“. V. Zelenskis irgi nurodė, kad „neabejotinai bus naujas sankcijų Rusijai paketas“.

Tačiau Ukrainos lyderis perspėjo, kad blogiausia galbūt dar priešakyje, Maskvai stengiantis intensyvinti puolimą šalies pietuose ir rytuose bei sukurti sausumos koridorių tarp aneksuoto Krymo ir Kremliaus remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“.

„Rusijos pajėgos tebekontroliuoja okupuotas teritorijas kituose regionuose, ir išvarius okupantus ten gali būti rasta dar blogesnių dalykų, dar daugiau žūčių ir kankinimų“, – sakė V. Zelenskis.

„Artėja kažkas baisaus“

Didžiausias konfliktas Europoje per kelis pastaruosius dešimtmečius prasidėjo vasario 24 dieną Rusijai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą. Kaip rodo ukrainiečių vertinimai, šis karas nusinešė jau apie 20 tūkst. žmonių gyvybių.

Beveik 4,2 mln. ukrainiečių pabėgo iš šalies, iš jų beveik 40 tūkst. į kaimynines šalis atvyko per pastarąją parą, informavo JT pabėgėlių reikalų agentūra.

Rytiniame Kramatorsko mieste moterys, vaikai ir senyvi žmonės stengėsi traukiniais išvažiuoti iš Donbaso regiono.

„Sklinda gandai, kad artėja kažkas baisaus“, – sakė savanorė Svitlana, padedanti žmonėms traukinių stoties platformoje.

Rusija padvigubino pastangas užimti teritorijas Ukrainos pietuose ir rytuose, įskaitant sekmadienį surengtus kelis smūgius strategiškai svarbiam Juodosios jūros uostamiesčiui Odesai. Maskva nurodė, kad taikėsi į naftos perdirbimo įmonę ir degalų bazes.

„Mus pažadino pirmasis sprogimas – tuomet pamatėme žybsnį padangėje, paskui dar vieną ir dar. Pamečiau skaičių“, – AFP pasakojo 22 metų vietos gyventojas Mykola.

Šiaurės rytiniame Charkivo mieste septyni žmonės žuvo ir dar 34 buvo sužeisti sekmadienį per Rusijos pajėgų smūgį viename gyvenamajame rajone, sakoma vietos prokuratūros pranešime.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodė, kad pastarasis Rusijos veiksmų ore suaktyvėjimas yra sutelktas pietryčių Ukrainoje, ir pridūrė, kad įnirtingos kautynės tęsiasi smarkiai sugriautame ir apsuptame Mariupolio uostamiestyje.

„Miestas toliau patiria intensyvius, beatodairiškus smūgius“, – sakoma ministerijos „Twitter“ žinutėje.

JT vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) turėtų atvykti į Kyjivą po sekmadienį surengto vizito Maskvoje, mėginant sustabdyti kautynes.

Pirmadienį taip pat turėtų būti atnaujintos taikos derybos vaizdo ryšiu, bet Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sakė, kad aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvautų V. Zelenskis ir V. Putinas, organizuoti dar per anksti.

Pasak jo, Kyjivas perėjo prie „realistiškesnio“ požiūrio, kalbant apie Ukrainos neutralumą ir nebranduolinį statusą, bet dar nėra parengtas susitarimo projektas, kuris galėtų būti pateiktas pasirašyti per viršūnių susitikimą.

Ukraina pasisiūlė atsisakyti siekio įstoti į NATO ir oficialiai pasiskelbti neutralia valstybe, jeigu užsitikrintų Vakarų šalių saugumo garantijas.

Kyjivas taip pat siūlė laikinai atidėti Rusijos 2014 metais aneksuoto Krymo klausimą, taip pat sprendinį dėl dviejų separatistinių teritorijų Donbase, kurias Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis.

V. Medinskis sakė, kad Rusijos pozicija dėl Krymo ir Donbaso „išlieka nepakitusi“.

Scanpix nuotr.

Ispanijos premjeras sako matąs Ukrainoje genocido požymių

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) pirmadienį sakė matąs galimo genocido Ukrainoje požymių, paaiškėjus, kad rusų pajėgos įvykdė žiaurių nusikaltimų prieš civilius ukrainiečius šalia Kyjivo esančioje Bučoje.   

„Padarysime viską, kad tie, kas įvykdė šiuos karo nusikaltimus, neliktų nenubausti ir stotų prieš teismus... už šiuos nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir, kodėl gi nepasakius, genocidą“, – sakė jis.

Padarysime viską, kad tie, kas įvykdė šiuos karo nusikaltimus, neliktų nenubausti ir stotų prieš teismus... už šiuos nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir, kodėl gi nepasakius, genocidą.

„Neteisėta [Vladimiro] Putino agresija sugrąžino karą prie Europos Sąjungos vartų“, – sakė premjeras per ekonomikos forumą Madride.

P. Sanchezas vienas pirmųjų tarp ES lyderių pavadino Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu.   

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pirmadienį taip pat paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje.

Ispanijos generalinė prokuratūra praėjusį mėnesį pradėjo tyrimą dėl „rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos pajėgos.

E. Macronas ragina skelbti naujas sankcijas Rusijai

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad pritaria naujoms sankcijoms Maskvai, po pranešimų, kad Rusijos pajėgos įvykdė žiaurių nusikaltimų prieš Ukrainos civilius gyventojus Bučos mieste.

„Yra labai aiškių karo nusikaltimų požymių. Būtent Rusijos kariuomenė buvo Bučoje“, – E. Macronas sakė transliuotojui „France Inter“ po to, kai į šiaurės vakarus nuo Kyjivo buvo aptiktos masinės kapavietės ir šimtai žuvusių žmonių.

„Vaizdai yra nepakeliami. Tarptautinis teisingumas turi imtis veiksmų. Tie, kurie padarė šiuos nusikaltimus, turi atsakyti“, – sakė jis.

Emmanuelis Macronas. Scanpix nuotr.

Ukrainos vietos valdžios institucijos sakė, kad buvo priverstos kasti bendras kapavietes, kad palaidotų gatvėse gulėjusius žuvusiuosius, įskaitant ir kai kuriuos surištomis už nugaros rankomis. Tokie vaizdai sukėlė šoką daugelyje užsienio šalių, praėjus daugiau nei mėnesiui po Rusijos invazijos pradžios.

E. Macronas paragino siekti pažangos rengiant tolesnes ES lygmens sankcijas, kurios, pasak jo, galėtų būti nukreiptos prieš Rusijos naftos ir anglių pramonę.

„Dėl to, kas įvyko Bučoje, būtinas naujas sankcijų etapas ir labai aiškios priemonės“, – sakė E. Macronas.

Pasak jo, artimiausiomis dienomis Prancūzija derins tokius veiksmus su ES partnerėmis, „ypač su Vokietija“.

E. Macronas teigė, kad sankcijos naftos ir anglių pramonei būtų „ypač skausmingos“ Rusijai. ES taip pat gali įvesti papildomas sankcijas Rusijos fiziniams asmenims, pridūrė jis.

Iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė beveik 2,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė 2 481 tūkst. žmonių, Lenkijos sienos apsaugos tarnybą cituoja BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo. Sekmadienį sieną kirto 22 300 žmonių – 6 proc. mažiau nei šeštadienį ir gerokai mažiau nei kovo 6-ąją, kai atvyko 142 300 pabėgėlių. Prieš karo pradžią Lenkijos sieną kasdien kirsdavo vidutiniškai po 16 800 žmonių.

Taip pat pranešama apie didėjančius į Ukrainą vykstančių žmonių skaičius. Pasak Lenkijos pasieniečių, nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvyko 457 tūkst. žmonių, o vien sekmadienį tai padarė 15 tūkst. žmonių.

EPA/ELTOS nuotr.

Kai kurie iš Ukrainos pasitraukę žmonės jau išvyko iš Lenkijos. Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, Lenkijoje liko apie 1,3–1,4 mln. žmonių iš Ukrainos.

ES skubiai tariasi dėl naujų sankcijų Rusijai po jos pajėgų žiaurumų Ukrainoje

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių įvykdytus žiaurumus okupuotuose Ukrainos miestuose.  

ES „skubiai tęs darbą dėl tolesnių sankcijų Rusijai“, Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime nurodė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Visiškai solidariai palaikome Ukrainą ir Ukrainos žmones šiomis visam pasauliui sielvartingomis valandomis“, – sakė jis..

Vienas ES pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujų priemonių prieš Rusiją paketas bus aptartas šią savaitę. Tuomet jį galės apsvarstyti ES užsienio reikalų ministrai – arba per NATO diplomatijos vadovų susitikimą trečiadienį ir ketvirtadienį, arba per įprastą jų susitikimą kitos savaitės pradžioje.

J. Borrellio pranešime sakoma, kad ES „griežčiausiai įmanomais terminais smerkia“ žiaurumus, kaip pranešama, vykdytus Rusijos pajėgų okupuotuose Ukrainos miestuose. Viename jų, Kyjivo šiaurės vakariniame priemiestyje Bučoje, buvo rasta daug lavonų surištomis rankomis.

„Žudynės Bučos mieste ir kituose Ukrainos miestuose bus įrašytos į Europos teritorijoje įvykdytų žiaurumų sąrašą“, – pabrėžė  J. Borrellis.

Pasak jo, „Rusijos valdžia atsakinga už šiuos žiaurumus, įvykdytus, kai jie faktiškai kontroliavo tą teritoriją“.

Pranešime pabrėžiama, kad ES teiks pagalbą Ukrainos prokurorams, „sutelktą į į karo nusikaltimų įrodymų rinkimą ir išsaugojimą“, taip pat palaikys tyrimus, pradėtus Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės.

Popiežius: mes nesimokome. Esame įsimylėję karus ir Kaino dvasią

Popiežiui baigus vizitą Maltoje, į Romą skrendančiame lėktuve įvyko įprastinė trumpa spaudos konferencija. Daugiausia dėmesio buvo skirta karui Ukrainoje, skelbia Vatikano radijas.

Popiežius patvirtino, kad yra svarstoma jo kelionės į Kijevą galimybė. „Esu pasirengęs padaryti viską, ką reikia, ir Šventasis Sostas, diplomatija, kardinolas Parolinas ir arkivyskupas Gallagheris, daro viską, ką gali. Viena iš galimybių – kelionė“, – sakė Pranciškus.

Esame įsimylėję karus, Kaino dvasią. Neatsitiktinai Biblijos pradžioje keliama ši problema, kalbama apie Kaino dvasią – žudymo, o ne taikos dvasią. Tai verčia susimąstyti. Man liūdna. Mes nesimokome.

Popiežius taip pat patvirtino, kad jau kuris laikas yra svarstoma ir jo susitikimo su Maskvos patriarchu Kirilu galimybė, kad toks susitikimas galėtų įvykti Artimuosiuose Rytuose.

Į klausimą, ar popiežius pastarosiomis savaitėmis kalbėjosi su V. Putinu, Pranciškus atsakė, kad tokio pokalbio nėra buvę. Per spaudos konferenciją popiežius priminė savo apsilankymą Rusijos ambasadoje prie Šventojo Sosto ir jo metu ambasadoriui – Rusijos valstybės atstovui – išsakytą poziciją. Popiežius paminėjo savo pokalbius su Ukrainos prezidentu ir su Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios didžiuoju arkivyskupu Ševčuku.

Ką popiežius pasakytų Putinui, jei turėtų tokią galimybę? Pranciškus atsakė, kad visiems valstybių vadovams ir valdžios institucijoms jis kartoja gerai žinomą savo poziciją, kad kiekvienas karas yra blogis, kylantis iš neteisybės. Popiežius priminė, kad po Antrojo pasaulinio karo visi buvo pasiryžę siekti taikos, visi kartojo „Niekados daugiau karo!“. Praėjo septyni dešimtmečiai ir žmonija visa tai pamiršo. Pasak Pranciškaus, dabar atrodo, kad „esame įsimylėję karus, Kaino dvasią. Neatsitiktinai Biblijos pradžioje keliama ši problema, kalbama apie Kaino dvasią – žudymo, o ne taikos dvasią. Tai verčia susimąstyti. Man liūdna. Mes nesimokome“, – sakė Pranciškus. „Tegul Viešpats būna mums gailestingas!“

Scanpix nuotr.

Pirmadienį atidaromas Kyjivą ir Černihivą jungiantis greitkelis

Nuo pirmadienio ryto veikiausiai vėl bus galima gabenti pagalbos krovinius tarp Ukrainos Kyjivo ir Černihivo miestų.

10 val. vietos laiku abiem kryptimis atidaromas šiuos miestus jungiantis greitkelis, socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Černihivo srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. Pasak jo, bus taikomas penkių tonų svorio limitas, o kai kur galimos spūstys.

Praėjusią savaitę po derybų su Ukraina Rusija sutiko gerokai sumažinti savo karinį aktyvumą prie Kyjivo ir Černihivo. NATO ir Ukraina teigia, kad tai yra priedanga Rusijos karių pergrupavimui. Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Kyjivo priemiesčio Bučos, kur po rusų karinių pajėgų pasitraukimo buvo aptikti šimtų civilių lavonai. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis apkaltino Rusijos karius genocidu.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją šalyje jau žuvo 1 417 civilių, tarp jų – 121 vaikas. Sužeisti dar mažiausiai 2 038 žmonės. Pasak JT, tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni, nes duomenų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Karas Ukrainoje jau pražudė 161 vaiką

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 161 vaikas, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Anot prokuratūros, dar 264 vaikai patyrė sužeidimų.

Scanpix nuotr.

Meras: sunaikinta 70 proc. Černihivo

Po Rusijos kariuomenės atakų sunaikinta 70 proc. Ukrainos Černihivo miesto, teigia jo meras Vladyslavas Atrošenka.

„Padariniai yra rimti, kaip ir Bučoje ir Charkive bei galimai Mariupolyje“, – V. Atrošenką cituoja portalas „Ukrajinska Pravda“. Jis nurodė, kad dėl šildymo, miesto biudžeto ir vietos ekonomikos nerimauja tiek pat, kiek ir dėl oro antskrydžių.

Černihive esama daugybės viduramžių bažnyčių ir vienuolynų, Ukraina prieš karą siekė, kad miesto centras būtų įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Prieš Rusijos invaziją čia gyveno daugiau kaip 285 tūkst. žmonių.

Rusija „kategoriškai“ atmeta savo atsakomybę už žudynes Ukrainoje

Kremlius pirmadienį atmetė kaltinimus, kad Rusijos pajėgos atsakingos už civilių žudynes netoli Kyjivo ir pareiškė, kad Ukrainos pajėgų išvaduotose teritorijose padarytos lavonų nuotraukos yra „klastotės“.

„Kategoriškai atmetame visus kaltinimus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

D. Peskovas pridūrė, kad Rusijos „gynybos ministerijos ekspertai nustatė vaizdo įrašų ir įvairių kitų klastočių požymių“.

„Reikalausime, kad tarptautiniai lyderiai neskubėtų skelbti plačių kaltinimų ir bent jau įsiklausytų į mūsų argumentus“, – sakė jis.

Tarptautiniai žurnalistai praeitą savaitgalį matė daug lavonų, vilkėjusių civilius drabužius, Bučos mieste į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, kai Ukrainos pajėgos susigrąžino kontrolę tose teritorijose, atsitraukus Rusijos pajėgoms.

Kai kurių nužudytųjų rankos buvo surištos.

Ukrainos ir Vakarų šalių lyderiai reiškė įtūžį dėl žudynių Bučoje ir kituose atkovotuose miestuose bei gyvenvietėse.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį inicijavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nepaprastąjį posėdį, per kurį turi būti aptarta, anot Maskvos, „šlykšti provokacija“ Rusijos pajėgoms apjuodinti.

Rusijos tyrėjai taip pat paskelbė pradėję tyrimą dėl paskelbtos vaizdo medžiagos ir, remdamiesi Maskvos kariškiais, tvirtino, jog ši medžiaga „neatitinka tikrovės ir yra provokuojamo pobūdžio“.

Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad iš sostinės prieigų atsitraukus Rusijos kariams buvo rasta mažiausiai 410 žuvusių civilių kūnų. Daugelis lavonų buvo surištomis rankomis, su kankinimų žymėmis ir akivaizdžiai nušauti iš arti.

JT žmogaus teisių komisarė reiškia pasibaisėjimą žudynėmis Bučoje

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą lavonų Ukrainos Bučos miestelyje nuotraukomis, padarytomis po Rusijos kariuomenės atsitraukimo, ir įspėjo dėl įtariamų karo nusikaltimų.

„Esu pasibaisėjusi gatvėse ir paskubomis iškastuose kapuose Bučoje gulinčių negyvų civilių vaizdais“, – sakoma JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pareiškime.

„Iš ten ir kitų rajonų ateinantys pranešimai kelia rimtų ir neraminančių klausimų apie galimus karo nusikaltimus, sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir rimtus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus“, – sakė ji.

Ukrainiečių pareigūnai Bučoje sakė, kad buvo priversti kasti bendrus kapus lavonams, gulėjusiems tiesiog gatvėse, palaidoti. Pareigūnai taip pat sakė, kad kai kurie nužudytieji rasti surištomis rankomis.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus daugiau kaip mėnesiui, vaizdai iš Bučos sukrėtė visą pasaulį.

Žudynių mastas dar tiriamas, bet Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad jau surasti 410 civilių palaikai.

M. Bachelet biuras sekmadienį pranešė, kad Ukrainoje esantys jo darbuotojai dar negalėjo patikrinti Ukrainos pareigūnų paskelbto aukų skaičiaus ar detalių.

„Būtina visus lavonus ekshumuoti ir identifikuoti, kad būtų galima pranešti aukų šeimoms ir nustatyti tikslias mirties priežastis, – sakė M. Bachelet. – Reiktų imtis visų priemonių įrodymams išsaugoti.“

„Gyvybiškai svarbu dėti visas pastangas ir užtikrinti nepriklausomą veiksmingą tyrimą dėl to, kas įvyko Bučoje, kad būtų užtikrinti tiesa, teisingumas ir atskaitingumas, taip pat kompensacijos... aukoms ir jų šeimoms“, – pabrėžė M. Bachelet.

FT: reaguodama į įtariamus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje ES ruošia naujas sankcijas

ES šalių ambasadoriai trečiadienį planuoja priimti sprendimą dėl naujų sankcijų Rusijai, įtariamos karo nusikaltimais Ukrainoje, skelbia britų leidinys „Financial Times“ (FT), remdamasis savais šaltiniais Briuselio diplomatiniuose sluoksniuose.

Anot jų, kelios ES narės pasiūlė išplėsti fizinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, įvesti embargą Rusijos energijos išteklių, tokių kaip anglis, nafta ir gamtinės dujos, importui, taip pat uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES uostus.

FT primena, kad kai kurios didžiosios Europos ekonomikos anksčiau priešinosi Rusijos energijos išteklių embargui, tačiau dabar, pasak leidinio, raginimai atsisakyti jų skamba vis garsiau.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) viešai žadėjo griežtinti sankcijas Rusijai ir dar labiau remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, o Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) ragino kuo labiau didinti ekonominį spaudimą Rusijai.

Iki šiol ES yra atjungusi septynis Rusijos bankus nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, užblokavusi gynybos, energetikos, telekomunikacijų ir aviacijos technologijų eksportą į Rusiją, uždariusi Bendrijos oro erdvę Rusijos lėktuvams, įšaldžiusi šimtų Rusijos oligarchų ir pareigūnų turtą.

Scanpix nuotr.

Ukrainos pietuose Rusijos pajėgoms atakuojant du miestus žuvo aštuoni žmonės

Pietų Ukrainoje sekmadienį Rusijos pajėgoms atakuojant du miestus žuvo aštuoni žmonės ir dar 34 buvo sužeisti, pranešė Kyjivo prokurorai, o Vakarai perspėjo Maskvą dėl sankcijų griežtinimo atsakant į civilių gyventojų žudymą.

Rusijos ginkluotosios pajėgos užpuolė Očakivo ir Mykolajivo miestus. Artilerijos smūgiai apgriovė gyventojų namus, sugadino transporto priemonių ir civilinės infrastruktūros“, – pirmadienį sakoma Ukrainos generalinio prokuroro pranešime.

„Priešui vykdant apšaudymą žuvo septyni Očakivo gyventojai, dar 20 buvo sužeista. Mykolajivo mieste žuvo vienas žmogus, 14 buvo sužeista, tarp jų vienas vaikas“, – priduriama jame.

Mykokajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas sekmadienį pranešė, kad per priešo atakas Mykolajive žuvo vienas žmogus.

Pekeliui į Odesą esantį Juodosios jūros Mykolajivo uostamiestį Rusijos kariuomenė smarkiai atakavo nesėkmingai mėgindama jį užimti invazijos į Ukrainą pradžioje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos raketai pataikius į regiono administracijos pastatą žuvo 36 žmonės.

Lenkijos premjeras ragina atlikti tarptautinį tyrimą dėl „genocido Ukrainoje“

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pirmadienį paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje, įskaitant Bučos miestelį.

Niekas nesiderėjo su Hitleriu. Ar jūs derėtumėtės su Hitleriu, su Stalinu, su Pol Potu?

„Šios kruvinos žudynės, įvykdytos rusų, rusų karių, nusipelno būti vadinamos tuo, kas yra. Tai genocidas, ir už jį privaloma teisti“, – reporteriams sakė M. Morawieckis.

„Štai kodėl siūlome tarptautinę komisiją šiam genocido nusikaltimui ištirti. [Tokia komisija] būtina, jei norime sužinoti tiesą apie Rusijos fašistinių nusikaltimų mastą“, – pabrėžė jis.

M. Morawieckis taip pat paragino Vakarus paskelbti naujų sankcijų Rusijai ir lygino jos prezidentą Vladimirą Putiną su praeities diktatoriais.

„Būtinos aiškios ir ryžtingos sankcijos. Šios sankcijos neveikia“, – sakė jis.

Lenkijos premjeras taip pat kreipėsi į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną): „Kiek kartų jūs derėjotės su Putinu ir ką pasiekėte? Mes nediskutuojame, mes nesiderame su nusikaltėliais. Su nusikaltėliais reikia kovoti.“

„Niekas nesiderėjo su Hitleriu. Ar jūs derėtumėtės su Hitleriu, su Stalinu, su Pol Potu?“ – pridūrė M. Morawieckis.

Kreipdamasis į Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), M. Morawieckis sakė: „Berlyne šiandien reiktų klausytis ne vokiečių verslo lyderių balsų, ne vokiečių milijardierių, kurie tikriausiai kliudo jums imtis veiksmų, o nekaltų moterų ir vaikų balsų.“

Ispanijos ir JAV pareigūnai apieškojo rusų oligarcho jachtą

JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnai pirmadienį atliko kratą jachtoje Maljorkos Palmos uoste, kuri, kaip manoma, priklauso su Kremliumi glaudžiai susijusiam Rusijos oligarchui Viktorui Vekselbergui.

Tai pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.

Civilinės gvardijos atstovas patvirtino, kad Ispanijos ir JAV pareigūnai pirmadienio rytą atvyko į prieplauką apieškoti laivo, ir pareiškė, kad papildomos detalės bus paskelbtos vėliau. Pasak jo, krata jau baigta. 

AP šaltinis pranešė, kad buvo apieškota 78 metrų ilgio jachta „Tango“, plaukiojanti su Kuko Salų vėliava. Laivo kaina – apie 120 mln. dolerių.

EPA/ELTOS nuotr.

Japonija pasmerkė itin žiaurias civilių mirtis prie Kyjivo

Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashis pirmadienį pasmerkė „itin žiaurų“ smurtą prieš civilius gyventojus netoli Kyjivo, akivaizdžiai turėdamas omenyje žudynes Bučos mieste.

„Esu giliai sukrėstas žinios apie itin žiaurų smurtą prieš civilius gyventojus netoli Kyjivo. Nekaltų civilių žudymas yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir yra nepriimtinas, todėl griežtai smerkiu šiuos veiksmus“, – sakė jis žurnalistams per vizitą Lenkijos sostinėje.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios jau nukauta apie 18 300 Rusijos karių

Nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau nukauta apie 18 300 Rusijos karių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Be to, Generalinio štabo duomenimis, Rusija neteko 647 tankų, 1 844 šarvuočių, 330 artilerijos sistemų, 107 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 54 oro gynybos sistemų, 147 lėktuvų, 134 sraigtasparnių, 1 273 transporto priemonių, 7 laivų, 76 degalų cisternų, 92 dronų ir 25 specialiosios technikos vienetų.

Scanpix nuotr.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

JT: iš Ukrainos pabėgo per 4,2 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,2 mln. žmonių, ir vien per pastarąją parą į kaimynines šalis atvyko beveik 40 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų pirmadienį paskelbti duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 215 047 žmonės – 38 646 daugiau nei ankstesnę parą.

„Humanitariniai poreikiai auga su kiekviena minute, nes vis daugiau žmonių bėga nuo karo Ukrainoje“, – nurodė JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Organizacijos duomenimis, be ukrainiečių pabėgėlių iš šalies taip pat išvyko beveik 205,5 tūkst. kitų šalių piliečių, gyvenusių, studijavusių ar dirbusių Ukrainoje.

TMO tyrimo kovo 16 dienos duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 6,48 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Krizė itin neproporcingai paveikė vaikus. JT vaikų agentūra UNICEF kovo pabaigoje skelbė, kad namus buvo priversti palikti daugiau kaip pusė iš maždaug 7,5 mln. šalies vaikų – pustrečio milijono teko palikti namus šalies viduje, o du milijonai išvyko iš šalies.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 451 342 – kirto Lenkijos sieną.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis.

Tačiau Lenkijos vidaus reikalų viceministras sakė, kad šalyje liko 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių ir kad 600 tūkst. jų jau gavo lenkiškus identifikacijos kodus, reikalingus norint naudotis paslaugomis.

UNHCR koordinatorius Lenkijoje Alexander'as Mundtas (Aleksandras Muntas) sakė, jog žmonėms kertant sieną Medykoje jis nori užtikrinti, kad jie gautų informaciją apie tai, ko gali tikėtis ir kaip išlikti saugiems.

„Visa pagalba nemokama... Čia, šioje sienos pusėje, Lenkijos pilietinės visuomenės ir savanorių atsakas kiekviename mieste stulbina. Niekada nieko panašaus nemačiau“, – sakė jis.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 643 058 žmonės iš Ukrainos, tarp jų ir asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos, kur sekmadienį buvo suduota aviacijos smūgių.

UNHCR duomenimis, šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto maždaug 394 740 ukrainiečių.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į šią 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas šalis.

Tačiau apie 93 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių liko Moldovoje. Maždaug 80 proc. jų, kaip nurodo JT plėtros programa (UNDP), priėmė privatūs asmenys.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 390 302 ukrainiečių pabėgėliai.

Rusija

Praėjusio antradienio, kovo 29 dienos, duomenimis, į Rusiją atvyko 350 632 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 301 405 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 15 281 pabėgėlis.

A. Merkel teisina 2008-ųjų sprendimą blokuoti Ukrainos stojimą į NATO

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį teisino savo 2008 metų sprendimą neleisti Ukrainai iškart įstoti į NATO ir, Rusijos invazijai temdant jos 16 vadovavimo metų palikimą, atmetė ukrainiečių prezidento V. Zelenskio kritiką.

V. Zelenskis vėlai sekmadienį paskelbtame pareiškime apsiskaičiavimu pavadino vadovaujant Prancūzijai ir Vokietijai per NATO susitikimą Bukarešte priimtą sprendimą nepriimti jo šalies į Aljansą, nors JAV laikėsi priešingos pozicijos.

„Kviečiu p. Merkel ir p. [buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas] Sarkozy (Nikola Sarkozi) apsilankyti Bučoje ir pamatyti, prie ko per 14 metų privedė nuolaidžiavimo Rusijai politika“, – sakė jis, turėdamas galvoje įtariamus rusų karių žiaurius nusikaltimus prieš civilius ukrainiečius. Pasaulio galios šiuos nusikaltimus vadina karo nusikaltimais.

Ukrainos prezidentas taip pat apkaltino Europos lyderius anuometine savo pozicija siekus nuraminti Rusiją.

Tačiau trumpame pareiškime, kurį paskelbė atstovė, A. Merkel sako, kad ir dabar neatsižada savo sprendimų dėl 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte.

„Dėl žiaurių nusikaltimų, atskleistų Bučoje ir kitose Ukrainos vietose, buvusi kanclerė visiškai remia visas vyriausybės ir tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti Ukrainą ir nutraukti Rusijos barbariškumą bei karą prieš Ukrainą“, – pridūrė atstovė.

Vokietija laikėsi pozicijos, kad Ukrainai 2008 metais buvo per anksti stoti į NATO, nes tuo metu nebuvo įvykdytos politinės sąlygos.

A. Merkel, kuri praėjusių metų pabaigoje po keturių kadencijų kanclerio poste pasitraukė iš politikos, kažkada buvo vadinama laisvojo pasaulio lydere.

Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje atskleidė jos politinio palikimo trūkumus – kritikai sako, kad dėl jos įtampos mažinimo politikos Kremliaus lyderio atžvilgiu Vokietija ir Europa dabar yra pažeidžiamos.

Ypač daug dėmesio sulaukia Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos energijos. 2014 metais Vokietija iš Rusijos importavo 36 proc. sau reikalingų gamtinių dujų, bet prieš invaziją šis skaičius jau buvo 55 procentai.

Dėl šios priklausomybės Berlynas sako negalintis veikti pagal JAV ir kitų sąjungininkių raginimą paskelbti visišką rusiškos energijos embargą.

Tai karo nusikaltimai ir tai pasaulio bus pripažįstama genocidu.

Ukrainos prezidentas apsilankė Bučoje

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį apsilankė netoli sostinės Kyjivo esančiame Bučos miestelyje, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo aptikta dešimtys nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis.

„Mums labai svarbu, kad čia būtų spauda, ​​būtų žurnalistai, tai yra svarbiausia. Labai norime, kad parodytumėte pasauliui, kas čia vyksta, ką padarė Rusijos kariuomenė, ką Rusijos Federacija padarė taikioje Ukrainoje“, – žurnalistams sakė prezidentas šiame kovų nusiaubtame miestelyje.

Scanpix nuotr.

„Kiekvieną dieną, kai mūsų kovotojai... atkovoja teritoriją, matote, kas vyko“, – sakė jis.

Prezidentą, kuris vilkėjo neperšaunamą liemenę, lydėjo kariškiai.

V. Zelenskis sakė, kad dešimčių žmonių nužudymą netoli Kyjivo esančioje ir iš Rusijos kariuomenės atkovotoje Bučoje tarptautiniai lyderiai laikys genocidu.

„Tai karo nusikaltimai ir tai pasaulio bus pripažįstama genocidu“, – lankydamasis Bučoje sakė prezidentas.

Meras: sugriauta 90 proc. apgulto Ukrainos Mariupolio miesto

Sugriauta „90 procentų“ Ukrainos pietryčiuose esančio, Rusijos pajėgų apgulto Mariupolio uostamiesčio, pirmadienį paskelbė jo meras Vadymas Boičenka.

„Liūdnos naujienos tos, kad 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai“, – spaudos konferencijoje sakė V. Boičenka.

Pasak jo, mieste dar įstrigę maždaug 130 tūkst. žmonių.

Prieš karą šiame uostamiestyje prie Azovo jūros gyveno maždaug pusė milijono žmonių.

„Rusijos armija brutaliai griauna Mariupolį“, – sakė V. Boičenka.

Liūdnos naujienos tos, kad 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai.

Pasak jo, „bombardavimas yra nepaliaujamas“, naudojamos „reaktyvinės salvinės ugnies sistemos“.

Miestas daugiausia atakuojamas iš jūros, kur yra rusų laivų, nurodė meras.

„Planuojame evakuoti likusius gyventojus, bet šiandien to negalime daryti“, – sakė jis.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl pastaruoju metu iškilusių kliūčių žmonių evakuacijai.

Mariupolį rusų pajėgos yra apgulusios daugiau kaip mėnesį. Miesto gyventojai negauna jokios pagalbos, susidariusią padėtį smerkia tarptautinė bendrija.

ES siūlosi padėti tirti karo nusikaltimus Ukrainoje

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi nusiųsti į Ukrainą tyrėjų grupę, kuri surinktų įrodymus apie galimus karo nusikaltimus, po Rusijos pajėgų atsitraukimo aptikus dešimtis nužudytų žmonių netoli Kyjivo esančioje Bučoje.

„ES yra pasirengusi sustiprinti šias pastangas siųsdama tyrimo grupes į vietą, kad padėtų Ukrainos prokuratūrai. Eurojustas ir Europolas yra pasirengę padėti“, – sakė U. von der Leyen, paminėdama ES teisėsaugos organizacijas.

Scanpix nuotr.

JAV sieks Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo

Jungtinės Valstijos planuoja siekti Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas, pirmadienį sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė L. Thomas-Greenfield.

Apklausa rodo, kad Vokietijoje daugiau nei 80 proc. pabėgėlių iš Ukrainos yra moterys

Maždaug keturi penktadaliai pabėgėlių nuo karo Ukrainoje yra moterys, rodo Vokietijos vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikto tyrimo rezultatai.

Nuo tada, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą buvo įvesta karo padėtis, vyrams nuo 18 iki 60 metų uždrausta išvykti iš šalies.

Tyrimo duomenimis, 84 proc. žmonių iš Ukrainos, ieškojusių prieglobsčio Vokietijoje, yra moterys arba merginos. 58 proc. apklaustųjų teigė pabėgę kartu su vaikais. Dauguma iš 17 proc. pabėgėlių, kurie užsiregistravo kaip nelydimi, yra vyresnio amžiaus žmonės.

Beveik ketvirtadalis respondentų teigė apsistoję pas draugus, o beveik penktadalis – pas gimines. Dar 22 proc. apklaustųjų teigė gyveną kituose privačiuose namuose. Likę pabėgėliai, be kita ko, gyvena didelėmis grupėmis arba viešbučiuose.

Kovo 24-29 dienomis surinktais duomenimis, kiek mažiau nei trečdalis pabėgėlių tikisi, kad netrukus galės grįžti į Ukrainą.

Vokietijos policija nuo vasario 24 d. invazijos oficialiai užregistravo 306 836 pabėgėlius iš Ukrainos. Tikrasis pabėgėlių skaičius greičiausiai yra didesnis, nes pasienyje nėra fiksuotos kontrolės, o Ukrainos pasus turintiems asmenims leidžiama be vizos likti Europos Sąjungoje 90 dienų.

Odesoje vėl atidarytas Graikijos konsulatas

Pirmadienį, kitą dieną po Rusijos pajėgų apšaudymo, vėl atidarytas Graikijos konsulatas Odesoje, pranešė konsulas, esantis pietvakarių Ukrainos uostamiestyje.

Konsulas Dimitrios Dohtsis, pranešdamas graikų radijo stočiai „Skai“, kad „konsulatas vėl atsidarė“, nurodė, kad Odesoje ir jos apylinkėse gyvena „didelė 2 500 graikų bendruomenė“.

Šis žingsnis žengtas praėjus dienai po to, kai Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias apsilankė Odesoje ir perdavė humanitarinę pagalbą.

Sekmadienį pirmą kartą per beveik dvi savaites Rusijos oro pajėgos smogė Odesai, akivaizdžiai taikydamosi į miesto infrastruktūrą. „Miesto puolimas yra nepriimtinas, tai karo nusikaltimas“, – pareiškė N. Dendias.

Rusija pradeda tyrimą dėl „melagingų pranešimų“ apie Bučos žudynes

Rusijos tyrimų komitetas teigia, kad tiria, kaip jis vadina, „melagingų pranešimų“ apie civilių žudynes Bučoje, miestelyje Ukrainos sostinės Kyjivo pakraštyje, skleidimą.

Rusijos vyriausiasis tyrėjas Aleksandras Bastrykinas nurodė agentūrai įvertinti „Ukrainos provokaciją“ pagal baudžiamąją teisę, pirmadienį pranešė Tyrimų komitetas.

Pasirodžiusiose savaitgalį Bučoje darytose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti gatvėse gulintys civilių kūnai, Rusijos kareiviams pasitraukus iš rajono. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą ir kaltinimus, kad buvo įvykdyti karo nusikaltimai. Rusija neigia, kad gyventojus išžudė jos kareiviai.

Tyrimas, apie kurį Maskva paskelbė pirmadienį, yra ne dėl pačių įvykių, o dėl informacijos apie juos skleidimo.

Rusijos kariuomenės šmeižimas šalyje yra baudžiamas nusikaltimas. Kovo pradžioje Rusijos Valstybės Dūma priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, pagal kurį kriminalizuojamos „melagingos naujienos“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus užsienyje.

Ukraina dėl Bučos žudynių kaltina Rusijos pajėgas, kurios iki visai neseniai buvo okupavusios miestą. Rusija pranešimus apie skerdynes pavadino „tyčiniu Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimu“ ir teigė, kad tai inscenizavo Ukraina.

Kyjivas kaltina Rusiją nežmonišku elgesiu su nelaisvėn paimtais Ukrainos kariais

Kyjivas pirmadienį apkaltino Maskvą blogai elgiantis su rusų armijos į nelaisvę paimtais ukrainiečių kariais ir sakė, kad paleisti belaisviai pasakoja apie mušimą, bauginimą, prastas laikymo sąlygas.

„Ukrainiečių kariai kalbėjo apie nežmonišką elgesį su jais... Jie buvo laikomi lauke, duobėje, garaže“, – sakoma Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pareiškime, išplatintame socialinėje žiniasklaidoje.

Kai kurie rusų nelaisvėje laikyti ukrainiečių kariai buvo „mušami buožėmis“, bauginami, nurodė L. Denisova.

Ukraina praneša apie tolesnes Rusijos artilerijos atakas prieš Charkivą

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos artilerija ir toliau atakuoja apgultą rytinį Charkivo miestą. Taip pat yra tikimybė, kad iš oro ir raketomis puolami civiliniai taikiniai Charkive, pranešė Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Rusija sustiprino savo karių oro gynybą regione ir Belgorodo mieste Rusijoje, kitoje sienos pusėje. Praėjusią savaitę Belgorode degė degalų saugykla. Rusija pranešė, kad puolimą surengė Ukraina, saugyklą atakavo jos sraigtasparniai.

Ukrainos generalinis štabas nurodė toliau stebintis Rusijos karių, išvestų iš Kyjivo pakraščių, judėjimą šiaurėje Baltarusijos link. Pasak jo, iš Baltarusijos daliniai bus perkeliami toliau į Rusiją, siekiant, tikėtina, vėl panaudoti šias pajėgas kovose Rytų Ukrainoje.

Gubernatorius ragina gyventojus evakuotis iš regiono, kuriame laukiama Rusijos puolimo

Padėtis Ukrainos kontroliuojamame rytiniame Donbaso regione „įtempta“, pirmadienį sakė regiono gubernatorius, prašydamas žmonių evakuotis, armijai ruošiantis Rusijos puolimui.

Nuo tada, kai Rusija atitraukė savo kariuomenę nuo sostinės Kyjivo šiaurėje ir pareiškė, kad susitelks į Donbaso „išlaisvinimą“, gyventojai gyvena, baimindamiesi didelio karinio puolimo.

„Mes tvirtai kontroliuojame visą teritoriją (...) bet padėtis visur įtempta“, – Kramatorsko mieste žurnalistams sakė rytinės Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko. „Sunkiausia padėtis yra Iziumo kryptimi, kur tikimės padėties paaštrėjimo“, – sakė P. Kyrylenko, turėdamas galvoje neseniai Rusijos pajėgų užimtą miestą kaimyniniame Charkivo regione. „Priešas bombarduoja visur (...) daugelis vietų palei kontrolės liniją sunaikintos bombardavimų“, – kalbėjo jis.

Vyriausybė Kyjive pareiškė, kad laukia padėties pablogėjimo, nes Rusijos kariuomenė siekia apsupti Ukrainos pajėgas, nuo 2014 m. dislokuotas palei fronto liniją tarp Donecko pietuose ir Luhansko rytuose – dviejų prorusiškų atsiskyrusių to paties pavadinimo „respublikų“ sostinių – o dabar ir nuo Iziumo į šiaurės vakarus.

Ukrainos kontroliuojamos Donecko dalies de facto sostinė Kramatorskas yra tarp Rusijos armijos žnyplių. „Aš tai sakiau anksčiau ir pakartosiu dar kartą: civiliai gyventojai turi palikti šią teritoriją dabar pat“, – sakė P. Kyrylenko. „Mes paskelbsime šių evakuacijų logistikos detales. Tai laipsniškas procesas, padaryti to per dieną negalime (...) bet situacija neabejotinai blogės“, – pridūrė jis.

Atsisakęs paaiškinti evakuacijos ypatumus, P. Kyrylenko teigė, kad iki sekmadienio regioną „jau paliko“ 146 tūkst. žmonių. Dar 700 tūkst. liko Ukrainos kontroliuojamoje zonoje, pridūrė jis. „Jei priešas gerbtų karo taisykles, žinia būtų kitokia. Žinodami, kaip yra, norime, kad čia liktų kuo mažiau piliečių, kol situacija stabilizuosis", – sakė gubernatorius.

Kramatorske šimtai žmonių vėl susirinko į traukinių stotį keliauti į šalies vakarus. Pastarąsias kelias dienas kasdien iš miesto išvyksta maždaug keturi traukiniai, vežantys apie 2000 žmonių, operacijai vadovauja savanoriai. „Be abejo, mes žinome apie priešo pajėgų sutelkimą“ rytuose aplink Kramatorską, sakė P. Kyrylenko. Po įvykių Bučos mieste į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, kur Rusijos kariuomenei pasitraukus rasta dešimtys negyvų civilių, „iš priešo galime tikėtis visko“, sakė gubernatorius.

V. Zelenskis Rumunijos parlamentui sakė, kad ant kortos pastatyta taika Europoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Vakarus vienytis, siekiant užkirsti kelią Rusijos vykdomam „genocidui“ Europoje. Jis sakė, kad žemyno saugumas priklauso nuo Maskvos agresijos prieš jo šalį baigties.

„Kartu galime sustabdyti tuos, kurie nori genocido Europoje“, – sakė V. Zelenskis Rumunijos parlamente, parodęs parlamentarams Bučos gatvėse gulinčių kūnų su civilių drabužiais vaizdus.

Ukrainos lyderis lankėsi mieste, neseniai atkovotame Ukrainos pajėgų, kur jis pasmerkė Rusijos armijos veiksmus kaip „karo nusikaltimus“, kurie bus „pripažinti genocidu“. Vakarai paragino ištirti „karo nusikaltimus“, kuriais kaltinami Rusijos kareiviai, bet Maskva tai neigia.

„Ukraina nėra paskutinis Rusijos agresijos taikinys“, – sakė V. Zelenskis. Maskva „nori okupuoti Odesą, o tada lieka tik vienas žingsnis iki Moldovos“, – kalbėjo jis Rumunijos įstatymų leidėjams ir ragino šalį „ginti savo nepriklausomybę ir suverenitetą“. „Būtent Ukrainoje sprendžiamas Vidurio Europos ir Juodosios jūros regiono likimas, todėl Ukrainos ir ukrainiečių laisvės gynimas prilygsta visos Europos saugumo gynimui“, – pridūrė V. Zelenskis.

Jis taip pat paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai, kad ji „netektų visų išteklių“. "Uždarykite savo uostus Rusijos laivams, sustabdykite prekių tranzitą į Rusiją ir iš jos, nebeimportuokite išteklių iš Rusijos“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

Prokuratūra: rūsyje Bučoje rasti penkių vyrų kūnai

Vienos vaikų sanatorijos rūsyje aptikti Rusijos kareivių nukankintų ir nužudytų penkių vyrų kūnai, pirmadienį sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros "Telegram" paskelbtame pranešime.

„Vienos iš vaikų sanatorijos rūsyje policija aptiko penkių vyrų kūnus surištomis rankomis“, – sakoma pranešime. „Rusijos ginkluotųjų pajėgų kareiviai kankino ir žudė neginkluotus civilius“, – priduriama jame.

Rusijos pajėgos rengiasi didelei atakai Luhansko srityje

Rusijos kariai ruošiasi dideliam puolimui rytiniame Ukrainos Luhansko regione, pirmadienį per „Telegram“ pranešė vietos gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Matome, kad įranga atvyksta iš įvairių krypčių, atvežama žmonių, degalų“, – vaizdo įraše sakė jis.

„Suprantame, kad jie ruošiasi dideliam proveržiui“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis: okupantai turės sumokėti už kiekvieną nusikaltimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankėsi Rusijos okupantų nusiaubtoje Bučoje, kurioje buvo nukankinta ir nužudyta šimtai gyventojų.

Prezidentas savo feisbuko paskyroje pasidalijo vaizdais iš Bučos ir pokalbiu su vietos gyventojais.

„Labai skaudu matyti, ką okupantai padarė mūsų žmonėms. Jie turės sumokėti už kiekvieną nusikaltimą ir už visas kančias, kurias sukėlė mūsų kraštui“, – kalbėjo V.Zelenskis. Jis okupantus išvadino ir gyvuliais, ir marodieriais.

Vietos gyventojai dėkojo prezidentui ir linkėjo jam sveikatos.

„Ačiū jums, kad niekur neišvažiavote, kad likote ir aplankėte mus“, – kalbėjo žmonės ir stengėsi paspausti Ukrainos vadovui ranką.

V.Zelenskis Bučos gyventojams taip pat linkėjo sveikatos ir stengėsi įkvėpti optimizmo. „Mes nugalėsime“, – teigė jis.