„Laukia nepaprastai sunkios savaitės“, – sakoma O. Reznikovo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Rusija jau sutelkė pajėgas plataus masto puolimui Rytų Ukrainoje“, – pridūrė jis, sakydamas, kad Maskva „stengsis sukelti kuo daugiau skausmo“, ir perspėjo dėl „naikinimo ir skaudžių aukų“.

Ateinančiomis dienomis mums prireiks visos mūsų tvirtybės ir nepaprastos vienybės.

„Ateinančiomis dienomis mums prireiks visos mūsų tvirtybės ir nepaprastos vienybės“, – ukrainiečiams sakė O. Reznikovas.

Jis pridūrė, kad artėjantys įvykiai „nulems mūsų valstybės ateitį“.

Rusija tęsia invaziją į Ukrainą ir, karui tęsiantis jau trečią mėnesį, sutelkė dėmesį į šalies rytus ir pietus.

Kyjivas pripažino, kad Rusijos pajėgos pasiekė laimėjimų rytuose, užėmė keletą kaimų Donbaso regione.

7

Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

Šešiasdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

Chersono mieste griaudėjo sprogimai

Ukrainos pietuose esančiame Chersono mieste vėlai trečiadienį netoli televizijos bokšto nugriaudėjo virtinė sprogimų, bent laikinai nutraukusių rusiškų kanalų transliavimą, pranešė ukrainiečių ir rusų naujienų organizacijos.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad į miestą buvo paleista raketų iš šiaurės vakarų, iš Ukrainos pajėgų pusės.

Chersoną Rusijos pajėgos okupuoja nuo karo pradžios.

Interneto portalas „Ukrajinska pravda“ pranešė, kad smūgiai sukėlė gaisrą ir nutraukė Rusijos televizijų transliaciją.

„RIA Novosti“ pranešime sakoma, kad transliacija vėliau buvo atnaujinta. Agentūra nurodė, kad rusų televizijos iš Chersono buvo pradėtos transliuoti praėjusią savaitę.

Rusija stengiasi stiprinti savo kontrolę mieste, bet gyventojai ir toliau išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

JT mobilizuoja komandą evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos

JT paskelbė, kad jų humanitarinis biuras mobilizuoja patyrusią komandą iš viso pasaulio sudėtingai civilių evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos koordinuoti.

Evakuacija iš apsiaustos gamyklos „Azovstal“ nuniokotame Mariupolio uostamiestyje Ukrainos pietryčiuose būtų vykdoma su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu (TRKK).

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per beveik dvi valandas trukusį susitikimą akis į akį iš principo sutarė dėl JT ir TRKK dalyvavimo evakuojant žmones iš „Azovstal“.

Didžiulis gamyklos kompleksas, kuris yra beveik visiškai sugriautas per rusų atakas, yra paskutinis organizuoto ukrainiečių pasipriešinimo židinys Mariupolyje. Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.

JT atstovas Farhanas Haqas (Farhanas Hakas) trečiadienį žurnalistams sakė, kad organizacija bando A. Guterreso ir V. Putino susitarimą paversti detaliu, tikrovėje veikiančiu susitarimu.

„Galiausiai norime užtikrinti, kad būtų gerbiamas ugnies nutraukimas, kad galėtume saugiai perkelti žmones“, – sakė jis.

F. Haqo teigimu, JT pareigūnai trečiadienį toliau diskutavo su pareigūnais Maskvoje ir Kyjive dėl „veikiančios struktūros savalaikei civilių evakuacijai sukūrimo“.

Pasak jo, tikslus grafikas priklausys nuo to, kaip baigsis diskusijos tarp JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ir Rusijos Gynybos ministerijos, taip pat tarp JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado (Amino Avado) ir pareigūnų Kyjive, kur A. Guterresas ketvirtadienį susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

EK vadovė: rusiško iškastinio kuro era Europoje baigiasi

Rusija, nutraukdama gamtinių dujų tiekimą Europos Sąjungos narėms, atsisakiusioms už jas mokėti Rusijos rubliais, tai yra ne pagal galiojančias sutartis numatytomis valiutomis, kenkia pati sau, pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Tokią jos nuomonę, išsakytą po trečiadienį vykusio ES apsirūpinimo dujomis koordinavimo grupės posėdžio, paskelbė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Rusiško iškastinio kuro era Europoje baigiasi.

EK vadovės žodžiais, ES užsitikrins, kad „Gazprom“ pastarasis sprendimas nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai turėtų kuo mažesnį poveikį tiek šių Bendrijos narių, tiek ir visos ES vartotojams, o „šis Kremlius žingsnis kenkia Rusijos ekonomikai, nes atriboja ją nuo svarbių pajamų“.

Ji pabrėžė, jog Lenkija ir Bulgarija jau gauna gamtinių dujų iš kaimyninių ES narių.

Pasak L. von der Leyen, ES atsakas į „Gazprom“ veiksmus bus „neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas“, ir tai liečia ne tik dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

Jos žodžiais, EK aiškinasi, kurios Bendrijos narės galėtų nedelsiant padėti kaimynėms dujų tiekimo sutrikimų atvejais, taip pat rengia planą „REPowerEU“, pagal kurį jau 2022 metais turėtų būti „gerokai sumažinta“ priklausomybė nuo iškastinio kuro iš Rusijos, o šis planas bus pristatytas gegužės viduryje.

„Kremliui dar kartą nepavyko pasėti nesantaikos tarp ES valstybių. Rusiško iškastinio kuro era Europoje baigiasi“, – pabrėžė U. von der Leyen.

Kanados parlamentas Rusijos veiksmus Ukrainoje pripažino genocidu

Kanados parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pripažįstama, kad Rusijos armijos veiksmai Ukrainoje yra ukrainiečių tautos genocidas.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kanados televizijos kanalu „CTV News“.

„Bendruomenių rūmai pripažįsta, kad Rusija vykdo genocidą prieš ukrainiečių tautą“, – sakoma vienbalsiai priimtame dokumente.

Kanados parlamentarai taip pat konstatavo, jog esama pakankamai įrodymų, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos prezidento Vladimiro Putino įsakymu vykdo Ukrainoje „sisteminius ir masinius karo nusikaltimus“. Tarp šių nusikaltimų – masiniai žvėriškumai, tyčinis civilių žudymas, palaikų niekinimas, priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas, kankinimai, žaginimai.

Priimta rezoliucija nėra privaloma Kanados vyriausybei ir nereikalauja iš jos jokių veiksmų.

Anksčiau Rusijos veiksmus Ukrainoje „genocidu“ pavadino Kanados premjeras Justinas Trudeau.

Daugiau kaip pusė JAV perduodamų haubicų jau yra Ukrainoje

Pirmoji Jungtinių Valstijų perduodamų haubicų siunta jau nugabenta į Ukrainą. Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos departamento spaudos sekretorius Johnas Kirby`is.

„Šios dienos duomenimis, neįvardydamas tikslių skaičių, galiu pasakyti, kad daugiau kaip pusė šių haubicų jau yra Ukrainoje“, – sakė Pentagono atstovas.

J. Kirby`is taip pat pranešė, kad 50 Ukrainos kariškių jau išėjo mokymus, per kuriuos jie buvo supažindinti, kaip naudoti haubicas. Jis patikslino, kad šie kariškiai „ketina grįžti į Ukrainą ir treniruoti savo draugus“.

Praėjusią savaitę JAV patvirtino dar vieną 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuriame, be kita ko, – 90 155 mm kalibro haubicų ir 144 tūkst. artilerijos šaudmenų bei taktinės transporto priemonės šioms haubicoms gabenti.

Lenkija prašo ES lėšų Ukrainos pabėgėlių priežiūrai apmokėti

Lenkija prašo papildomo Europos Sąjungos (ES) finansavimo, kad padėtų apmokėti jos pastangas apgyvendinti milijonus pabėgėlių, užplūdusių šalį iš kaimyninės Ukrainos.

Ketvirtadienį Vokietijos bulvarinio laikraščio „Bild“ paskelbtuose komentaruose ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija gydo sužeistus Ukrainos karius ir atvėrė duris bei širdis 2,5 mln. pabėgėlių. Lenkijai reikia pinigų, kurie padėtų finansuoti šias pastangas, tačiau iki šiol ES „nemokėjo nė cento“ už pabėgėlių priežiūrą, pridūrė jis. Lenkija siekia sąžiningo elgesio, paaiškino M. Morawieckis. Turkija per paskutinę pabėgėlių bangą buvo remiama milijardais, o dabar Lenkija nusipelnė ES pagalbos, sakė jis.

M. Morawieckis taip pat išreiškė pasipiktinimą buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhardu Schröderiu, smarkiai kritikuojamu, kad neatsisakė savo pareigų Rusijos energetikos įmonėse, nepaisant Rusijos puolimo prieš Ukrainą. Paklaustas, ar jis vis dar paspaustų G. Schröderiui ranką, M. Morawieckis atsakė: „Ne, tikrai ne“.

Kalbėdamas apie Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, Lenkijos premjeras pažymėjo, kad Varšuva ne kartą perspėjo Berlyną dėl dujotiekių iš Rusijos. Tačiau šie prašymai nebuvo išgirsti, sakė jis. M. Morawieckis tvirtino, kad lenkai niekada neturėjo iliuzijų dėl Kremliaus politikos ir jos padarinių. Tačiau „geriau vėliau nei niekada“, pridūrė jis.

ES metams sustabdys visus muitus importui iš Ukrainos

Europos Komisija pasiūlė vieneriems metams sustabdyti importo muitus visam Ukrainos eksportui į Europos Sąjungą.

Pasiūlymu, kurį Komisija pavadino „precedento neturinčiu paramos kariaujančiai šaliai gestu“, taip pat būtų vieneriems metams sustabdytos visos ES antidempingo ir apsaugos priemonės, taikomos Ukrainos plieno eksportui. Tai skirta padėti padidinti Ukrainos eksportą į ES ir palengvinti sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje.

„ES dar niekada nebuvo įgyvendinusi tokių prekybos liberalizavimo priemonių, jų mastas neturi precedento – Ukrainai suteikti nuliniai tarifai, nulinės kvotos patekti į ES rinką“, – trečiadienį sakė ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino „svarbiu sprendimu“. „Šiuo metu tai leis mums kiek įmanoma išlaikyti ekonominę veiklą Ukrainoje, mūsų nacionalinę produkciją“, – pridūrė jis „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime.

Šiai priemonei dar turi pritarti Europos Parlamentas ir ES šalys, galimi pasiūlymo pakeitimai.

Moldova pasiūlė Ukrainai pirmąją karinę pagalbą – išminuotojų brigadą

Trečiadienį Moldovos prezidentė Maia Sandu pasiūlė Ukrainai pirmąją karinę pagalbą – išminuotojų brigadą, kuri padėtų išminuoti iš okupantų rusų išvaduotas gyvenvietes, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis „Jurnal TV“.

„Mes stengiamės padėti Ukrainai, atidarydami jai transporto arterijas, pasiūlėme jai pagalbą išminuotojais, taip pat humanitarinę pagalbą. Tai, ką mes galime“, – sakė žurnalistams valstybės vadovė.

Moldovos prezidentė pridūrė, kad šalies bankų sistema prisijungė prie Europos Sąjungos finansinių sankcijų prieš Rusiją.

JT vadovas atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos vadovybe

JT generalinis sekretorius António Guterresas trečiadienio vakarą atvyko į Kyjivą pokalbių su V. Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Ketvirtadienį taip pat planuojamas jo vizitas į dar neskelbiamą vietą prie sostinės.

Kaip ir per ankstesnį JT vadovo vizitą Maskvoje šią savaitę, viena pagrindinių temų greičiausiai bus situacija Pietryčių Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos kariai ir civiliai yra apsupti Rusijos kariuomenės.

A. Guterresas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o vėliau traukiniu keliavo iš Lenkijos į Kyjivą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis anksčiau kritikavo JT vadovą, kad jis pirmiau vyko ne į Kyjivą, o į Maskvą.

„Microsoft“: Rusija koordinuoja kibernetines atakas su kariniais smūgiais Ukrainoje

Kelios su Rusijos vyriausybe susijusios kompiuterinių įsilaužėlių grupės nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios įvykdė šimtus kibernetinių atakų prieš šią valstybę, trečiadienį paskelbė JAV technologijų milžinė „Microsoft“.

Kompanija nurodo, kad Rusija naudoja hibridinio karo taktiką ir dažnai derina kibernetines atakas su kariniais puolimais mūšių laukuose.

„Pradedant [laiku] prieš pat invaziją matėme, kaip mažiausiai šeši atskiri su Rusijos valstybe susiję veikėjai surengia daugiau kaip 237 operacijas prieš Ukrainą“, – paskelbė „Microsoft“, dirbanti su Ukrainos kibernetinio saugumo ekspertais ir privačiomis kompanijomis, kad būtų galima atremti tokias atakas.

„Microsoft“ ataskaitoje sakoma, kad kibernetinis kariavimas apima „tęsiamas ardomąsias atakas, keliančias pavojų civilių gerovei“.

Pirmąją invazijos savaitę Rusijos programišiai atakavo svarbų Ukrainos transliuotoją, „tą pačią dieną, kai Rusijos kariuomenė paskelbė ketinanti sunaikinti Ukrainos „dezinformacijos“ taikinius ir sudavė raketų smūgį televizijos bokštui Kyjive“, rašoma ataskaitoje.

Tokių koordinuotų atakų tikslas yra „sužlugdyti ar sumenkinti Ukrainos vyriausybę ir karines funkcijas, pakirsti visuomenės pasitikėjimą šiomis institucijomis“.

„Microsoft“ pranešė susekusi kone 40 ardomųjų kibernetinių atakų prieš šimtus sistemų. Trečdalis jų buvo nukreipta tiesiogiai prieš Ukrainos visų lygių vyriausybines organizacijas, o kiti 40 proc. – prieš itin svarbią infrastruktūrą.

Šie veikėjai dažnai su kiekvienu panaudojimu modifikuoja savo kenkėjiškas programas, kad nebūtų aptikti.

Kai kurios jų buvo „Wiper“ tipo atakos, kai kompiuterių sistemoje, į kurią įsilaužiama, ištrinami svarbūs duomenys.

Norėdami patekti į Ukrainos sistemas programišiai naudojosi įvairiomis technikomis, tokiomis kaip „duomenų viliojimas, paliktų silpnų vietų išnaudojimas ir kenkimas siunčiamojo srauto IT paslaugų teikėjams“.

„Šie veikėjai dažnai su kiekvienu panaudojimu modifikuoja savo kenkėjiškas programas, kad nebūtų aptikti“, – sakoma ataskaitoje. Joje pažymima, kad programišiai savo kampaniją pradėjo rengti dar 2021 metų kovą – beveik metai prieš prezidento Vladimiro Putino įsakymą įsiveržti į Ukrainą.

„Rusų pajėgoms pradėjus judėti sienos su Ukraina link, matėme pastangas gauti pradinę prieigą prie taikinių, galinčių suteikti žvalgybinės informacijos apie Ukrainos kariuomenę ir partneres užsienyje“, – sakė „Microsoft“.

Kompanijos teigimu, „tikėtina, kad mūsų matomos atakos yra tik nedidelė prieš Ukrainą nukreiptos veiklos dalis“.

Berlynas: Rusija nebėra patikima energijos išteklių tiekėja

Vokietijos vyriausybė nemano, kad Rusija, vien tik dėl jos papildomų nepagrįstų reikalavimų nutraukusi gamtinių dujų eksportą į Lenkiją ir Bulgariją, išliko patikima energijos išteklių tiekėja, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama federalinės vyriausybės atstovą Steffeną Hebestreitą (Štefaną Hebestreitą).

Jo žodžiais, Kremliaus sprendimas stabdyti dujų tiekimą jo reikalavimui atsiskaityti už jas rubliais, tai yra ne pagal galiojančias sutartis numatytomis valiutomis, nepaklususioms Europos Sąjungoms narėms akivaizdžiai įrodo, kad Rusija, kaip energijos išteklių tiekėja, nebegalima pasikliauti ilgalaikės trukmės laikotarpiu.

Pasak S. Hebestreito, oficialaus Berlyno pastangos mažinti priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų yra įtrauktos į federalinės vyriausybė darbotvarkę.

„Kuo greičiau tai įvyks, tuo bus geriau“, – pabrėžė Vokietijos vyriausybės atstovas.

Jis pridūrė, kad Vokietija už Rusijos tiekiamas dujas ir toliau mokės eurais, pervesdama lėšas į „Gazprombank“, o šiuos pinigus į rublius teks konvertuoti pačiam „Gazprom“ valdomam bankui.

Kaip jau buvo skelbta, visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ trečiadienį ryte nutraukė tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, jas apie tai informavęs vos prieš pusę paros.

Rusijos pareigūnai: nuo gegužės 1 dienos Ukrainos Chersono mieste įvedamas rublis

Rusijos kariuomenės užimtame Ukrainos Chersono mieste nuo gegužės 1 dienos įvedamas rublis. Tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Ria Novosti“, kuria remiasi BBC.

Chersono srities karinės ir civilinės administracijos vicepirmininkas Kirilas Stremousovas sakė „Ria Novosti“, kad prie rusiškos valiutos bus pereita per keturis mėnesius ir šiuo pereinamuoju laikotarpiu apyvartoje bus tiek rublis, tiek Ukrainos grivina.

Pasak jo, šiam laikotarpiui pasibaigus, bus visiškai pereita prie rublio.

Ukraina prašo JAV patiekti jai smogiamųjų dronų „Grey Eagle“

Ukraina paprašė JAV patiekti jai smogiamųjų dronų „MQ-1C Gray Eagle“ su raketomis „AGM-114 Hellfire“, praneša „Politico“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos pareiškimu.

Pasak leidinio, Kyjivas tikisi, kad šių bepiločių skraidyklių tiekimo klausimas bus išspręstas teigiamai.

Iki šiol Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainai bepiločių orlaivių kamikadzių „Switchblade“ ir specialiai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sukurtų dronų „Phoenix Ghost“, rašo „Politico“. Kyjivo pageidaujami „Reaper“ ir „Grey Eagle“ gali įveikti didesnius atstumus, skristi didesniame aukštyje ir įsikrauti papildomoms misijoms.

Pasak leidinio, smogiamųjų dronų tiekimui taikomas raketų technologijų kontrolės režimas, todėl anksčiau gauti skraidyklių „Reaper“ ir „Grey Eagle“ nepavyko kai kuriems JAV partneriams, pavyzdžiui, Katarui.

Pranešama, kad Ukraina jau vedė derybas su šiuos dronus gaminančia kompanija „General Atomics“.

Neseniai surengtos apklausos duomenimis, ginkluotės tiekimui Ukrainai pritaria trys ketvirtadaliai amerikiečių.

Rusijos ambasadorius neigia melavęs Airijos visuomenei dėl Ukrainos

Rusijos ambasadorius Airijoje neigė melavęs dėl savo šalies invazijos į Ukrainą. Likus kelioms dienoms iki karo pradžios Jurijus Filatovas „beprotiška“ vadino prielaidą, kad Rusija įsiverš į Ukrainą.

Trečiadienio vakarą J. Filatovas pripažino galėjęs nežinoti naujausios informacijos, bet sakė nemelavęs. „Gali būti, kad nežinojau visų aplinkybių“, – sakė jis. „Kaip galite įsivaizduoti, nebūtinai su visais ambasadoriais konsultuojamasi labai sudėtingomis ​​ir besikeičiančiomis situacijomis“.

Tačiau jis neigė, kad jam taip pat buvo meluojama. „Noriu pasakyti, kad tam tikromis aplinkybėmis vienintelis būdas apginti Donbasą ir mūsų pačių strateginius interesus – nutraukti kančias, kurios truko aštuonerius metus – buvo speciali karinė operacija“.

Išsamiame interviu radijui RTE J. Filatovas neigė, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą ar sukėlė karą. „Tai nėra karas karine prasme. Karas yra visapusis puolimas, be jokių apribojimų“. Jis sakė, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, yra „chirurginė“ operacija. Jis taip pat neigė pranešimus apie Rusijos kariuomenės įvykdytus žiaurumus ir teigė, kad jo šalis nedalyvavo žudant civilius Bučoje.

J. Filatovas teigė žinąs apie Airijos žmonių pyktį dėl karo, tačiau pridūrė, kad visuomenė tapo propagandos auka. „Žinau, kad daug žmonių pyksta, suprantu jų jausmus. Niekas nebūtų patenkintas kasdien gaunamais vaizdais ir naujienomis. Aš juos suprantu (...) Jie yra paveikti propagandinio karo. Sakykime tiesiai šviesiai.“

J. Filatovas kalbėjo po to, kai Rusijos energetikos bendrovė „Gazprom“ nutraukė dujų eksportą į Lenkiją ir Bulgariją, o kai kurie Vakarų lyderiai šį žingsnį pasmerkė kaip „šantažą“. „Manau, kad tai neturėtų stebinti, nes mes visą laiką įspėjome, atsidūrę tokioje padėtyje, kai mūsų aukso ir valiutos atsargos iš esmės buvo pavogtos. Neturėjome kito pasirinkimo kaip informuoti savo klientus, kad vienintelė galimybė tęsti dujų tiekimus yra mokėti už tiekimus rubliais“.

Apsišaukėliškas Mariupolio meras tvirtina, kad miestas gali būti prijungtas prie Rusijos Rostovo srities

Mariupolio meru pasiskelbęs Konstantinas Ivaščenka tvirtina, kad šis Ukrainos uostamiestis taps Rusijos Rostovo srities dalimi. Tai pareiškė tikrojo Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kurį cituoja portalas „Ukrinform“.

„Pseudomeras K. Ivaščenka susitikimuose su Mariupolio gyventojais teritorinio pavaldumo klausimu ne kartą pabrėžė, kad Mariupolis bus prijungtas prie Rusijos Rostovo srities“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė P. Andriuščenka. Pasak jo, tai tik parodo, kokie yra tikrieji Kremliaus ketinimai.

P. Andriuščenkos teigimu, vienintelės Rusijos karių dar neapgadintos miesto mokyklos mokiniai jau verčiami kitaip užsirašyti savo sąsiuvinius ir paminėti Mariupolio pavaldumą. „Pranešama, kad toje mokykloje vaikai ant savo sąsiuvinių jau užsirašo „Mariupolis. Rostovo sritis“, – pažymėjo mero patarėjas.

Dėl Rusijos agresijos Mariupolyje kilo milžiniško masto humanitarinė krizė. Rusijos kariai bombarduoja neginkluotus žmones ir blokuoja humanitarinę pagalbą. Mero duomenimis, nuo invazijos pradžios mieste jau galimai žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių.

Dauguma vokiečių nepatenkinti O. Scholzo veiksmais dėl karo Ukrainoje

Dauguma vokiečių nepatenkinti, kaip kancleris Olafas Scholzas elgiasi karo Ukrainoje akivaizdoje, rodo dpa užsakymu atlikta „YouGov“ iInstituto apklausa.

Apklausa, kurios rezultatai paskelbti ketvirtadienį, rodo, kad 45 proc. apklaustųjų yra labiau nepatenkinti kanclerio veikla. 37 proc. nurodė esą labai patenkinti O. Scholzo veiksmais dėl tarptautinio konflikto, 18 proc. negalėjo arba nenorėjo jų įvertinti.

Kitoks vaizdas susidaro tarp žmonių, kurie simpatizuoja O. Scholzo centro kairiųjų socialdemokratams (SPD): 59 proc. patenkinti O. Scholzu, 34 proc. – nepatenkinti.

Visuomenė nelaiko kanclerio stipriu lyderiu. Tik 25 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jis turi lyderio įgūdžių reaguojant į Rusijos puolimą Ukrainoje. Be to, 51 proc. sutiko su teiginiu „Kaip lyderis, jis veikia gana silpnai“ (24 proc. neturi nuomonės).

Dar prasčiau įvertinti kanclerio bendravimo įgūdžiai: 56 proc. nurodė, kad jis deramai nepaaiškina savo politikos, 22 proc. atrodo kitaip, 22 proc. nežino atsakymo.

Panašiai O. Scholzo lyderystę ir komunikavimą įvertino trijų valdančiosios koalicijos partijų rinkėjai. Apskritai SPD, žaliųjų ir liberalų laisvųjų demokratų koalicija vertinama dar prasčiau nei kancleris. 50 proc. apklaustųjų labiau arba labai nepatenkinti jos veiksmais, susijusiais su karu Ukrainoje, 30 proc. labiau arba labai patenkinti, 20 proc. nežino arba nepateikė atsakymo.

Duomenys grindžiami internetine „YouGov Deutschland GmbH“ apklausa, kurioje balandžio 25–27 dienomis dalyvavo 2040 žmonių.

ETPA ragina steigti tarptautinį tribunolą Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje tirti

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) išreiškė tvirtą paramą visoms pastangoms tirti įtariamus Rusijos pajėgų karo nusikaltimus Ukrainoje ir paragino įsteigti tarptautinį tribunolą.

ETPA spaudos tarnyba trečiadienį vakare pranešė, kad Asamblėja priėmė atitinkamą rezoliuciją remdamasi vokiečių deputato Franko Schwabe (Franko Švabės) iš socialistų frakcijos ataskaita. 

Kaip sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos ETPA vadovė Marija Mezenceva, šiuo dokumentu ETPA kreipiasi į Europos Tarybos nares su raginimu nedelsiant įsteigti specialų tarptautinį baudžiamąjį tribunolą tirti Rusijos Federacijos politinės ir karinės vadovybės įvykdytus agresijos nusikaltimus ir vykdyti už juos baudžiamąjį persekiojimą, taip pat suteikti reikalingą finansinę pagalbą.

Rezoliucijoje Europos Tarybos Ministrų Komitetui taip pat rekomenduojama paskirti specialųjį atstovą Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių klausimais.

Deputatai taip pat pažymėjo, kad Rusijos agresija sukėlė didžiausią humanitarinę krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tapo iššūkiu pasauliniam valdymui, dėl jos smarkiai išaugo energijos nešėjų kainos ir sumažėjo aprūpinimo maistu saugumas.

Rezoliucijoje raginama toliau spausti Rusiją nutraukti karo veiksmus, išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir laikytis tarptautinės teisės normų.

Taip pat raginama dėti pastangas mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, spartinant perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir tuo pat metu ieškant rusiškos energijos importo alternatyvų.

Rezoliucija buvo priimta beveik vienbalsiai – už dokumentą balsavo 144 iš 147 dalyvavusių deputatų.

2014 metų balandį ETPA dėl Krymo ankesijos atėmė iš Rusijos delegacijos balso teisę ir pašalino jos atstovus iš visų vadovaujamų ETPA organų. Dėl to Rusija nuo 2017-ųjų birželio nebemokėjo įnašų Europos Tarybai. Tokius Maskvos veiksmus daugelis ETPA narių pavadino šantažu.

2019 metų birželį ETPA priėmė sprendimą leisti Rusijos delegacijai vėl dalyvauti Asamblėjos darbe. Ukraina nekart reikalavo pašalinti Rusiją tiek iš ETPA, tiek iš Europos Tarybos.

Kaip žinoma, ETPA nariai priėmė sprendimą pašalinti Rusiją, kuri anksčiau pati nusprendė palikti organizaciją. Niekas nebalsavo prieš.

V. Zelenskis: importo muitų taikymo sustabdymas padės palaikyti Ukrainos ekonomiką

V. Zelenskis trečiadienį sveikino ES planus sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos ir sakė, kad šis žingsnis padės „palaikyti“ šalies ekonomiką, smarkiai nukentėjusią nuo brutalios Rusijos invazijos.

„Tai leis mums maksimaliai išlaikyti ekonominę veiklą Ukrainoje ir išsaugoti nacionalinę gamybą“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame jo „Telegram“ kanale, rusų pajėgoms jau trečią mėnesį tęsiant karinį puolimą.

Anksčiau trečiadienį ES paskelbtam planui sustabdyti importo muitų taikymą dar turi balsavimu pritarti 27 Bendrijos narės.

V. Zelenskis sakė aptaręs šią iniciatyvą su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Esu dėkingas jai asmeniškai ir visiems mūsų draugams Europoje už šį žingsnį.

„Esu dėkingas jai asmeniškai ir visiems mūsų draugams Europoje už šį žingsnį“, – sakė Ukrainos vadovas.

Jis apkaltino Rusiją „bandymu išprovokuoti pasaulinę kainų krizę“ ir sukelti „chaosą“ pasaulio maisto rinkoje.

V. Zelenskis sakė, kad ES planas taip pat būtų „svarbi antikrizinė priemonė“ Europos ir pasaulio rinkoms.

„Ukrainos eksportas padės stabilizuoti rinkas“, – sakė jis, tvirtindamas, kad šis žingsnis bus naudingas „visiems europiečiams“.

Ukrainos vadovas išreiškė viltį, jog „netrukus“ daugiau šalių liberalizuos Ukrainos eksportą.

Europos Komisija anksčiau trečiadienį pasiūlė sustabdyti importo muitų taikymą, pareiškusi, kad šis žingsnis „padės palengvinti sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje“.

Briuselio pasiūlymas pateiktas praėjus dienai po to, kai Jungtinė Karalystė paskelbė panaikinanti visus muitus ukrainietiškoms prekėms.

JT vadovas Ukrainoje: karas yra XXI amžiaus absurdas

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį pavadino karą „blogiu“ ir absurdu, lankydamasis šalia Kyjivo esančioje Borodiankoje, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daug brutaliai nužudytų civilių.

„Įsivaizduoju savo šeimą viename iš tų namų, kurie dabar sugriauti ir juodi. Matau savo anūkes, kurios bėga apimtos panikos. Karas yra XXI amžiaus absurdas. Karas yra blogis. XXI amžiuje karas niekaip negali būti priimtinas“, – sakė A. Guterresas.

JT vadovas, atvykęs pirmojo vizito į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, taip pat turėtų apsilankyti Bučoje, o tada susitikti su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Borodiankoje A. Guterresą lydėjo vietos karinės ir civilinės administracijų vadovai, kurie aprodė JT generaliniam sekretoriui per Rusijos atakas sugriautus gyvenamuosius namus.

A. Guterresas taip pat paragino Rusiją bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) tiriant galimus karo nusikaltimus per Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Visiškai palaikau TBT ir kreipiuosi į Rusijos Federaciją, kad ji priimtų, bendradarbiautų su TBT. Bet kai kalbame apie karo nusikaltimus, negalime užmiršti, kad didžiausias nusikaltimas yra pats karas“, – kalbėjo JT vadovas atvykęs į Bučą, tapusią rusų kariuomenės vykdomų žiaurumų simboliu, kur civilių lavonai, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse.

Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir Ukrainos pareigūnų kaltinimus Rusijai genocidu.

JT vadovas, atvykęs pirmojo vizito į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, vėliau turėtų susitikti su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainoje A. Guterresas lankosi po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, rusų pajėgoms pastarosiomis dienomis veržiantis gilyn į rytinį Donbaso regioną.

Palydovinės nuotraukos rodo intensyvėjant rusų puolimą prieš Mariupolio „Azovstal“

Naujienų agentūros AP išanalizuotos palydovinės nuotraukos rodo, kad rusai intensyviau apšaudo plieno gamyklą, kuri yra paskutinė ukrainiečių kontroliuojama teritorija Mariupolio mieste.

Trečiadienį bendrovės „Planet Labs PBC“ padarytos palydovinės nuotraukos rodo, kad atakos smarkiai apgadino pagrindinį „Azovstal“ komplekso pastatą.

Milžiniškas metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksas, kur įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.

JK neatsisako pažado išvaryti Rusiją iš visos Ukrainos

JK ketvirtadienį neigė persistengusi su užsienio reikalų sekretorės Liz Truss (Liz Tras) pareiškimu, kad turi būti išvaduota „visa Ukraina“, taip užsimenant, kad turi būti atgautas ir Krymas.

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) sakė, kad L. Truss pastaba didelio dėmesio sulaukusioje kalboje atitinka Vakarų poziciją nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą.

„Nuolat sakydavome, kad Rusija turėtų pasitraukti iš Ukrainos... teritorijos, tad tai nepasikeitė“, – televizijai „Sky News“ sakė B. Wallace'as.

Tačiau paklaustas, ar Britanija teiktų karinę paramą kokiam nors Ukrainos puolimui siekiant atsiimti Krymą, jis atsakė: „Dar laukia ilgas kelias, kol Ukraina veršis į Krymą.“

„Tikrai pasakyčiau, kad mes remiame Ukrainos suverenų vientisumą. Visą laiką tai darėme. Tai, žinoma, apima Krymą. Tačiau, žinote, visų pirma išvarykime Rusiją iš ten, kur ji dabar yra pagal savo invazijos planus“, – pridūrė gynybos sekretorius.

Vėlai trečiadienį Londone kreipdamasi į diplomatus ir verslo lyderius L. Truss sakė kad Britanija „reikšmingai didina“ savo karinę paramą.

„Eisime toliau ir greičiau, kad Rusija būtų išstumta iš visos Ukrainos“, – sakė ji ir paragino Vakarų sąjungininkus didinti karinę gamybą, taip pat tankų ir lėktuvų, kad būtų galima padėti Kyjivui.

B. Wallace'as pakartojo, kad jokie Jungtinės Karalystės tankai ir lėktuvai neis tiesiogiai Ukrainai ir kad jais bus keičiamos nuo sovietinių laikų likusios atsargos, siunčiamos Ukrainai tokių šalių kaip Lenkija.

Jis paaiškino, kad Ukrainai siunčiamos ilgo nuotolio raketos „Brimstone“, kurias galima paleisti jūroje, „bus naudojamos sausumoje“, bet Britanija aiškinasi galimybes padėti priešlaivinėmis raketomis.

„Nepaprastai svarbu, kad visus mus, maisto kainas veikiančius grūdus būtų galima gabenti iš Ukrainos, kad rusai negalėtų kontroliuoti Juodosios jūros“, – sakė jis.

Pasak B. Wallace'o, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi svarbiam pranešimui per gegužės 9-ąją minimą Rusijos Pergalės dieną.

„Jei jis nori mobilizuoti daugiau rusų, jam reikės pripažinti, kad tai yra karas“, – BBC radijui sakė gynybos sekretorius.

V. Putinas invaziją į Ukrainą vadina „specialia karine operacija“.

„Jis negali to pripažinti pasakydamas, kad suklydo. Jis turės tai pripažinti bandydamas kaltinti visus kitus“, įskaitant NATO, sakė B. Wallace'as.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 22,8 tūkst. okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki balandžio 28 d. jau neteko apie 22,8 tūkst. kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 970 tankų, 2 389 šarvuotųjų kovos mašinų, 431 artilerijos sistemos, 151 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 72 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 187 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 688 automobilių, 8 laivų, 215 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

JK gynybos sekretorius: Putinas nori tapti „vėžiniu augliu“ Ukrainoje

B. Wallace`as interviu televizijos kanalui „Sky News“ pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „etniniu nacionalistu“, kuris nori tapti „vėžiniu augliu“ Ukrainoje.

Paklaustas, ar V. Putinas gali išplėsti karą už Ukrainos ribų, B. Wallace`as pareiškė, jog Kremliaus šeimininkas „visada turėjo tokių ambicijų“, kadangi yra „etninis nacionalistas“.

„Akivaizdu, kad yra kitų rusakalbių grupių, į kurias jis žiūri taip pat, kaip nacistai Antrojo pasaulinio karo metais – kad esą šie žmonės priklauso jiems“, – sakė gynybos sekretorius.

Jo manymu, V. Putinas iš nevilties mėgina išplėsti karą į Moldovos Uždniestrės regioną.

„Mes kol kas nežinome atakų Uždniestrėje detalių ir kas jas surengė, bet jei tai buvo Rusija, ji padarė strateginę klaidą“, – teigė B. Wallace`as.

Anot jo, dabar V. Putinas gali mėginti sujungti užgrobtas Ukrainos teritorijas ir „tiesiog tapti vėžiniu augliu Ukrainoje“. Todėl Vakarai turi padėti Ukrainai atremti Rusijos kariuomenę.

J. Wallace'as taip pat teigė, kad JK galėtų paremti Ukrainos bandymą atsiimti 2014 metais aneksuotą Krymą, bet pirmiausia reikia išmušti Rusiją iš pozicijų, kurias ji užėmė po vasario 24 d.

Taivano ministras: smerkiame Rusijos veiksmus Ukrainoje

Taivano diplomatijos vadovas Josephas Wu akcentuoja, kad Taivanas smerkia Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje. Todėl ministras atkreipia dėmesį, kad Taivanas prisijungė prie tarptautinės bendruomenės Rusijai taikomų sankcijų

„Manome, kad neteisinga jokiai šaliai inicijuoti karinių veiksmų prieš kitą šalį. Tai neteisinga ir prieštarauja tarptautiniams principams. Taigi mes nepalaikome ir prieštaraujame Rusijos veiksmams prieš Ukrainą. Ir kai mes pamatėme tuos žiaurumus Ukrainoje, pasmerkėme juos. Yra siaubingai neteisinga žudyti nekaltus žmones, bombarduoti ligonines ar gyvenamuosius rajonus ir taip toliau. Mes labai smerkiame tai“, – Lietuvos žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Wu.

Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad būtent todėl Taivanas negalėjo likti nuošalyje ir prisijungė prie sankcijų Rusijai.

„Taivano atsakomybė yra prisijungti prie tarptautinės bendruomenės, stengtis įtikinti ar priversti Rusiją sustabdyti karą. Nepaisant to, kad Taivanas yra labai mažas, bet mes vis tiek prisijungėme prie tarptautinių sankcijų, mes paskelbėme daugybę sankcijų Rusijai“, – sakė J. Wu.

„Mes nenorime, kad taivanietiški produktai, ypač tie produktai, kurie gali būti naudojami ginklams, ukrainiečių žudymui, būtų tiekiami Rusijai. Viskas sustojo“, – pridūrė jis.

Ministras akcentavo, kad į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ypač jautriai sureagavo ir Taivano gyventojai.

„Kai Taivano žmonės pamatė, kad Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, ką didelis peštukas gali padaryti mažesnei šaliai ar autoritarinė valstybė kitai demokratijai, jie buvo sukrėsti. Ir kai jie pamatė ukrainiečių drąsą ginant savo šalį, ginant savo suverenitetą, ginant savo laisvę, taivaniečiai buvo labai sujaudinti“, – atkreipė dėmesį ministras.

Pasak jo, taivaniečiai paragino Vyriausybę įkurti pagalbos Ukrainoje sąskaitą, kurioje buvo surinkta 33 mln. JAV dolerių.

„Taigi visi kartu mes surinkome 33 mln. JAV dolerių pabėgėlių iš Ukrainos pagalbai Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – sakė ministras.

„Azovstal“ gamyklos savininkas teigia, kad čia galimai pradeda stigti vandens ir maisto

Azovstal“ gamykloje Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esantiems žmonėms galimai pradeda stigti vandens ir maisto. Tai portalui „Sky News“ pareiškė šią gamyklą valdančios įmonės „Metinvest Holding“ generalinis direktorius Jurijus Ryženkovas.

Pasak jo, šiame metalurgijos komplekse maisto ir vandens atsargų turėjo pakakti trims savaitėms, tačiau čia ukrainiečių kariai ir civiliai įstrigę jau beveik du mėnesius. J. Ryženkovas teigė nežinąs tikslaus ten esančių gamyklos darbuotojų skaičiaus, tačiau ten galimai kilo „humanitarinė katastrofa“.

Jis nurodė, kad buvo kelis kartus mėginama evakuoti ten esančius civilius, tačiau „kaskart, kai žmonės mėgindavo išvykti, į juos buvo šaudoma“. J. Ryženkovo teigimu, tenykštė situacija yra „tragiška“.

„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu ukrainiečių pasipriešinimo bastionu Mariupolyje. Manoma, kad čia gali būti įstrigę šimtai ar net tūkstančiai žmonių.

Nyderlandai užblokavo Rusijos ir Baltarusijos aktyvus, kurių vertė – 633 mln. eurų

Iki šiol Nyderlandai įšaldė Rusijos ir Baltarusijos aktyvus, kurių bendra vertė – 633 mln. eurų. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Volkskrant“, remdamasis Nyderlandų užsienio reikalų ministru Wopke Hoekstra.

Šiuo metu šalies teritorijoje yra 20 laivų ir 6 lėktuvai, kurie negali būti grąžinti savininkams, kadangi šie yra įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą.

Pasak leidinio, Nyderlandų vyriausybė neturi informacijos, kad Rusijos ir Baltarusijos aktyvai būtų perkeliami į kitas šalis.

„Volkskrant“ primena, kad buvęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas paskirtas koordinatoriumi, kontroliuojančiu, kaip laikomasi Rusijai paskelbtų sankcijų.

Balandžio 27 d. Nyderlandų vyriausybė nutraukė trumpalaikių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Šis sprendimas priimtas Rusijai išsiuntus kelis Nyderlandų diplomatus.

Anksčiau Nyderlandų klimato ir energetikos politikos ministras Robas Jettenas pareiškė, kad iki šių metų pabaigos šalis visiškai atsisakys dujų, anglių ir naftos iš Rusijos.

JT atstovė Ukrainoje: rengiamasi galimai evakuacijai iš Mariupolio

JT atstovė Ukrainoje ketvirtadienį sakė, kad rengiasi galimai evakuacijai iš apgulto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kur, kaip skelbia Kyjivas, yra įstrigusių civilių ir sužeistų karių.

„Vykstu į Zaporižią rengtis vilčių teikiančiai evakuacijai iš Mariupolio. JT yra visiškai mobilizuotos padėti gelbėti ukrainiečių gyvybes ir padėti tiems, kam reikia pagalbos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT koordinatorė rezidentė ir humanitarinės pagalbos koordinatorė Osnat Lubrani.

Maskva kontroliuojamose Ukrainos teritorijose įves rublį

Ketvirtadienį vienas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad rublis netrukus bus įvestas Maskvos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, nors Rusija anksčiau tvirtino nesiekianti jų perimti.

Rusijos kontroliuojamos Chersono srities pietų Ukrainoje civilinis ir karinis administratorius sakė, kad Maskva savo valiutą regione įves artimiausiomis dienomis.

„Nuo gegužės 1-osios pereisime į rublio zoną“, – pareigūną Kirilą Stremousovą citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Jis patikslino, kad bus nustatytas keturių mėnesių pereinamasis laikotarpis, kai bus naudojama ir Ukrainos valiuta – grivina.

„Po to visiškai pereisime prie atsiskaitymų rubliais“, – "RIA Novosti" citavo A. Stremousovą.

Jo pareiškimo kol kas nepatvirtino joks aukšto rango Rusijos pareigūnas.

Anksčiau šią savaitę Rusija pranešė, kad perėmė visos Chersono srities kontrolę, įskaitant to paties pavadinimo administracinę sostinę, kuri netrukus po invazijos vasario 24-ąją atiteko Rusijos kariams.

Maskvos gynybos ministerija teigė, kad šiame ir kituose neseniai užgrobtuose Ukrainos regionuose atkuriamas „taikus gyvenimas“, nors Ukrainos spaudoje ir socialinėje žiniasklaidoje skelbiami pranešimai apie tebesitęsiančius protestus prieš Rusijos vykdomą Chersono administravimą.

V. Zelenskio patarėjas: Kyjivas turi teisę atakuoti karinius taikinius Rusijoje

V. Zelenskio patarėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams, turėdamas omenyje tiesiogines atakas prieš Rusijos teritorijoje esančius objektus.

„Ukraina ginsis visais būdais, įskaitant smūgius žudikės Rusijos sandėliams ir bazėms. Pasaulis pripažįsta šią teisę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento patarėjas ir aukšto rango derybininkas Mychailo Podoliakas.

Vokietijos parlamentas pritarė sunkiosios ginkluotės siuntimui Ukrainai

Vokietijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už sunkiosios ginkluotės siuntimą Ukrainai, priimdamas simbolinį sprendimą, atspindintį pasikeitusią vyriausybės poziciją šiuo klausimu.

Iš pradžių Berlynas atsisakė perduoti Kyjivui bet kokią puolamosios paskirties ginkluotę, o vėliau nepritarė raginimui siųsti sunkiąją ginkluotę, tokią kaip šarvuočiai.

Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė, spaudžiama iš vidaus ir sąjungininkų, neseniai sutiko leisti Ukrainai įsigyti vokiškos ginkluotės, taip pat remti apsikeitimą ginklais su sąjungininkais, pasiruošusiais siųsti sunkiąją įrangą Kyjivui.

Vokietija jau išsiuntė Ukrainai apie 2,5 tūkst. priešlėktuvinių raketų, 900 prieštankinių granatsvaidžių ir milijonus šovinių, rankinių granatų bei minų, pranešė naujienų agentūra DPA.

Dabar Berlynas planuoja perduoti Slovėnijai šarvuotų transporto priemonių vietoje Sovietų Sąjungos laikų tankų, kuriuos ši šalis siunčia Ukrainai. Vokiečių vyriausybė taip pat sutiko siųsti minosvaidžius tiesiai į Ukrainą ir leisti Kyjivui iš Vokietijos įsigyti savaeigių šarvuotų priešlėktuvinių pabūklų.

Be to, vokiečių bendrovės paprašė leisti nusiųsti Ukrainai 88 tankus „Leopard“, 100 šarvuočių „Marder“ ir 100 haubicų, tačiau atitinkamas leidimas dar neišduotas.

Per ketvirtadienį Bundestage surengtą balsavimą „už“ pasisakė 586 parlamentarai, 100 buvo „prieš“, o dar septyni susilaikė. Teisiškai neįpareigojančiai iniciatyvai pritarė valdančiosios partijos ir pagrindinis opozicinis blokas, įskaitant konservatorius.

Kremlius: ginklų pumpavimas į Ukrainą kelia grėsmę Europos saugumui

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas Ukrainai kelia grėsmę Europos saugumui.

„Tendencija pumpuoti ginklus, įskaitant sunkiąją ginkluotę, į Ukrainą – tai veiksmai, keliantys grėsmę žemyno saugumui, provokuojantys nestabilumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

D. Peskovas tai pareiškė reaguodamas į Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorės Liz Truss (Liz Tras) trečiadienį išsakytą raginimą Kyjivo sąjungininkėms didinti karinę gamybą, įskaitant tankus ir lėktuvus, kad būtų galima padėti Ukrainai.

V. Zelenskis prašo iš Vakarų atsiųsti sunkiosios artilerijos ir tankų, kurie padėtų atremti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose. Tačiau sąjungininkės baiminasi būti įtrauktos į konfliktą, kuris gali peraugti į tiesioginę karinę konfrontaciją tarp NATO ir  branduolinį ginklą turinčios Rusijos.

R. T. Erdoganas V. Putinui: Ankara pasirengusi imtis iniciatyvos dėl Ukrainos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ketvirtadienį pasakė, jog Ankara pasirengusi padaryti daugiau, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

R. T. Erdogano biuras pranešė, kad V. Putinas per pokalbį telefonu padėkojo turkų lyderiui už pagalbą surengiant JAV ir Rusijos apsikeitimą kaliniais – buvusio jūrų pėstininko Trevoro Reedo (Trevoro Rido) iškeitimą į buvusį rusų pilotą Konstantiną Jarošenką.

Apsikeitimas įvyko Turkijoje, „koordinuojant ir prižiūrint Nacionalinei žvalgybos organizacijai“, nurodė R. T. Erodgano biuras, paminėdamas Turkijos žvalgybos tarnybą MIT.

„Prezidentas Erdoganas sakė, kad koordinavimas ir glaudus dialogas tarp žvalgybos skyrių turėtų būti tęsiamas“, – sakoma pranešime.

Dabar Ankara „pasirengusi imtis iniciatyvos užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, ir tarpininkauti dėl kelio į taiką“.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) trečiadienį sakė, kad Vašingtonas yra „dėkingas Turkijai už jos vaidmenį saugiai sugrąžinant“ T. Reedą.

R. T. Erdoganas naudodamasis NATO narės Turkijos gerais santykiais su Kyjivu ir Maskva bando užbaigti du mėnesius trunkantį karą.

Turkijos Stambulo mieste įvyko rusų ir ukrainiečių derybininkų susitikimas, o Antalijoje praėjusį mėnesį buvo surengtos rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrų Sergejaus Lavrovo ir Dmytro Kulebos derybos.

Dabar R. T. Erodganas bando surengti Stambule V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.

Ketvirtadienį R. T. Erodganas V. Putinui pasakė, kad Turkija nori „kuo greičiau pasiekti ilgalaikę taiką regione stiprindama derybų Stambule impulsą“, sakė jo biuras.

JAV siūlo panaudoti Rusijos oligarchų turtą Ukrainos karo nuostoliams kompensuoti

Baltieji rūmai ketvirtadienį pasiūlė naudoti konfiskuotą Rusijos oligarchų turtą kompensuoti Ukrainai nuostolius, patirtus dėl Maskvos karinės invazijos.

Tai leistų „perduoti Ukrainai pajamas už nusavintą kleptokratinį turtą, kad būtų atlyginta Rusijos agresijos žala“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.

J. Stoltenbergas: Suomija ir Švedija gana greitai gali prisijungti prie NATO

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Suomija ir Švedija būtų sutiktos išskėstomis rankomis ir galėtų gana greitai tapti jos narėmis, jeigu nuspręstų jungtis prie 30 šalių gynybinės organizacijos.

J. Stoltenbergo pareiškimas nuskambėjo Suomijos ir Švedijos gyventojams vis labiau pritariant narystei NATO po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Remiantis abiejų šalių žiniasklaidos pranešimais, abi šalys galėtų pateikti narystės prašymus jau gegužės viduryje.

„Tai yra jų sprendimas, – sakė J. Stoltenbergas. – Bet jeigu Suomija ir Švedija nuspręs pateikti prašymus, jos bus šiltai sutiktos ir, aš tikiuosi, kad šis procesas įvyks greitai.“

NATO vadovas nepateikė tikslaus termino, tačiau nurodė, kad dar iki formalaus prisijungimo prie Aljanso abi šalys galėtų tikėtis tam tikros apsaugos, jei Rusija bandytų jas įbauginti, nuo tada, kai pateiks prašymą narystei.

J. Stoltenbergas sakė esąs „įsitikinęs, jog esama būdų pereiti šį tarpinį laikotarpį, kad būtų pakankamai paranku ir tiktų tiek Suomijai, tiek Švedijai“.

NATO kolektyvinė saugumo garantija užtikrina, kad visos šalys narės turi ateiti į pagalbą, jeigu užpuolama bent viena sąjungininkė. J. Stoltenbergas pridūrė, kad daugelis NATO sąjungininkų pažadėjo suteikti ir suteikė Ukrainai karinės paramos už mažiausiai 8 mlrd. JAV dolerių (7,6 mlr. eurų).

Prieš Rusijai pradėjus karą Ukrainoje jos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad NATO nutrauktų savo plėtrą ir atitrauktų savo pajėgas nuo Rusijos sienų. Todėl kaimyninės Suomijos ir Švedijos stojimo į gynybinį aljansą perspektyva Maskvos veikiausiai nedžiugina.

Suomija yra turėjusi ne vieną konfliktą su Rusija, su kuria turi bendrą 1340 km sieną. Suomiai daug šimtmečių, net ir būdami Švedijos Karalystės dalimi, kariavo dešimtis karų su savo rytine kaimyne, įskaitant du nepriklausomos Suomijos karus su Sovietų Sąjunga 1939–1940 ir 1941–1944 metais.

Tačiau po karo Suomija palaikė pragmatiškus politinius ir ekonominius ryšius su Maskva, išlikdama kariniu požiūriu neutraliu buferiu tarp Rytų ir Vakarų.

Švedija daugiau nei 200 metų vengė stoti į karinius aljansus, pasirinkdama taikos kelią po šimtmečių karų su savo kaimynėmis.

Abi šalys faktiškai atsisakė neutralumo pozicijos 1995 metais įstodamos į NATO ir pradėjusios aktyviau bendradarbiauti su šiuo Aljansu. Visgi dauguma Suomijos ir Švedijos gyventojų pasisakydavo prieš visavertę narystę gynybiniame bloke, ir ši padėtis pasikeitė tik Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Maskva užimtose Ukrainos teritorijose įves rublį

Vienas Rusijos pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose netrukus bus įvestas rublis, nors Kremlius anksčiau tvirtino nesiekiantis okupuoti užimtų teritorijų.

Rusijos kontroliuojamo Ukrainos pietinės Chersono srities civilinis ir karinis administratorius Kirilas Stremousovas sakė, kad Maskva savo valiutą regione įves artimiausiomis dienomis.

„Nuo gegužės 1 dienos pereisime į rublio zoną“, – K. Stremousovą citavo rusų valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Jis patikslino, kad bus nustatytas keturių mėnesių lengvatinis laikotarpis, kai lygiagrečiai bus naudojama ir Ukrainos valiuta – grivina.

„Paskui visiškai pereisime prie atsiskaitymų rubliais“, – „RIA Novosti“ citavo K. Stremousovą.

Pareigūno pareiškimų dar nepatvirtino joks aukšto rango Rusijos pareigūnas.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova savo ruožtu pasmerkė šiuos planus kaip „aneksijos aktą“ ir apkaltino Rusijos pajėgas, kad jos „marina badu Chersono gyventojus, blokuodamos humanitarinę pagalbą“ miestui.

„Rusijos rublio įvedimas Chersono regione yra aneksijos aktas ir dar vienas šiurkštus Rusijos padarytas tarptautinės teisės pažeidimas“, – pabrėžė L. Denisova.

Anksčiau šią savaitę Maskva pranešė, kad perėmė visos pietinės Chersono srities kontrolę, įskaitant to paties pavadinimo administracinę sostinę, kurią vasario 24-ąją prasidėjusios invazijos pirmomis dienomis užėmė Rusijos kariai.

Gynybos ministerija Maskvoje tvirtino, kad šiame ir kituose neseniai užgrobtuose regionuose atkuriamas „taikus gyvenimas“, nors Ukrainos spaudoje ir socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų apie teberengiamus protestus prieš Rusijos okupaciją Chersone.

Bulgarija ragina Europą būti stipresnę ir atsisakyti rusiškų dujų

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas ketvirtadienį lankydamasis Ukrainoje paragino Europą būti „stipresnę“ ir rasti alternatyvų rusiškoms dujoms.

Maskva trečiadienį nutraukė dujų tiekimą ES ir NATO priklausančioms Bulgarijai bei Lenkijai, o Briuselis šį žingsnį pavadino „šantažu“.

„Turime būti stipresni; turime būti ryžtingi“, – bulgarų premjeras sakė Irpinėje, viename iš Kyjivą supančių miestelių, kur karo nusikaltimais kaltinama Maskva, vasario 24-ąją įsiveržusi į Ukrainą.

Bulgarija turi „alternatyvių pasirinkimų“ rusiškų dujų srautams, pareiškė K. Petkovas ir pridūrė: „Jeigu mes galime tai padaryti, tai turėtų padaryti visi Europoje.“

Tuo metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pranešė, jog Varšuva ir Sofija dabar gauna dujų iš kaimyninių ES valstybių.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, pernai Rusija patenkino 32 proc. viso Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dujų poreikio, o 2009 metais – 25 proc., nors padėtis konkrečiose šalyse labai skirtinga.

Arba turite sutartį, kurios laikotės, arba niekas jūsų negerbia.

Pasak K. Petkovo, Maskva, po savo invazijos į Ukrainą pareikalavusi, kad šalys už dujas atsiskaitytų rubliais, negali būti laikoma patikima tiekėja.

„Šiandien turime mokėti rubliais. Rytoj bus [didesnė] kaina. Kitą dieną – [mažesnės] apimtys“, – kalbėjo premjeras.

„Arba turite sutartį, kurios laikotės, arba niekas jūsų negerbia“, – pridūrė jis.

Stovėdamas toje Irpinės dalyje, kur, kaip įtariama, Rusijos pajėgos įvykdė žiaurumus, K. Petkovas pareiškė, kad Bulgarija palaiko Ukrainą, ir pažadėjo „teikti visą reikiamą pagalbą“.

Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas turėtų suprasti, kad jis negali laimėti šio karo“, pabrėžė bulgarų lyderis.

Rusija sako esanti sunerimusi dėl įtampos atsiskyrusioje Padniestrėje

Rusija ketvirtadienį pareiškė nerimą dėl „terorizmo aktų“ Moldovos Maskvos remiamame separatistiniame Padniestrės regione, kai separatistų valdžia pranešė apie keletą šią savaitę ten įvykdytų išpuolių.

„Esame sunerimę dėl įtampos eskalavimo Padniestrėje“, – per savo kassavaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, nurodžiusi pranešimus apie šaudymus ir sprogimus. „Šiuos veiksmus vertiname kaip teroro aktus, kuriais siekiama destabilizuoti padėtį regione, ir tikimės išsamaus bei objektyvaus tyrimo“, – pridūrė M. Zacharova. Ji sakė, kad Rusija „griežtai smerkia“ bandymus įtraukti Padniestrę į konfliktą kaimyninėje Ukrainoje, kur Maskva jau daugiau nei du mėnesius vykdo „specialią karinę operaciją“.

M. Zacharova taip pat atmetė „sensacingą“ Ukrainos pareiškimą apie Rusijos taikdarius ir Padniestrės šauktinius, kurie rengiasi „tam tikriems puolamiesiems veiksmams“.

Su Ukraina besiribojantis separatistų regionas pranešė apie sprogimus saugumo ministerijoje, kariniame dalinyje ir Rusijai priklausančiame radijo bokšte, taip pat šūvius kaime, kuriame yra Rusijos ginklų sandėlis.

Separatistinė Padniestrės respublika atsiskyrė nuo Moldovos 1992 m. po trumpo karo su Kišiniovu. Nuo to laiko ten bazuojasi maždaug 1500 Rusijos karių. Baimė dėl destabilizacijos regione išaugo, kai vienas Rusijos generolas pareiškė, jog Kremliaus puolimu siekiama sukurti sausumos koridorių per pietų Ukrainą į Padniestrę. Kyjivas kaltina Rusiją norint destabilizuoti regioną ir sukurti dingstį karinei intervencijai.

Kremlius: ginklų tiekimai Ukrainai kelia grėsmę Europos saugumui

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimai Ukrainai kelia pavojų Europos saugumui.

„Tendencija pumpuoti ginklus, įskaitant sunkiuosius ginklus, į Ukrainą – tai veiksmai, keliantys grėsmę žemyno saugumui, provokuojantys nestabilumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

D. Peskovas reagavo į Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorės Liz Truss trečiadienį išsakytus komentarus, kai ji paragino Kyjivo sąjungininkes „padidinti“ karinę gamybą, įskaitant tankus ir lėktuvus, kad būtų galima padėti Ukrainai.

V. Zelenskis prašo sunkesnės ginkluotės, kad Ukraina galėtų padidinti savo ugnies jėgą atremiant Rusijos veržimąsi rytuose, vis dėlto sąjungininkės nenori būti įtrauktos į konfliktą, galintį peraugti į atvirą Maskvos ir NATO karinę konfrontaciją.

Lenkija teigia, kad reikėtų bausti šalis, kurios už rusiškas dujas atsiskaito rubliais

ES turėtų bausti šalis, kurios už rusiškas dujas atsiskaito rubliais. Tai pareiškė Lenkijos klimato ministrė Anna Moskwa, kurią cituoja agentūra „Reuters“.

ES šalys narės yra pasidalijusios tolesnio atsiskaitymo už rusiškas dujas klausimu nepažeidžiant Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą šiuo metu taikomų sankcijų. Daugelis Europos šalių išlieka labai priklausomos nuo rusiškų energetikos išteklių importo.

Viena garsiausiai už sankcijas Rusijai pasisakančių ES šalių Lenkija teigia, kad blokas turėtų imtis visiško rusiškų dujų embargo.

„Šiandien trūksta visapusiškų sankcijų dujoms, kurios išspręstų problemas su „Gazprom“ ir šimtaprocentiniu sankcijų įgyvendinimu. Tikimės, kad tokios sankcijos bus priimtos, – kanalui „Polsat News“ trečiadienį sakė A. Moskwa. Pasak jos, šiuo metu griežtesnėms sankcijoms rusiškų dujų importui labiausiai prieštarauja Austrija, Vokietija ir Vengrija.

„Tikimės, kad (už rusiškas dujas rubliais atsiskaitančios) šalys bus nubaustos ir dėl to bus priverstos nutraukti atsiskaitymą rubliais“, – pridūrė ministrė. Ji nepatikslino, kokios tai galėtų būti bausmės.

A. Moskwa savo komentarus išsakė po to, kai Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą jos šaliai ir Bulgarijai.

Prorusiška administracija teigia, kad Chersonas niekada nebus vėl prijungtas prie Ukrainos

Naujai įsteigta Pietų Ukrainoje esančio Chersono rajono prorusiška administracija pareiškė, kad Chersonas niekada vėl nesusijungs su Ukraina.

„Mintis, kad Chersonas vėl prisijungs prie nacifikuotos Ukrainos, negali būti svarstoma“, – sakė vienas iš Maskvai ištikimų naujųjų pareigūnų Kirilas Stremousovas. Rusija nuolat kartoja, kad Ukrainos vyriausybę kontroliuoja naciai, nors tam nėra jokio pagrindo.

K. Stremousovas sakė, kad referendumo dėl regiono ateities nebus.

Kyjivo vyriausybė perspėjo, kad Rusija planuoja Chersone surengti panašų referendumą dėl nepriklausomybės kaip ir prorusiškose separatistinėse Donecko ir Luhansko srityse. Jau kelias savaites Chersonas yra beveik visiškai okupuotas Rusijos kariuomenės. Chersono mieste ne kartą vyko civilių protestai prieš rusų okupantus.

Prorusiška administracija taip pat paskelbė, kad nuo sekmadienio oficiali valiuta bus Rusijos rublis. Ukrainos grivina nustos galioti po keturių mėnesių pereinamojo laikotarpio.

V. Klyčko primygtinai pataria gyventojams kol kas negrįžti į Kyjivą

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko dar kartą paragino pabėgusius gyventojus kol kas negrįžti į Kyjivą. Ukrainiečių kariai daro viską, kad numuštų rusų raketas, tačiau Kyjivas dar nėra saugus miestas, sakė jis ketvirtadienį.

Ne paslaptis, kad Kyjivas buvo ir yra užpuolikų taikinys, pabrėžė V. Klyčko. Jis teigė negalįs uždrausti žmonėms sugrįžti, tačiau primygtinai rekomenduojąs to nedaryti.

Anot V. Klyčko, vis dar pavojinga ir priemiesčiuose, nes ten neutralizuotos dar ne visos minos. Mero duomenimis, jau yra nuo jų žuvusių žmonių.

„Azovstal“ gamyklą Mariupolyje ginantis „Azovo“ pulkas prašo Kyjivo pagalbos

Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal“ gamyklą ginančio ukrainiečių „Azovo“ pulko vado pavaduotojas paprašė Kyjivo pagalbos.

„Raginu karinę ir politinę vadovybę imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų galima pralaužti (Rusijos) blokadą ar evakuoti visus savo tėvyne tikinčius žmones“, – ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše teigė pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.

Pasak jo, pulko nariai vis dažniau klausia, kodėl Kyjivas netesi savo pažadų. „Kas gali mums atsakyti – kodėl mes vieni stovime prieš artileriją, laivus ir lėktuvus?“ – klausė S. Palamaras.

Manoma, kad, be karių, gamyklos bunkeriuose taip pat yra apie 1 tūkst. civilių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai nurodė nutraukti šios gamyklos šturmą ir vietoj to pradėti jos blokadą. Maskva kaltina „Azovo“ pulką karo nusikaltimais, tačiau įrodymų nepateikia.

„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu ukrainiečių pasipriešinimo bastionu Mariupolyje. Likusią miesto teritoriją, anot Maskvos, kontroliuoja Rusijos kariai.

Lenkija suskaičiavo 3 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją jau pabėgo 3 mln. žmonių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Trečiadienį sieną kirto 24 800 asmenų, ir tai yra 16 proc. daugiau nei ankstesnę parą.

Ukrainos kryptimi sieną kirto 18 400 žmonių. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo 904 000 žmonių. Institucijų duomenimis, tai daugiausiai Ukrainos piliečiai. Jie dažniausiai vyksta į Ukrainos kariuomenės atsikovotas teritorijas.

Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.

Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

Kazachstanas teigia Rusijos televizijos laidų vedėją paskelbsiantis nepageidaujamu asmeniu

Kazachstanas perspėjo Kremliui palankų televizijos laidų vedėją, kad šis taps šalyje nepageidaujamas, po to, kai išsakė priešišką tiradą šaliai dėl jos tariamo nutolimo nuo Maskvos prasidėjus karui Ukrainoje.

Turtingiausia Centrinės Azijos šalis Kazachstanas turi sausumos sieną su Rusija, joje gyvena gausi etninių rusų mažuma, o sausio mėnesį šalies valdžia buvo priversta pasitelkti Rusijos vadovaujamo bloko karius, kad numalšintų beprecedenčius neramumus.

Tačiau 19 mln. gyventojų turinti šalis išliko neutrali Ukrainos atžvilgiu ir sušvelnino sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos minėjimą, kuris Rusijos vadovui Vladimirui Putinui turi didelę simbolinę reikšmę.

Kazachstano užsienio reikalų ministerijos trečiadienį vakare išplatintame pareiškime teigiama, kad Rusijos laidų vedėjo, kino režisieriaus ir „Russia Today“ vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonian vyro Tigrano Keosajano komentarai „nuodija gerų kaimyninių santykių atmosferą“ tarp abiejų šalių.

„Manau, kad jis bus įtrauktas į asmenų, nepageidaujamų Kazachstane, sąrašą“, – pareiškime cituojamas užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Aibekas Smadijarovas.

T. Keosajanas savo „YouTube“ kanale paskelbtame vaizdo įraše kvestionavo buvusių sovietinių šalių, įskaitant sąjungininką Kazachstaną, reakciją į invaziją į Ukrainą.

„Rimtai pagalvokite“

„Kazachai, broliai. Kas čia per nedėkingumas?“ – klausė T. Keosajanas dėl žinios, kad Kazachstanas atsisakė rengti kasmetinį karinį paradą per gegužės 9-osios šventę.

„Atidžiai pažvelkite į Ukrainą, rimtai pagalvokite“, – sakė jis.

„Jei manote, kad ir toliau galite būti tokie klastingi kvailiai ir nebus jokių pasekmių, klystate“, – sakė T. Keosajanas, o paskui pridūrė: „Traukinys išvyksta. Jūs vis dar galite įlipti į traukinį. Į paskutinį vagoną“.

Kazachstano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šie komentarai „naudingi Kazachstano ir Rusijos strateginės partnerystės priešininkams“.

Ketvirtadienį AFP nepavyko susisiekti su ministerija ir sužinoti, ar T. Keosajanas jau įtrauktas į juodąjį sąrašą.

T. Keosajano pasisakymas atkartoja jo žmonos komentarus, kuri suabejojo, kodėl Rusija „gelbėjo“ Kazachstaną sutikdama atsiųsti tai, ką Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) pavadino „taikdariais“, sausio mėnesį šalyje vykusiems kruviniems politiniams neramumams malšinti.

M. Simonian vasario 22 dienos „Facebook“ žinutė buvo reakcija į Kazachstano užsienio reikalų ministro Muchtaro Tleuberdi teiginį, kad Kazachstanas nesvarsto galimybės sekti Maskvos pavyzdžiu ir pripažinti dviejų separatistinių darinių rytų Ukrainoje nepriklausomybę.

Ukraina pradėjo tyrimą dešimties Rusijos karių atžvilgiu dėl veiksmų Bučoje

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl 10 Rusijos karių, įtariamų įvykdžius karo nusikaltimus Bučoje, kur atsitraukus Maskvos kariuomenei buvo rasti žmonių civiliais drabužiais kūnai.

„Dešimt Rusijos ginkluotųjų pajėgų 64-osios motorizuotosios pėstininkų brigados, priklausančios 35-ajai armijai, karių įtariami žiauriu elgesiu su civiliais ir kitais karo įstatymų bei papročių pažeidimais“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pareiškime.

J. Bidenas prašys JAV Kongreso skirti dar 33 mlrd. dolerių pagalbos kariaujančiai Ukrainai

JAV prezidentas J. Bidenas prašys Kongreso išskirti dar 33 mlrd. dolerių (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją, įskaitant 20 mlrd. dolerių (per 19 mlrd. eurų) karinės pagalbos, ketvirtadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Naujo paketo pagrindinę dalį sudarytų „20 mlrd. karinės ir kitos saugumo paramos. Tai reiškia, kad ginklai ir šaudmenys tekės Ukrainos žmonėms“, sakė šaltinis.

Dar 8,5 mlrd. dolerių (8,1 mlrd. eurų) ekonominė pagalba „padės Ukrainos vyriausybei reaguoti į staigią krizę“. Papildomus 3 mlrd. dolerių (2,9 mlrd. eurų) siūloma skirti humanitarinei pagalbai, taip pat pastangoms sušvelninti pasaulinį maisto kainų šuolį, sukeltą Rusijos puolimo prieš Ukrainą – svarbią kviečių eksportuotoją.

Į siūlomą paketą taip pat įtrauktas finansavimas, skirtas reaguoti į ekonominius trikdžius Jungtinėse Valstijose ir kitur – pradedant poveikiu maisto tiekimui ir baigiant svarbiausių komponentų, naudojamų gaminant modernias technologijas, prieinamumu.

J. Bidenas savo prašymą ruošėsi paskelbti iš Baltųjų rūmų 10 val. 45 min. vietos (17.45 val. Lietuvos) laiku.

Prašymą turės tvirtinti Kongresas. Nors tiek respublikonai, tiek J. Bideno bendražygiai iš Demokratų partijos pareiškė norintis toliau remti Kyjivą, nesusijęs ginčas dėl J. Bideno prašymo skirti papildomai milijardus dolerių atsigavimui nuo COVID-19 pandemijos gali apsunkinti patvirtinimo procesą.

Aukšto rango pareigūnas su anonimiškumo sąlyga pareiškė, jog finansavimo paketas leis Ukrainos vyriausybei ir kariuomenei veikti iki naujų JAV finansinių metų, prasidėsiančių spalio pradžioje.

„Prezidento prašomas finansavimas yra toks, kokio, mūsų nuomone, reikia, kad Ukraina galėtų sėkmingai tęsti šį karą ateinančius penkis mėnesius. Labai tikimės, kad mūsų partneriai ir sąjungininkai – ypač Didžiojo septyneto šalys, taip pat daugelis kitų valstybių – ir toliau teiks panašaus lygio pagalbą“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, šios lėšos „leis mums užtikrinti, kad Ukraina turėtų ginklų, kurių jai reikia šiai kovai; papildyti mūsų pačių atsargas; padėti kitoms šalims mažinti priklausomumą nuo rusiškų ginklų; sudaryti sąlygas Ukrainos vyriausybei toliau vykdyti pagrindines funkcijas; spręsti dėl Rusijos agresijos karo paaštrėjusio maisto trūkumo problemą; remti Ukrainos pabėgėlius bei jiems prieglobstį teikiančias šalis“.

O. Scholzas: Vokietija turi būti pasiruošusi dujų tiekimo sustabdymui

Vokietija, pasak federalinio kanclerio O. Scholzo, turi būti pasirengusi rusiškų dujų tiekimo sustabdymui – nors ir neaišku, ar taip atsitiks.

„Galime tik spėlioti, kokius sprendimus priims Rusijos vyriausybė, – ketvirtadienį sakė Tokijuje su vizitu viešintis O. Scholzas. – Reikia būti tam pasirengus“. Vokietijos vyriausybė esą pradėjo tai daryti dar pieš prasidedant karui.

Rusija trečiadienį užsuko dujų čiaupą Lenkijai ir Bulgarijai. Maskva nurodė, kad šių šalių dujų bendrovės PGNiG ir „Bulgargaz“ laiku neapmokėjo sąskaitų rubliais. Sofija ir Varšuva tuo tarpu tikina, kad savo mokestinius įsipareigojimus įvykdė.

Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų, tačiau nori kuo greičiau pereiti prie kitų tiekimo šaltinių.

Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujas kelia abejonių ES

ES valstybės ketvirtadienį stengėsi suprasti Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą į Lenkiją ir Bulgariją, norėdamos išsaugoti dujų tiekimą ir nepažeisti Maskvai taikomų sankcijų.

Antradienį Rusijos „Gazprom“ paskelbė sustabdanti dujų tiekimą abiem ES šalims, nesulaukusi iš jų apmokėjimo rubliais.

Energetikos milžinė teigė, kad šalys pažeidė Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymą už dujas mokėti tik Rusijos valiuta, o ne doleriais ar eurais.

Reikalavimas mokėti rubliais daugiausia aiškinamas kaip Kremliaus gudrybė, kuria siekiama savo dujų tiekimą paversti ginklu ir sukurti teisines spragas sankcijose, kurias ES nusprendė taikyti Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Siekdama, kad jos reikalavimas būtų vykdomas, Rusija nurodė „nedraugiškų šalių“ energetikos bendrovėms pakeisti savo mokėjimus už dujas į rublius „Gazprombank“ banke; kai kurios ES šalys, įskaitant Vokietiją, teigia, kad šis reikalavimas nepažeidžia sankcijų.

„Mokėjimai bus atliekami eurais, o paskui „Gazprombank“ juos perves į vadinamąją K sąskaitą“, – sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas, kurio šalis yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.

„Tai kelias, kuriuo einame, tai kelias, kurį mums padiktavo Europa, tai kelias, suderinamas su sankcijomis“, – pridūrė jis.

Tačiau kiti, įskaitant Europos Komisiją, kuri rengia ES sankcijų projektus, įspėjo, kad toks pervedimas gali būti pažeidimas, dėl kurio dujų importuotojams kiltų teisinė rizika.

„Jei sutartyje numatyta, kad mokėjimai turi būti atliekami eurais arba doleriais, bendrovės įsipareigojimas įvykdomi, kai ji atlieka mokėjimą eurais arba doleriais“, – sakė ES atstovas žiniasklaidai Ericas Mameris.

„Jei mokėjimas atliekamas rubliais, tada jau nekalbame apie sudarytą sutartį, o kalbame apie sankcijų apėjimą“, – sakė jis.

Siekdami išsiaiškinti šią painiavą, Europos energetikos ministrai pirmadienį rengia skubų posėdį ir paprašys ES vykdomosios valdžios institucijos – Europos Komisijos – pateikti aiškesnes teisines rekomendacijas, kaip elgtis su Rusijos reikalavimais.

Šalys narės išreiškė „tam tikrą nusivylimą dėl Komisijos gairių, kurias valstybės narės interpretavo skirtingai“, – sakė vienas ES diplomatas, nenorėjęs būti įvardytas.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, praėjusiais metais Rusija tiekė 32 proc. visų ES ir Jungtinės Karalystės suvartojamų dujų, o 2009 metais – 25 procentus.

EK: Ukrainos pabėgėlius priimančioms šalims skirta 3,5 mlrd. eurų

EK Ukrainos pabėgėlius priimančioms šalims iki šiol skyrė 3,5 mlrd. eurų. Šie pinigai skirti kaip avansas, kad šalys galėtų pasiūlyti pabėgėliams maisto, pastogę, sveikatos priežiūrą ir švietimą, antradienį Briuselyje sakė eurokomisaras Nicolas Schmitas.

Daugiausiai pinigų – 560 mln. eurų – gavo Lenkija. Kitoms Ukrainos kaimynėms Rumunijai ir Vengrijai skirta atitinkamai 450 mln. ir 300 mln. Vokietija sulaukė 75 mln. eurų paramos. Likusi suma padalyta kitoms 23 ES šalims. Didesnes sumas gavo ir Ispanija bei Italija.

Ukrainoje žuvo jos pusėje kovojęs britas, dar vienas dingo be žinios

Ukrainoje žuvo JK pilietis, o dar vienas dingo be žinios, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministerija, o šalies žiniasklaida teigė, kad abu jie kovojo prieš Rusijos pajėgas.

„Galime patvirtinti, kad Ukrainoje žuvo JK pilietis ir (mes) palaikome jo šeimą“, – agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas, pridurdamas, kad dar vienas pilietis yra dingęs be žinios.

Yra žinoma, kad Ukrainos pusėje kovoja keli JK ir dvigubą pilietybę turintys JK ir Ukrainos piliečiai.

„Gazprom“ pelnas 2021 metais siekė beveik 30 mlrd. dolerių

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ ketvirtadienį paskelbė, kad jos 2021 metų grynasis pelnas siekė beveik 2,2 trln. rublių (29,9 mlrd. JAV dolerių), kurį lėmė išaugusios energijos kainos.

„Pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos finansiniam rezultatui, buvo padidėjusios dujų ir naftos kainos“, – sakoma valstybės kontroliuojamo koncerno pranešime.

J. Bidenas: parama Ukrainai nepigi, bet JAV negali likti abejingos

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paprašė Kongreso skirti Ukrainai dar 33 mlrd. JAV dolerių, sakydamas, kad tai „nėra pigu“, tačiau Vašingtonas negali likti abejingas Rusijos „žiaurumų ir agresijos akivaizdoje".

J. Bidenas pabrėžė, kad JAV „nepuola Rusijos“, nepaisant Maskvos „nerimą keliančios retorikos“, net ir sakydamas, kad jau dabar JAV Ukrainai tiekia 10 mirtinų prieštankinių ginklų sistemų už kiekvieną Rusijos į šalį atsiųstą tanką.

„Mes nepuolame Rusijos. Mes padedame Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė J. Bidenas.

J. Bidenas: JAV neleis Rusijai šantažuoti Europos dujomis

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV neleis Rusijai naudoti „dujų šantažo“ siekiant daryti spaudimą Europos sąjungininkėms ir susilpninti sankcijas, kurios buvo įvestos Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Mes neleisime Rusijai gąsdinti ar šantažuoti, kad išvengtų šių sankcijų. Neleisime jai naudotis savo nafta ir dujomis, kad išvengtų pasekmių dėl savo agresijos“, – sakė J. Bidenas.

J. Bidenas: Rusija turėtų liautis tuščiai grasinusi branduoliniu ginklu

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį užsipuolė Maskvą dėl „tuščių“ kalbų apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą Ukrainos konflikte pareiškęs, jog tai rodo Rusijos „desperaciją“.

„Niekas neturėtų švaistytis tuščiais pareiškimais apie branduolinio ginklo panaudojimą arba apie galimybę jį panaudoti. Tai neatsakinga“, – pareiškė J. Bidenas.

Pranešama apie du didelius sprogimus Rusijos Belgorodo mieste

Du liudininkai agentūrai „Reuters“ pranešė apie du smarkius sprogimus Rusijos Belgorodo mieste netoli Ukrainos sienos.

Rusija praėjusiomis dienomis teigė, kad Ukrainos pajėgos surengė virtinę atakų prieš Rusijos teritoriją netoli sienos ir įspėjo, kad tai gali sukelti didelę eskalaciją.

Ukraina aiškiai neprisiėmė atsakomybės už atakas, tačiau pavadino jas kerštu ir karma.

Odesos ir Mykolajivo miestai praneša apie apšaudymus

Pietų Ukrainos Odesos ir Mykolajivo miestai pranešė apie Rusijos pajėgų vykdomus apšaudymus.

„Mykolajivas vėl apšaudytas iš daugkartinio naudojimo „Smerč“ raketinių sistemų“, - ketvirtadienį feisbuke rašė Pietų Ukrainos karinės apygardos vadovybė. Jos duomenimis, apgadinta dešimtys privačių butų, automobilių ir parduotuvių.

Apie sprogimus ketvirtadienio vakarą pranešė ir milijoninis Odesos miestas. Tačiau vietos karinės administracijos vadovas Serhijus Bračukas patikino, kad oro gynyba kontroliuoja situaciją. Apie žalą kol kas informacijos nėra.

Ukraina nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų

Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, ketvirtadienį pranešė šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova (Iryna Venediktova).

„Iš tiesų 8 600 bylų yra vien dėl karo nusikaltimų, o daugiau kaip 4 000 bylų – susijusios su karo nusikaltimais“, – I. Venediktova sakė Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“.

Generalinė prokurorė prižiūri tyrimus, susijusius su sparčiai gausėjančiomis bylomis dėl Rusijos pajėgų įtariamų nusikaltimų, įvykdytų nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Šiuo metu daugiau kaip 8 000 tyrėjų renka įrodymus įvykių vietose, nurodė I. Venediktova. Į šį procesą įtrauktos valstybės saugumo tarnybos, nacionalinė policija ir tyrėjai iš užsienio.

Tarp dokumentuotų įtariamų karo nusikaltimų esama „civilių žudymų, civilės infrastruktūros bombardavimų, kankinimų“, taip pat „lytinių nusikaltimų“, įvykdytų „okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, pažymėjo I. Venediktova.

Tyrėjai negalėjo patekti į iki šiol Rusijos ir jos remiamų pajėgų kontroliuojamas teritorijas, pavyzdžiui, pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, rytinėse Donecko ar Luhansko srityse, bet „galime apklausti žmones, kurie buvo evakuoti iš tų teritorijų“, aiškino generalinė prokurorė.

Be to, tyrėjai naudojasi perimtų pokalbių informacija.

Pati I. Venediktova pastaruosius dvejus mėnesius praleido važinėdama po neokupuotas Ukrainos teritorijas, rinkdama įrodymus.

Kovą duodama interviu naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „XXI šimtmečio pagrindinis karo nusikaltėlis“.

Tarp jau pradėtų tirti bylų yra susijusi su Mariupolio gimdymo namų ir šio miesto dramos teatro, kuriame slėpėsi daugybė civilių, įskaitant vaikus, subombardavimu.

I. Venediktova sakė, kad šias bylas nagrinės Ukrainos teismai. Vis dėlto didžiausia sėkmė būtų apkaltinamieji nuosprendžiai tarptautiniame teisme.

Ukraina nėra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narė, bet anksčiau yra pripažinusi jo jurisdikciją.

Rusų pajėgos skelbia apšaudžiusios dešimtis karinių objektų Ukrainoje

Rusijos kariuomenė pranešė, kad vėl surengė smarkius oro smūgius prieš Ukrainą. „Rusijos kariuomenės taktinės oro pajėgos apšaudė 76 karinius objektus“, - ketvirtadienį sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Per šiuos antskrydžius esą pataikyta į du amunicijos sandėlius, kelias dalinių susitelkimo vietas ir karines vilkstines. I. Konašenkovas nurodė, kad priešas neteko daugiau kaip 320 karių.

Anot duomenų, raketomis apšaudyti dar 38 kariniai objektai. Per šias atakas, be kita ko, sunaikinti šeši amunicijos sandėliai, taip pat numuštos kelios Ukrainos „Točka-U“ tipo raketos. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

JT vadovas: Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad užbaigtų karą

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad užkirstų kelią Rusijos karui Ukrainoje, ir jį nutraukti, ketvirtadienį viešėdamas Kyjive pripažino JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Noriu pasakyti labai aiškiai: Saugumo Taryba nepadarė visko, kas nuo jos priklausė, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų. Ir tai kelia didelį nusivylimą, apmaudą ir pyktį“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusija smogė Kyjivui raketomis tuo metu, kai ten lankėsi JT vadovas

Ketvirtadienio vakarą Rusija atakavo Kyjivą raketomis, tuo metu, kai čia lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Tai pirmas toks Ukrainos sostinės bombardavimas nuo balandžio vidurio, pranešė prezidento kanceliarija ir AFP korespondentai.

„Raketų smūgiai Kyjivo centre per oficialų Antonio Guterreso vizitą“, – tviteryje parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras, o AFP korespondentai girdėjo sprogimą ir matė miesto teritorijoje sklindančius dūmus bei liepsnas.

Sugriautas 25 aukštų namas

Kijeve per Rusijos pajėgų atakas raketomis buvo sugriautas 25 aukštų gyvenamasis namas, pirminiais duomenimis, sužeista 10 žmonių.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„20.13 val. Kijevo valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba gavo pranešimą apie gaisrą sostinės Ševčeniškio rajone. 25 aukštų gyvenamajame name kilo gaisras, iš dalies sunaikinęs 1-ąjį ir 2-ąjį aukštus“, – rašoma pranešime.