Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, dešimtys tūkstančių gyventojų jau pabėgo iš apgulto pietinio uostamiesčio, pateikdami sukrečiančius liudijimus apie „stingdantį pragaro peizažą, nusėtą lavonais ir pastatų griuvėsiais“.

Antradienį savo naujausiame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad vien per pastarąją parą pabėgo daugiau kaip 7 000 žmonių, tačiau viena grupė, keliaujanti sutartu humanitariniu koridoriumi į vakarus nuo miesto, buvo „tiesiog pagrobta okupantų“.

Jis įspėjo, kad dar daug tūkstančių žmonių negali išvykti, humanitarinei situacijai vis labiau blogėjant.

Scanpix nuotr.

Privačios bendrovės „Maxar“ paskelbtose Mariupolio palydovinėse nuotraukose matyti išdegintas kraštovaizdis, keli pastatai liepsnoja, o iš miesto rūksta dūmai.

Pentagonas teigė, kad Rusija dabar Mariupolį bombarduoja artilerija, tolimojo nuotolio raketomis ir iš šalia esančioje Azovo jūroje dislokuotų karinių laivų.

Vietos ukrainiečių pajėgos taip pat praneša apie „smarkius“ sausumos mūšius su rusų „pėstininkais, kurie šturmuoja miestą“ po to, kai pirmadienį ukrainiečiai atmetė ultimatumą pasiduoti.

JT pagalbos agentūros mano, kad mieste nukentėjo apie 20 tūkst. civilių, galbūt 3 000 žmonių žuvo, tačiau pabrėžia, kad „tikrasis skaičius lieka nežinomas“.

Buvęs Mariupolio meras Sergijus Taruta prisiekė, kad miestas niekada neatleis Rusijai už apgultį.

„Niekada nebus pakankamai pykčio. Niekada nebus pakankamai keršto. Niekada nebus pakankamai atpildo, – sakė jis „Facebook“ žinutėje. – Dėl visų atimtų gyvybių, sulaužytų likimų, visų nužudytų vaikų, ašarų ir kančių nė vienas okupantas niekada negalės ramiai gyventi“.

Dėl visų atimtų gyvybių, sulaužytų likimų, visų nužudytų vaikų, ašarų ir kančių nė vienas okupantas niekada negalės ramiai gyventi.

Beveik mėnesį trunkanti Mariupolio apgultis sulaukia vis griežtesnio tarptautinio pasmerkimo.

JT vadovas Antonio Guterresas antradienį paragino Rusiją nutraukti „absurdišką karą“.

„Net jei Mariupolis kris, Ukraina negali būti užkariauta miestas po miesto, gatvė po gatvės, namas po namo, – sakė jis. – Šio karo neįmanoma laimėti. Anksčiau ar vėliau jis turės persikelti iš mūšio lauko prie taikos derybų stalo. Tai neišvengiama“.

Mariupolis yra pagrindinis prezidento Vladimiro Putino karo taikinys, nes per jį eina galima sausumos jungtis tarp Rusijos pajėgų Kryme pietvakariuose ir Rusijos kontroliuojamos teritorijos šiaurėje bei rytuose.

Taikos derybos su Rusija – labai sunkios, sako V. Zelenskis

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis anksti trečiadienį paskelbtame vaizdo pranešime taikos derybas su Rusija apibūdino kaip „labai sunkias“.

„Jos labai sunkios, kartais skandalingos, bet žingsnis po žingsnio judame į priekį“, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Ukrainos atstovai derasi kiekvieną dieną.

„Dirbsime, kovosime kiek įmanoma daugiau. Iki galo. Drąsiai ir atvirai. Derybininkai dirba nenuilstamai. Pailsėsime, kai laimėsime“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis padėkojo tarptautinei bendruomenei už paramą jo šaliai.

Jis sakė tikintis, kad šią savaitę planuojami trys Didžiojo septyneto, NATO ir ES aukščiausiojo lygio susitikimai suteiks papildomos paramos, ir pridūrė, kad laukia naujų sankcijų Rusijai ir naujos pagalbos Ukrainai.

Antradienį ir Ukraina, ir Rusija skelbė apie sėkmę mūšio lauke, praėjus beveik mėnesiui po to, kai Maskva įsiveržė į kaimyninę šalį ir sukėlė karą, kuris jau pareikalavo tūkstančių gyvybių ir privertė milijonus žmonių trauktis ieškant saugumo kitur.

Scanpix nuotr.

NATO kviečia V. Zelenskį vaizdo ryšiu kreiptis į lyderių susitikimą

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į specialų NATO viršūnių susitikimą ketvirtadienį, kai bus aptarta Rusijos invazija į jo šalį, antradienį sakė vienas Aljanso pareigūnas.

„Prezidentas Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į NATO viršūnių susitikimą, – sakė pareigūnas. – Tai bus proga sąjungininkių lyderiams tiesiogiai iš prezidento Zelenskio išgirsti apie baisią Ukrainos žmonių padėtį dėl Rusijos agresijos.“

V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas patvirtino, kad Ukrainos lyderis dalyvaus ir kalbės viršūnių susitikime.

V. Zelenskis sieks pagalbos nutraukiant Rusijos invaziją, sakė atstovas. Jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukrajina“.

Pasak atstovo, pagalba galėtų teikiama keliomis formomis – oro erdvės uždarymu, Ukrainos aprūpinimu oro gynybos sistemomis ir aviacija.

„NATO sąjungininkės reikšmingu labai svarbios karinės įrangos kiekiu padeda Ukrainai išlaikyti savo... teisę gintis, – sakė minėtas Aljanso pareigūnas. – Viršūnių susitikime sąjungininkės ir Ukraina aptars, kaip dar sąjungininkės gali didinti mūsų paramą Ukrainai.“

NATO viršūnių susitikimas sutaps su Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimu ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimu Briuselyje.

V. Zelenskis pakvietė popiežių atvykti į Ukrainą

Ukrainos prezidentas pakvietė popiežių Pranciškų atvykti į Ukrainą. Tai jis pareiškė naktį į trečiadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi, kuriame, be kita ko, papasakojo apie savo antradienį vykusį pokalbį telefonu su pontifiku. „Aš kalbėjau su popiežiumi apie taikos Ukrainai paieškas, apie okupantų žiaurumus ir humanitarinius koridorius apsiaustiems miestams“, – sakė V. Zelenskis.

Jis teigė pakvietęs popiežių atvykti į Ukrainą. „Manau, kad mes galime suorganizuoti šį svarbų vizitą, kuris visiems mums būtų vienodai naudingas“, – pridūrė prezidentas.

Prieš tai jau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko kvietė Katalikų bažnyčios vadovą atvykti į Ukrainą. Kovo 8 dienos laiške jis pareiškė viltį, kad pasaulio religijų lyderių vizitas Kyjive „padės išgelbėti žmonių gyvybes ir nuties kelią taikai mūsų mieste, mūsų šalyje ir už jos ribų“.

Kyjivas: tikimybė, kad Baltarusija įsitrauks į karą, siekia „15-20 proc.“

Ukrainos vadovybė šiuo metu mažai tikėtinu laiko baltarusių karių įsitraukimą į karą Ukrainoje. Tikimybė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka priims sprendimą dalyvauti kare Rusijos pusėje, yra „15-20 proc.“, antradienio vakarą sakė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius, kurį cituoja agentūra „Unian“.

A. Lukašenka yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Nors rusų kariai naudojasi Baltarusijos teritorija kaip tramplinu veržtis į Ukrainą, baltarusių pajėgos, nepaisant pakartotinio Maskvos spaudimo, aktyviai kare nedalyvauja.

Ukrainos duomenimis, apie 60 proc. baltarusių karių atmeta dalyvavimą kare kaimyninėje šalyje. „Tačiau jei jiems būtų duotas įsakymas, jie peržengtų sieną, dalis jų net kovotų, – kalbėjo O. Arestovičius. – Bet aš manau, kad ta dalis, kuri kovos, net negaus progos įgyti karinės patirties“.

Ukrainos generalinė prokurorė: Rusijos vykdoma Mariupolio apgultis – genocidas

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova antradienį pareiškė, jog esama įrodymų, kad Rusija strateginio uostamiesčio Mariupolio apgultimi vykdo genocidą.

„Tai, ką dabar matau Mariupolyje, yra susiję ne su karu, o su genocidu“, – naujienų agentūrai AFP sakė I. Venediktova.

Tai, ką dabar matau Mariupolyje, yra susiję ne su karu, o su genocidu.

„Karo veiksmų laukai turi tam tikras taisykles, tam tikrus principus. Mariupolyje nematome jokių taisyklių“, – sakė ukrainiečių generalinė prokurorė.

Pasak jos, Ukraina sieks tarptautinėje arenoje oficialiai kvalifikuoti Mariupolio apgultį kaip genocidą.

Ukrainos duomenimis, karas iki šiol pražudė 121 vaiką

Nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos duomenimis, šalyje žuvo 121 vaikas. Tai „Telegram“ kanale pranešė generalinė prokuratūra. 167 vaikai buvo sužeisti. Šių duomenų šiuo metu patikrinti neįmanoma.

Scanpix nuotr.

Ukraina: iki šiol žuvo 15 300 Rusijos karių

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, rusų pajėgos praėjusiomis savaitėmis Ukrainoje patyrė panašių nuostolių, kaip kadais Sovietų Sąjunga Afganistano kare. Apie tai rašo „Kyiv Independent“.

Pateiktais duomenimis, iki antradienio Ukrainoje žuvo 15 300 rusų karių. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti neįmanoma. Afganistane sovietų aukų skaičius siekė mažiausiai 15 000.

Luhansko srityje susitarta dėl paliaubų

Prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Ukrainos Luhansko srityje susitarta dėl paliaubų, remdamasis jos gubernatoriumi, praneša portalas „Sky News“.

Jų tikslas – padėti civiliams gyventojams evakuotis.

Vokietijos kancleris: V. Putino puolimas Ukrainoje įstrigo

Rusijos prezidento V. Putino invazija į Ukrainą „įstrigo“, nepaisant kasdienių jo karių vykdomų atakų, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), ragindamas Maskvą „nedelsiant“ nutraukti kovas.

„Putino puolimas įstrigo, nepaisant visų niokojimų, kuriuos jis neša diena iš dienos“, – kalbėdamas Vokietijos parlamente sakė O. Scholzas.

Pasak jo, Vakarų partnerių įvestos precedento neturinčios sankcijos veikia, ir jos dar labiau pakenks Rusijos ekonomikai, perspėjo Vokietijos vadovas.

„Tačiau – tai tik pradžia. Daugelis sunkiausių pasekmių išryškės tik artimiausiomis savaitėmis, – sakė kancleris. – Mes nuolat kuriame sankcijas.“

V. Putinas „privalo išgirsti tiesą“, kad karas griauna ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį“, perspėjo jis.

O. Scholzo teigimu, Vokietija tvirtai palaiko Kyjivą, tačiau jis pats nepritaria raginimams NATO paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos ar siųsti į šalį „taikos palaikymo pajėgas“.

„Kad ir kaip būtų sunku, mes dėl to nepasiduosime“, – sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija nerizikuotų išprovokuoti tiesioginį karinį konfliktą tarp NATO ir branduolinį ginklą turinčios Rusijos.

Interviu savaitraščiui „Die Zeit“ O. Scholzas teigė, kad turi „idėją dėl derybų rezultato“, siekiant užbaigti Rusijos invaziją, tačiau būtų „neatsakinga“ dabar tai aptarti viešai.

„Susižavėjimą keliantis ukrainiečių pasipriešinimas padidino Maskvos ir Kyjivo susitarimo tikimybę“, – sakė jis.

„Bet tai toli gražu nėra tikra. Kol kas neaišku, ar Rusija išvis nori susitarimo. Štai kokia nuožmi situacija“, – pridūrė O. Scholzas.

Rusijos pajėgos subombardavo svarbų tiltą Černihive

Rusijos pajėgos subombardavo vieną tiltą apsiaustame šiauriniame Černihivo mieste, antradienį pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Sunaikintu tiltu per Desnos upę buvo naudojamasi evakuojant civilius ir vežant humanitarinę pagalbą. Tiltas jungė Černihivą su Ukrainos sostine Kyjivu.

Černihivo administracija antradienį paskelbė, kad apsuptame mieste nėra vandens ir elektros, ir pavadino situaciją humanitarine katastrofa.

Tuo metu Kyjivą anksti trečiadienį drebino sprogimai, šūviai ir intensyvi artilerijos ugnis iš šiaurės vakarų, rusams bandant apsupti ir užimti kelis sostinės priemiesčius.

Baltieji rūmai: JAV neturi įrodymų, kad Kinija tiektų ginklus Rusijai

Jungtinės Valstijos neturi įrodymų, jog Kinija pastarosiomis dienomis būtų siuntusi ginklų savo sąjungininkei Rusijai, kuri prieš beveik mėnesį užpuolė Ukrainą, antradienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Vašingtonas reiškė susirūpinimą, kad Pekinas gali padėti Maskvai, rusams tęsiant kruviną invaziją.

„Galiu jums pasakyti, jog nematėme, kad Kinija tiektų Rusijai karinę įrangą. Tačiau, žinoma, tai atidžiai stebime“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį beveik dvi valandas telefonu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir perspėjo jį negelbėti Rusijos ekonomikos nuo Vakarų sankcijų, nepadėti Maskvos karinėms pastangoms.

„Toliau tai stebėsime, o prezidentas [J. Bidenas] aiškiai pasakė prezidentui Xi apie bet kokios tokios įrangos tiekimo pasekmes... Jie labai gerai supranta vienas kitą“, – pridūrė J. Sullivanas.

J. Bidenas rengiasi vykti į Europą, kur ketvirtadienį susitiks su Europos Sąjungos lyderiais ir sąjungininkėmis NATO. Briuselyje jis „neabejotinai tarsis Kinijos galimo dalyvavimo Ukrainos konflikte klausimu“, sakė J. Sullivanas.

J. Bidenas ir partneriai Europoje „labai sutaria“ Kinijos galimo bendradarbiavimo su Rusija klausimu, nurodė Baltieji rūmai.

J. Bidenas ir Europos lyderiai ketvirtadienį pristatys „tolesnį sankcijų paketą“ Rusijai ir sugriežtins jau įvestas varžomąsias priemones, nurodė J. Sullivanas.

Pranešime bus akcentuojami ne tik nauji žingsniai, bet ir bendros pastangos siekiant neleisti apeiti sankcijų, pridūrė jis.

Kyjivas: Rusijos pajėgos pagrobė pagalbos darbuotojų, vežusių maistą į Mariupolį

Ukrainos lyderiai apkaltino Rusiją pagrobus 15 pagalbos darbuotojų ir vairuotojų iš humanitarinės vilkstinės, bandžiusios nuvežti labai reikalingo maisto ir kitokios pagalbos į rusų pajėgų apgultą ir negailestingai bombarduojamą Mariupolio uostamiestį.

Mariupolis yra tarp labiausiai per mėnesį trunkantį Rusijos puolimą nukentėjusių Ukrainos miestų.

Vėlai antradienį paskelbtame vaizdo kreipimesi į šalies gyventojus V. Zelenskis apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant pagalbos vilkstinę, nors dėl jos maršruto buvo sutarta iš anksto.

„Bandome organizuoti stabilius humanitarinius koridorius Mariupolio gyventojams, bet kone visus mūsų bandymus, deja, sužlugdo rusų okupantai, apšaudymu ar tyčiniu teroru“, – sakė V. Zelenskis.

Raudonasis Kryžius patvirtino, kad humanitarinės pagalbos vilkstinei, bandžiusiai pasiekti miestą, nepavyko į jį patekti.

Pagalbą bandyta nuvežti Rusijos karinio jūrų laivyno laivams prisidėjus prie savaites trunkančio Mariupolio apšaudymo ir bombardavimo, sakė JAV pareigūnai.

Vienas amerikiečių gynybos aukšto rango pareigūnas, nesutikęs skelbti savo pavardės, sakė, kad Mariupolis dabar apšaudomas ir iš Rusijos laivų Azovo jūroje. Pasak pareigūno, tame rajone yra maždaug septyni rusų laivai, įskaitant minų tralerį ir porą desantinių laivų.

Kyjivą taip pat drebino sprogimai, šūviai ir intensyvi artilerijos ugnis iš šiaurės vakarų, rusams bandant apsupti ir užimti kelis sostinės priemiesčius.

Ukrainiečių pajėgos šią savaitę atkovojo šalia Kyjivo esantį Makarivo miestą, bet iš dalies parardo tris kitus miestus į šiaurės vakarus nuo sostinės, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

JAV apskaičiavo, kad Rusija neteko kiek daugiau nei 10 proc. savo kovinių pajėgumų, turėtų karo pradžioje, įskaitant karius ir tankus.

Vakarų pareigūnai sako, kad Rusijos pajėgoms trūksta maisto, degalų ir šiltų drabužių, kad kai kurie rusų kariai patyrė nušalimų.

Dėl Rusijos invazijos savo namus turėjo palikti per 10 mln. žmonių – beveik ketvirtadalis Ukrainos gyventojų, nurodo Jungtinės Tautos.

Trečiadienį Ukrainoje atidaromi devyni humanitariniai koridoriai

Trečiadienį Ukrainoje planuojama atidaryti devynis humanitarinius koridorius, šalies vicepremjerę Iryną Vereščiuk cituoja „Sky News“.

I. Vereščiuk pridūrė, kad nepavyko susitarti su Rusija dėl saugaus koridoriaus iš Mariupolio širdies. Tačiau vietos gyventojams nurodoma evakuotis per kaimyninį Berdianską, kur jų lauks tolesnei kelionei skirtas transportas.

Antradienį iš šio apsiausto miesto išvyko 4 367 žmonės, jie išgabenti į Zaporižią – čia įsikūrusi didžiausia Europoje atominė elektrinė.

V. Klyčko: pažadu, rusų pajėgos neįžengs į Kyjivą

„Blogiausiu atveju žūsime, tačiau niekuomet nepasiduosime“. Tai antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Tarybą Strasbūre pareiškė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. „Kaip Kyjivo meras pažadu jums viena: rusai niekada neįžengs į Kyjivą“, – sakė jis.

„Mes sutvirtinome kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną miesto kampą. Mes kovosime, kad apgintume savo miestą ir savo ateitį, – kalbėjo V. Klyčko. –  Mes nesiklaupsime“.

Mes sutvirtinome kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną miesto kampą. Mes kovosime, kad apgintume savo miestą ir savo ateitį. Mes nesiklaupsime.

V. Klyčko paragino Europos šalis „ekonominėmis, politinėmis ir karinėmis priemonėmis“ paremti jo šalį kovoje su Rusijos invazija. „Mums reikia ginklų, mes kovojame su viena galingiausių planetos kariuomenių“, – akcentavo Ukrainos sostinės meras.

Rusų pajėgos apšaudė du Kyjivo rajonus, sužeisti keturi žmonės

Kyjivo miesto administracija pranešė, kad Rusijos pajėgos praėjusią naktį ir ankstų trečiadienio rytą apšaudė Ukrainos sostinę, apgadindamos pastatų dviejuose rajonuose.

Kyjivo valdžia per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ nurodė, kad buvo apšaudyti parduotuvių centras, kai kurie privatūs pastatai ir daugiaaukščiai miesto vakariniame Sviatošyno ir centriniame Ševčenkos rajonuose.

Keturi žmonės buvo sužeisti.

Scanpix nuotr.

Raudonojo Kryžiaus vadovas atvyko derybų į Maskvą

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovas Peteris Maureris atvyko į Maskvą deryboms Rusijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijose dėl rusų invazijos į Ukrainą nulemtų humanitarinių klausimų.

P. Maureris trečiadienį planuoja aptarti tokius klausimus kaip karo belaisviai, karo veiksmų vykdymas ir pagalbos teikimas.

„Pastarųjų savaičių konflikto ir aštuonerių konflikto Donbase metų nulemtas nuniokojimas – didžiulis“, – sakoma P. Maurerio pareiškime.

„Yra praktinių žingsnių pagal tarptautinę humanitarinę teisę, kurių šalys privalo imtis, kad sumažintų kančias“, – sakė P. Maureris.

Praėjusią savaitę TRKK vadovas buvo nuvykęs į Ukrainą. Maskvoje jis taip pat turėtų susitikti su Rusijos Raudonojo Kryžiaus, padedančio iš Rytų Ukrainos į Rusiją pabėgusiems žmonėms, vadovu.

Rusija kaltina JAV trukdant deryboms su Ukraina

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas siekiant trukdyti Maskvos deryboms su Ukraina dėl jau mėnesį trunkančio karo užbaigimo.

„Derybos yra sunkios, ukrainiečiai nuolat keičia savo poziciją. Sunku išvengti įspūdžio, kad vadovauja mūsų kolegos amerikiečiai“, – studentams Maskvoje sakė S. Lavrovas.

Anot jo, „amerikiečiai paprasčiausiai mano, kad jiems nenaudinga, jei šis procesas greitai baigsis“, nes „jie tikisi toliau pumpuoti į Ukrainą ginklus“.

S. Lavrovas paminėjo „provokuojamus pareiškimus“ apie sovietinius naikintuvus MiG. Jis tikriausiai turėjo galvoje JAV atmestą Lenkijos pasiūlymą nusiųsti ukrainiečiams per vieną amerikiečių oro pajėgų bazę Vokietijoje lėktuvų MiG-29 ir Ukrainos prašymus atsiųsti daugiau raketų „Stinger“.

JAV „aiškiai nori kuo ilgiau laikyti mus karinių veiksmų būsenos“, pareiškė rusų ministras.

Rusijai reikia „stovėti tvirtai“, kalbėjo S. Lavrovas.

„Vakarų šalys nori vaidinti kažkokį tarpininko vaidmenį, bet mes nusibrėžę raudonas linijas“, – sakė jis.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, Maskvos ir Kyjivo derybininkai surengė keletą tiesioginių susitikimų prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, bet pastaruoju metu derybos buvo tęsiamos nuotoliniu būdu; apie jokią pažangą kol kas nepaskelbta.

Vokietijos kancleris vėl atmetė neskraidymo zonos virš Ukrainos idėją

Vokietijos kancleris O. Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą.

Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“.

„Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Vis dėlto kancleris sakė, kad Ukraina gali kliautis Vokietijos pagalba, ir paminėjo jai teikiamą finansinę bei karinę paramą, griežtas sankcijas Rusijai, šimtų tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių priėmimą.

Pasak O. Scholzo, Vokietija nerems rusiškos naftos, anglių ir dujų boikoto, bet siekia atsisakyti importo iš Rusijos ir ieško kitų tiekėjų bei didina atsinaujinančios energijos vartojimą.

Kinija: G-20 šalys negali išvaryti „svarbios narės“ Rusijos

Pekinas trečiadienį pavadino Rusiją svarbia Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nare, Vašingtonui užsiminus apie galimybę dėl invazijos į Ukrainą pašalinti Maskvą iš šios grupės.

„G-20 yra pagrindinis forumas tarptautiniam ekonominiam bendradarbiavimui, – reporteriams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas). – Rusija yra svarbi narė... Jokia narė neturi teisės išvaryti kitos šalies.“

Rusų pajėgos sunaikino laboratoriją Černobylio atominėje elektrinėje

Rusijos pajėgos Černobylio atominėje elektrinėje sunaikino laboratoriją, kuri buvo svarbi gerinant radioaktyvių atliekų tvarkymą, antradienį pranešė už Černobylio draudžiamą zoną atsakinga Ukrainos agentūra.

Rusijos kariuomenė šią uždarytą atominę elektrinę užėmė praėjusį mėnesį, prasidėjus Maskvos karinei invazijai Ukrainoje. Elektrinės draudžiama zona yra užteršta teritorija aplink elektrinę, kur 1986-aisiais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.

Minėta valstybinė agentūra nurodė, kad padedant Europos Komisijai už 6 mln. eurų pastatyta laboratorija pradėjo dirbti 2015 metais.

Joje buvo „itin aktyvių mėginių ir radionuklidų mėginių“, sakoma agentūros pareiškime. Šie mėginiai „dabar priešo rankose ir tikimės, kad jis pakenks pats sau, o ne civilizuotam pasauliui“, nurodė agentūra.

Radionuklidai yra nestabilūs cheminių elementų atomai, skleidžiantys radiaciją.

Ukrainos atominės energijos priežiūros agentūra pirmadienį pranešė, kad radiacijos kontrolės prietaisai aplink Černobylio elektrinę liovėsi veikę.

Rusija prisipažino, kad Mariupolis jai reikalingas sujungti Krymą su Donbasu

Rusija neįprastai aiškiai pasisakė, kodėl vienas pagrindinių jos karo tikslų yra užimti Ukrainos Mariupolio uostamiestį.

Užėmus Mariupolį būtų sukurta saugi sausumos jungtis su aneksuotu Juodosios jūros Krymo pusiasaliu, sakė prezidento V. Putino pasiuntinio Pietų Rusijos federalinėje apygardoje pavaduotojas Kirilas Stepanovas.

Kai tik Rusijos kariuomenė kontroliuos kelią M14, Krymas bus patikimai sujungtas su rytiniais Donecko ir Luhansko regionais transporto koridoriumi, trečiadienį valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sakė K. Stepanovas.

Didžiąją dalį Donecko ir Luhansko kontroliuoja Rusijos remiami separatistai, kurie per karą su Ukraina išplėtė savo kontroliuojamą teritoriją.

M14 greitkelis driekiasi nuo Odesos pietvakarių Ukrainoje iki Mariupolio, o iš ten – per Rusijos sieną iki Rostovo prie Dono miesto.

Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Ukraina uždarė geležinkelio linijas į pusiasalį.

K. Stepanovas sakė, kad netrukus vėl bus atidarytas ruožas į Odesą.

Ukrainoje kovojantiems rusų kariams bus suteiktas veterano statusas

Ukrainoje kovojantiems Rusijos kariams bus suteiktas veterano statusas. Trečiadienį parlamentas priėmė atitinkamą įstatymą, kurį pateikė Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“.

Veteranams, pavyzdžiui, priklauso mėnesinės išmokos, mokestinės lengvatos, geresnė medicininė priežiūra ir nemokamos ar lengvatinės kelionės viešuoju transportu. Tam vien tik šiais metais bus skirta daugiau kaip 5 mlrd. rublių (44 mln. eurų).

Rusija prieš beveik keturias savaites pradėtą karą vadina „karine specialiąja operacija“.

V. Zelenskis: Rusija į Ukrainą paleido jau per 1 000 raketų

Rusijos kariai į Ukrainos teritoriją paleido jau daugiau kaip 1 000 raketų ir numetė daugybę bombų. Tai kreipdamasis į Japonijos parlamentą pareiškė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kurį cituoja portalas „Ukrinform“.

„Rusija prieš taikius Ukrainos miestus jau panaudojo daugiau kaip tūkstantį raketų ir numetė nesuskaičiuojamą skaičių bombų. Rusų kariai sunaikino dešimtis mūsų miestų, kai kurie jų virto pelenais“, – teigė V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad daugelyje Rusijos užimtų miestų ir kaimų žmonės nebegali palaidoti mirusiųjų ir yra priversti tai daryti sunaikintų namų kiemuose.

Pasak Ukrainos vadovo, Rusijos kariai jau pražudė tūkstančius ukrainiečių, įskaitant 121 vaiką. Jis kartu pažymėjo, kad savo namus jau turėjo palikti apie 9 mln. Ukrainos gyventojų.

„Tuštėja mūsų šiaurinės, rytinės ir pietinės teritorijos, nes žmonės bėga nuo šios mirtinos grėsmės. Rusija netgi užblokavo mūsų prieigą prie jūros, įprastus prekybos kelius, taip parodydama kai kuriems kitiems potencialiems pasaulio agresoriams, kaip blokuojant navigaciją daryti spaudimą laisviems žmonėms“, – pridūrė V. Zelenskis.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė apie pradedamą plataus masto Ukrainos invaziją. Nuo tada rusų kariai, naudodami artileriją, daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir balistines raketas, naikina svarbius infrastruktūros objektus ir masiškai apšaudo Ukrainos miestų gyvenamuosius rajonus ir kaimus.

V. Zelenskis kritikuoja JT, ragina reformuoti organizaciją

Ukrainos prezidentas trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai.

JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba. Reikia reformų“, – vaizdo ryšiu Japonijos įstatymų leidėjams sakė V. Zelenskis.

„Mums reikia įrankio, kad galėtume prevenciškai užtikrinti pasaulio saugumą. Esamos tarptautinės organizacijos neveikia dėl šio tikslo, todėl mums reikia sukurti naują prevencinį įrankį, iš tiesų galintį sustabdyti invazijas“, – pridūrė V. Zelenskis.

Mums reikia įrankio, kad galėtume prevenciškai užtikrinti pasaulio saugumą. Esamos tarptautinės organizacijos neveikia dėl šio tikslo, todėl mums reikia sukurti naują prevencinį įrankį, iš tiesų galintį sustabdyti invazijas.

Japonija drauge su sąjungininkėmis Vakaruose įvedė griežtų sankcijų Rusijos finansų institucijoms ir pareigūnams, taip pat Maskvos sąjungininkei Baltarusijai.

Tokijas nuolat smerkia invaziją ir žvanginimą branduoliniais ginklais, o Ukrainai pasiūlė milijono dolerių vertės humanitarinės pagalbos ir kitokią paramą.

V. Zelenskis gyrė Japoniją kaip „pirmą valstybę Azijoje, pradėjusią didinti spaudimą Rusijai“.

„Prašau jūsų toliau skelbti sankcijas, – sakė jis. – Stenkimės, kad Rusija norėtų siekti taikos. Reikia įvesti prekybos embargus Rusijai, kad būtų sustabdytas invazijos į Ukrainą cunamis.“

Pasinaudodamas proga, kad sako kalbą Japonijai, 2011-aisiais išgyvenusiai Fukušimos branduolinę katastrofą, V. Zelenskis įspėjo dėl pavojų, susijusių su Rusijos atakomis prieš Ukrainos atomines elektrines ir uždarytą Černobylio elektrinę, kur 1986-aisiais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.

„Įsivaizduokite atominę elektrinę, kur įvyko katastrofa. Sarkofagą, dengiantį išsilydžiusį reaktorių. Veikiančias branduolinių atliekų saugyklas. Rusija ir šį objektą pavertė karo lauku“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak jo, prireiks ne vienų metų, kol bus galima įvertinti Rusijos okupacijos Černobylyje galimą poveikį aplinkai.

„Po rusų pajėgų pasitraukimo iš Ukrainos teritorijos prireiks ne vienų metų, kol ištirsime, kokią žalą jie padarė Černobylio žemei. Kokias radioaktyvių medžiagų saugyklas pažeidė“, – sakė jis.

V. Zelenskis taip pat pakartojo Vašingtono įspėjimus, kad Rusija gali rengtis panaudoti cheminius ginklus.

„Gaunu pranešimų, kad Rusija rengia cheminio ginklo, pavyzdžiui, zarino atakas, visai kaip Sirijoje“, – sakė jis parlamentui Tokijuje, kur 1995 metais zarino ataką įvykdė apokaliptinio kulto „Aum Shinrikyo“ nariai.

Stengdamasis stiprinti paramą savo šaliai, V. Zelenskis jau pasakė kalbų įvairių šalių parlamentams. Vėliau trečiadienį jis kreipsis į  Prancūzijos įstatymų leidėjus, o ketvirtadienį – į Švedijos parlamentą.

Jis taip pat yra pakviestas kalbėti per NATO viršūnių susitikimą šį ketvirtadienį.

Ukraina: derybose su Rusija kyla „rimtų sunkumų“

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad derybose su Rusija dėl beveik mėnesį trunkančio karo užbaigimo kyla „rimtų sunkumų“, Maskvai apkaltinus Jungtines Valstijas, kad šios trukdo pastangoms susitarti dėl taikos.

„Derybos tęsiamos internetu. Per jas kyla rimtų sunkumų, nes Ukrainos pusė turi aiškią ir principingą poziciją“, – nurodė derybose dalyvaujantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas rašytiniuose komentaruose žiniasklaidai.

Kiek anksčiau Maskva pareiškė, kad Kyjivas derybose „nuolat keičia savo poziciją“, ir sakė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „kuo ilgiau išlaikyti mus karinių veiksmų būsenos“.

Ukraina ragina imtis sankcijų prieš Rusijos televizijų „propagandininkus“

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus išplėsti sankcijas Rusijos televizijos veikėjams, kaltindamas juos propagandos propagavimu ir raginimu smurtauti prieš Ukrainą.

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą Vakarų šalys įvedė sankcijų aukšto rango Rusijos pareigūnams, verslo vadovams ir tokioms asmenybėms kaip Rusijos valstybinio transliuotojo RT vadovė Margarita Simonjan.

„Rusijos televizijos propagandininkai yra blogiau net už rusų pilotus“, – socialiniame tinkle „Twittter“ trečiadienį parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Pilotai bent rizikuoja būti numušti. Kalbančios galvos saugiai išsimiega, tada eina į eterį ir ragina rengti branduolinius smūgius arba įsiveržti į NATO nares. Sankcionuokite kiekvieną iš jų. Blokuokite visą nuodingą Rusijos propagandą ir ją įgalinančias priemones“, – paragino jis.

Europos Sąjunga uždraudė televizijos kanalo RT ir Kremliaus kontroliuojamo „Sputnik“ palydovines ir kabelines transliacijas, taip pat jų transliavimą per programėles ar internetu.

Be to, Briuselis sustabdė šiems transliuotojams išduotas licencijas ES, įskaitant RT antrinių įmonių, transliuojančių anglų, vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbomis, licencijas.

Į sankcijų sąrašą pateko virtinė žiniasklaidos atstovų.

Maskva: Rusija nuo karo pradžios dukart apsikeitė belaisviais su Ukraina

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios praėjusį mėnesį jau įvyko du apsikeitimai belaisviais su Kyjivu.

„Rusijos gynybos ministerija kasdien organizuoja humanitarinius koridorius ir civilių evakuaciją iš gyvenamųjų rajonų“, – savo svetainėje paskelbė URM.

„Be to, tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko du apsikeitimai belaisviais“, – pridūrė ministerija, bet nepateikė jokių datų ir skaičių.

Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova pirmadienį pranešė, kad devyni rusų belaisviai buvo iškeisti į Melitopolio – Ukrainos pietrytinio miesto, kurį užėmė Maskvos kariuomenė, – merą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį atsisakė komentuoti šią temą.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk trečiadienį patvirtino apsikeitimo, susijusio su Melitopolio meru, faktą, tačiau paneigė, kad įvyko daugiau mainų.

„Jau buvo informacijos apie apsikeitimą dėl Melitopolio mero. Kitų mainų nebuvo“, – sakė ji.

J. Bidenas: egzistuoja reali Rusijos cheminės atakos prieš Ukrainą grėsmė

JAV prezidentas J. Bidenas trečiadienį įspėjo, jog egzistuoja „reali grėsmė“, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus Ukrainoje.

Prezidentas tai pareiškė išskrisdamas į Europą, kur dalyvaus virtinėje viršūnių susitikimų dėl karo Ukrainoje.

„Manau, grėsmė reali“, – prieš išvykdamas į Briuselį sakė J. Bidenas žurnalistams, paklaustas apie cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje tikimybę.

V. Zelenskis ketvirtadienį kreipsis į Švedijos parlamentą

Ukrainos prezidentas ketvirtadienį, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę pradžios, kreipsis į Švedijos parlamentą, trečiadienį pranešė Riksdago pirmininkas.

V. Zelenskis pastarosiomis savaitėmis vaizdo ryšiu jau kreipėsi į virtinės Vakarų valstybių parlamentarus, siekdamas sutelkti paramą jo šaliai Rusijos agresijos akivaizdoje.

Ukrainos prezidento kreipimasis į Švedijos įstatymų leidėjus numatytas 10 val. 55 min. vietos (11 val. 55 min. Lietuvos) laiku, nurodė Riksdagas.

„Man didelė garbė, kad Ukrainos prezidentas nori kreiptis į parlamentą vykstant karui“, – sakė Riksdago pirmininkas Andreasas Norlenas.

Rusų pajėgoms vasario 24-ąją užpuolus Ukrainą, V. Zelenskis kovo 1 dieną kreipėsi į Europos Parlamentą. Vėliau jis pasakė kalbas JAV Kongresui, Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos ir dar kelių šalių parlamentams.

Trečiadienį popiet V. Zelenskis kreipsis į Prancūzijos Nacionalinę Asamblėją, o ketvirtadienį taip pat yra pakviestas kalbėti per NATO viršūnių susitikimą.

Ukrainai siunčiamos prieštankinės raketos ir priešlėktuvinės raketos „Stinger“, naudojamos numušti žemai skrendančius orlaivius, tačiau V. Zelenskis prašo Vakarų galingesnės ginkluotės.

Švedija perdavė Ukrainai 5 tūkst. prieštankinių raketų leistuvų, pirmą kartą nuo 1939 metų sulaužydama savo doktriną nesiųsti ginklų į konfliktų zonas.

V. Putinas: Europa už tiekiamas dujas galės atsiskaityti tik rubliais

Rusijos prezidentas trečiadienį pareiškė, kad Rusija nuo šiol mokėjimus už į „priešiškas šalis“, į kurių sąrašą yra įtrauktos ir visos ES narės, tiekiamas dujas priims tik rubliais, Maskvai susidūrus su precedento neturinčių sankcijų banga dėl invazijos į Ukrainą.

„Nusprendžiau įgyvendinti priemonių kompleksą, numatantį kad mokėjimai už priešiškoms šalims tiekiamas mūsų dujas būtų priimami Rusijos rubliais“, – per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį kalbėjo V. Putinas, įsakęs pakeitimus įgyvendinti per savaitę.

Jis pareiškė, kad Rusija nustos priimti atsiskaitymus valiutomis, kurios yra „sukompromituotos“.

„Rusija ir toliau tieks dujas tokiais kiekiais, kokie buvo numatyti ankstesnėse sutartyse“, – pridūrė V. Putinas.

Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos aktyvų užsienyje įšaldymas „yra neteisėtas“.

Pasak jo, JAV ir Europos Sąjunga paskelbė „tikrą įsipareigojimų nevykdymą“ Rusijos atžvilgiu.

„Dabar visi pasaulyje žino, kad įsipareigojimai doleriais gali būti nevykdomi“, – pareiškė V. Putinas.

Iš karto po pranešimo rublio kursas sustiprėjo JAV dolerio ir euro atžvilgiu.

Tarptautinė darbo organizacija stabdo bendradarbiavimą su Rusija dėl karo Ukrainoje

Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacija (TDO) trečiadienį pranešė stabdanti visą techninį bendradarbiavimą su Rusija, dar sustiprindama Ukrainą užpuolusios Maskvos izoliaciją tarptautinėje arenoje.

TDO priėmė sprendimą „laikinai sustabdyti techninį bendradarbiavimą ar TDO pagalbą Rusijos Federacijai, išskyrus humanitarinę pagalbą“, nurodė organizacija.

Pasak TDO, suspendavimas galios, „kol bus sutarta dėl paliaubų ir bus įgyvendintas taikus sprendinys“.

Maskvai taip pat uždrausta dalyvauti tam tikruose susitikimuose ir konferencijose.

Europos Komisija pasiūlė ES narėms bendrai pirkti dujas, užtikrinti saugyklų užpildymą

Europos Komisija (EK) pasiūlė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Europos Sąjungos aprūpinimą gamtinėmis dujomis Rusijos karo prieš Ukrainą ir pernai rudenį prasidėjusios energetikos krizės sąlygomis.

Tai – siūlymai dėl ES bendro gamtinių dujų pirkimo bei įpareigojimo požeminių dujų saugyklų operatoriams dėl privalomo jų užpildymo minimumo. Šie pasiūlymai patvirtinti per EK posėdį trečiadienį, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Anot EK, ES narės galėtų bendrai pirkti dujas, panašiai kaip pandemijos metu apsirūpino vakcinomis nuo koronaviruso. Šiuo tikslu EK yra pasirengusi sukurti darbo grupę, kuri rinktų duomenis apie ES valstybių narių dujų poreikius ir derėtųsi su tiekėjais. Manoma, kad ES, kaip didelė pirkėja, galėtų išsiderėti mažesnes kainas.

Tokį pasiūlymą numatyta įtraukti į kovo 24–25 dienomis planuojamo ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, o  sprendimas dėl bendro dujų pirkimo būtų priimtas atsižvelgiant į diskusijos rezultatus.

EK taip pat pateikė reglamento projektą dėl minimalaus dujų saugyklų užpildymo lygio šildymo sezono pradžioje. Šiemet jis sudarytų ne mažiau kaip 80 proc., o nuo kitų metų šis lygis didėtų iki 90 procentų.

Klausimą, kaip priversti saugyklų savininkus laikytis šios normos, EK palieka spręsti nacionalinėms vyriausybėms. Kita vertus, būtų įvestas privalomas saugyklų operatorių sertifikavimas, kurio atsisakiusioms ar saugyklų reikiamai neužpildžiusioms bendrovėms tektų atsisakyti nuosavybės teisių į šiuos aktyvus arba jų kontrolės.

Tokio pasiūlymo įsigaliojimui būtų būtinas ES Tarybos ir Europos Parlamento pritarimas.

JT: iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos, kad užsitęsęs beveik mėnesį trunkantis karas sugriaus dar milijonų žmonių gyvenimus.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iki trečiadienio iš Ukrainos jau pasitraukė 3 626 546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69 301 žmogus.

Manoma, kad namus iki vasario 24 dienos ukrainiečių kontroliuotuose regionuose iš viso paliko daugiau nei 10 milijonų žmonių – daugiau nei ketvirtadalis jų gyventojų. Iš jų apie 6,48 mln. liko šalyje.

Pasak UNHCR, pabėgėlių krizė yra didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

„Jei karas tęsis, milijonų žmonių gyvenimai apsivers aukštyn kojom“, – perspėjo JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Apie 90 proc. pabėgėlių yra moterys ir vaikai, nes 18–60 metų amžiaus ukrainiečiai vyrai yra tinkami karinei tarnybai, todėl negali išvykti iš šalies.

Daugiau nei 1,5 mln. į užsienį pabėgusių ukrainiečių yra vaikai, skelbia JT vaikų agentūra UNICEF.

TMO duomenimis, iš Ukrainos taip pat pabėgo 186 tūkst. žmonių iš trečiųjų šalių.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose gyveno 37 mln. žmonių, neskaičiuojant tų, kurie gyveno Rusijos aneksuotame Kryme ir prorusiškuose rytiniuose separatistiniuose regionuose.

Scanpix nuotr.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, kur traukėsi ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

Šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iki šiol jau 2 144 244  – kirto Lenkijos sieną.

Beveik 200 000 žmonių pasinaudojo galimybe nemokamai traukiniais išvykti į užsienį, antradienį pranešė Lenkijos geležinkelių operatorius.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Europos atviros Šengeno erdvės šalis.

Remiantis lenkų pasieniečiais, nuo karo pradžios 274 tūkst. žmonių įvažiavo į Ukrainą iš Lenkijos.

Rumunija

UNHCR duomenimis, į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 555 021 žmogus iš Ukrainos, įskaitant asmenis, kurie į Rumuniją atvyko per Moldovą ir toliau keliavo į kurią nors ES valstybę.

Manoma, kad toliau į kitas Europos Sąjungos šalis keliavo dauguma.

Moldova

Moldova yra arčiausiai Ukrainos didžiulio uostamiesčio Odesos.

Remiantis JT agentūra, į šią ES nepriklausančią ir vieną neturtingiausių Europoje valstybę per sieną atvyko 371 104 ukrainiečiai.

„Moldovai tai yra per daug; skaičius beveik prilygsta 10 proc. šalies gyventojų. Mums reikia pagalbos“, – sakė UNHCR atstovas centrinei Europai Richardas Schillingas (Richardas Šilingas).

Siekiant sumažinti spūstis, organizuotos vilkstinės kasdien išvyksta iš Palankos perėjos į Rumuniją, o pirmenybė teikiama labiausiai pažeidžiamiems asmenims.

Vengrija

Pasak UNHCR, iš viso per Vengrijos sieną įvažiavo 324 397 ukrainiečių pabėgėliai.

Rusija

Rusijoje prieglobstį rado 271 254 žmonės iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis iš prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų Rytų Ukrainoje į Rusiją atvyko 113 000 žmonių.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sienos atkarpą su Ukraina, atvyko 256 838 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Baltarusija sulaukė 4 938 pabėgėlių, nurodė UNHCR.

Baltarusija išsiunčia daugumą Ukrainos diplomatų

Rusijos sąjungininkė Baltarusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti daugumą šalyje dirbančių Ukrainos diplomatų, kaltindama Kyjivą „kišimusi“ į jos vidaus reikalus.

„Baltarusija nusprendė sumažinti Ukrainos diplomatų skaičių savo teritorijoje. Šia priemone siekiama sustabdyti kelių Ukrainos diplomatinių institucijų darbuotojų nediplomatinę veiklą“, – pažymėjo baltarusių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.

Minske toliau dirbs tik ukrainiečių ambasadorius ir dar keturi diplomatai. Šiuo metu ambasada turi daugiau nei 20 darbuotojų.

Baltarusija pranešė, kad taip pat uždarys Ukrainos konsulatą vakariniame Bresto mieste „dėl faktinio darbuotojų nebuvimo“.

Minskas atšaukė savo diplomatinį korpusą iš kaimyninės šalies, prasidėjus Rusijos įsiveržimui.

„Nuo 2020 metų Baltarusija matė daug nedraugiškų Ukrainos veiksmų, skirtų neatsakingai sugriauti tarpvalstybinius santykius su mūsų šalimi, verslo kontaktus ir ilgalaikius ryšius“, – pareiškė A. Hlazas.

„Tai pasiekė tokį lygį, kad Ukrainos valdžia pradėjo tiesiogiai ir netiesiogiai kištis į mūsų vidaus reikalus ir pristabdė mūsų valstybių tarpusavio ryšius. Nuo 2021 metų jie Baltarusiją vadina priešiška šalimi“, – pridūrė URM atstovas.

Tuo metu Ukraina pavadino šį Baltarusijos sprendimą „priešišku aktu“.

„Šiuos Baltarusijos veiksmus laikome nauju neišprovokuotu priešišku žingsniu Ukrainos atžvilgiu“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos pareiškime.

Pasak jo, 12 ukrainiečių diplomatų liepta palikti Baltarusiją per 72 valandas.

„Ukraina nepaliks šių Baltarusijos veiksmų be atsako“, – pridūrė jis.

Nuo 1994 metų valdžioje esantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka leido Rusijos kariuomenei pasinaudoti Baltarusijos teritorija kaip placdarmu įsiveržimui į Ukrainą iš šiaurės.

Baltarusijoje pastarosiomis savaitėmis įvyko keli Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų dėl ugnies nutraukimo raundai.

V. Zelenskis ragina Prancūzijos įmones palikti Rusiją

Ukrainos prezidentas, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir statybinių ir buities apyvokos prekių mažmenininkę „Leroy Merlin“, palikti Rusiją.

„Prancūzijos kompanijos turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukmės virtualų kreipimąsi, pasirodęs su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais chaki spalvos marškinėliais.

„Renault“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kitos įmonės turi liautis rėmusios Rusijos karo mašiną“, – pridūrė prezidentas.

Prancūzijos įstatymų leidėjai tris kartus plojo Ukrainai ir jos ambasadoriui Prancūzijoje prieš V. Zelenskio, kuris ankstesnėmis savaitėmis kreipėsi į įvairių Vakarų šalių parlamentus, siekdamas užsitikrinti paramą savo šaliai, kalbą.

Prisimindamas konkrečiai Prancūzijos nacionalinę traumą, kaip jis yra daręs ir kitų šalių parlamentuose, Ukrainos vadovas sakė, kad tokių nuniokotų miestų kaip Mariupolis vaizdai „primena Verdeno griuvėsius Pirmojo pasaulinio karo nuotraukose, kurias visi yra matę“.

„Rusijos kariuomenė neskiria taikinių. Ji naikina gyvenamuosius rajonus, ligonines, mokyklas, universitetus, – kalbėjo Ukrainos lyderis. – Ji neatsižvelgia į karo nusikaltimų sąvokas.“

Skirtingai nuo kitų kalbų parlamentuose, kai V. Zelenskis prašė ginklų, trečiadienį jo pagrindinis taikinys, regis, buvo Prancūzijos bendrovės, kurios ir toliau vykdo veiklą Rusijoje, taip pat žmonės, kurie „kiša galvas į smėlį ir bando rasti pinigų Rusijoje“.

Iš dalies valstybei priklausanti „Renault“ praėjusį mėnesį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą sustabdė gamybą netoli Maskvos esančiose gamyklose, bet vėliau, kaip pranešama, ją atnaujino.

Stambūs Prancūzijos tinklai, tokie kaip „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir sporto ir laisvalaikio prekių tinklas „Decathlon“, neprisijungė prie kitų didelių Vakarų prekių ženklų, sustabdžiusių veiklą Rusijoje, pradedant „McDonalds“ ir baigiant „Coca-Cola“.

Prancūzijos energijos milžinė „TotalEnergies“ pranešė, kad ji ir toliau pirks rusiškas dujas, tačiau iki šių metų pabaigos liausis pirkus rusišką naftą ir naftos produktus.

„Žinau, kaip pakeisti šią naftą ir dyzeliną“, tačiau „nežinau, kaip tai padaryti su dujomis“, trečiadienį RTL radijui sakė „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne (Patrikas Pujanė).

J. Stoltenbergas: NATO stiprins rytinį flangą, didins paramą Ukrainai

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomų karių dislokavimo rytinių sąjungininkių teritorijoje, taip pat dėl didesnės paramos Rusijos užpultai Ukrainai, trečiadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

JAV vadovaujamos karinės organizacijos lyderiai ketvirtadienį Briuselyje rinksis į neeilinį viršūnių susitikimą, Vakarų valstybėms susidūrus su aštriausia saugumo krize per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Cheminio ginklo naudojimas visiškai pakeistų konflikto pobūdį, tai būtų akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir turėtų labai rimtų pasekmių.

Pasak J. Stoltenbergo, sąjungininkai patvirtins planus siųsti keturias „kovines grupes“ į rytines nares Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją. Anksčiau NATO jau permetė tūkstančius karių arčiau Rusijos.

„Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje“, – sakė generalinis sekretorius.

Nenorėdamas įsitraukti į platesnį konfliktą su Maskva, Aljansas atmetė narystės neturinčios Ukrainos prašymus įsikišti ir padėti sustabdyti įnirtingą Maskvos puolimą įvedant neskraidymo zoną.

Vis tik sąjungininkės siunčia Ukrainai ginklus, skirtus padėti jai kovoti su Kremliaus pasiųstais kariais.

Kyjivas taip pat prašo oro erdvės sistemų ir karinių lėktuvų. Šiuos raginimus Ukrainos prezidentas V. Zelenskis turėtų pakartoti, kai vaizdo ryšiu kreipsis į NATO lyderius.

„Tikiuosi, kad rytoj sąjungininkai susitars dėl papildomos paramos, įskaitant kibernetinio saugumo pagalbą, taip pat įrangą, skirtą padėti Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“, – sakė J. Stoltenbergas.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) anksčiau trečiadienį įspėjo, jog egzistuoja „reali grėsmė“, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus Ukrainoje.

„Cheminio ginklo naudojimas visiškai pakeistų konflikto pobūdį, tai būtų akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir turėtų labai rimtų pasekmių“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

Anot jo, NATO šalių lyderiai taip pat aptars „Kinijos vaidmenį“ kare, tvyrant būgštavimams, kad Pekinas galėtų padėti Maskvai.

„Kinija teikia Rusijai politinę paramą, be kita ko, skleisdama akivaizdų melą ir dezinformaciją. Sąjungininkai nerimauja, kad Kinija gali suteikti ir materialinės paramos Rusijos invazijai“, – nurodė J. Stoltenbergas.

„Tikiuosi, kad lyderiai paragins Kiniją vykdyti savo, kaip JT Saugumo Tarybos narės, pareigas, neremti Rusijos karinės kampanijos ir prisijungti prie likusio pasaulio raginimų nedelsiant taikiai užbaigti šį karą“, – kalbėjo Aljanso vadovas.

J. Bidenas išvyksta į Europą tvirtinti Vakarų vienybės ir griežtinti sankcijų Rusijai

JAV prezidentas J. Bidenas trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo.

J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.

Rusijos pajėgoms vis labiau stringant Ukrainoje, tikimybė, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti panaudoti cheminį, biologinį ar net branduolinį ginklą, kad palaužtų Ukrainą, bus vienas baisiausių scenarijų, kurie bus aptarti  ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiuose NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose.

J. Bidenas ketvirtadienį surengs spaudos konferenciją NATO būstinėje, o vėliau skris į Lenkiją. Šeštadienį jis susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) ir po susitikimo sugrįš į Vašingtoną.

Karas Ukrainoje privertė peržiūrėti metus ir du mėnesius trunkantį J. Bideno prezidentavimą ir nuo užsibrėžtų vidaus politikos prioritetų pereiti prie vadovavimo transatlantiniam aljansui, Europai išgyvenant rimčiausią krizę per kelis dešimtmečius.

Po ketverius metus trukusio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo, kai Europos valstybės buvo laikomos ekonominėmis konkurentėmis ir JAV kratėsi savo tradicinio vyresniosios NATO partnerės vaidmens, J. Bidenas daug dėmesio skiria bloko vienybei.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) žurnalistams sakė, jog J. Bidenas sieks „sustiprinti neįtikėtiną vienybę, kurią sukūrėme su sąjungininkais ir partneriais“.

Anot J. Sullivano, Vakarų sąjungininkių įvestos ekonominės sankcijos Rusijos finansų sektoriui bus dar sugriežtintos.

Dar vienas sankcijų paketas bus „paskelbtas drauge su mūsų sąjungininkais ketvirtadienį“, sakė J. Sullivanas.

Daugiau detalių Baltųjų rūmų patarėjas nepateikė, tačiau nurodė, jog daug dėmesio bus „skiriama ne tik naujų sankcijų įtraukimui, bet ir tam, kad būtų dedamos bendros pastangos išvengti sankcijų apėjimo“.

Rusijos ministras ragina visuomenę nekaupti vaistų atsargų

Rusijos sveikatos ministras Michailas Muraška trečiadienį paragino žmones nepirkti papildomų vaistų atsargų, kai daugelis baiminasi, kad dėl Vakarų sankcijų, įvestų Maskvai dėl jos karinės operacijos Ukrainoje, jų pritrūks ir padidės kainos.

„Noriu pasakyti visuomenei: jums nereikia kaupti atsargų“, – sakė M. Muraška per televizijos transliuotą ministrų kabineto susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu. „Tiekėjai sako, kad tiekimai tęsiasi kaip planuota“, – pabrėžė jis.

M. Muraška sakė, kad stebint vaistines nustatyta, jog „trūksta kai kurių vaistų“, jis tai siejo su panišku pirkimu.

Kai kurių vaistų, tokių kaip vaistai nuo traukulių ir skydliaukės, pardavimas kovo pirmąją savaitę išaugo 10 kartų, rusams vasario 24 d. pradėjus karinę operaciją. Nuo kovo vidurio vaistinėse įsigyti užsienyje pagamintų priešuždegiminių vaistų vaikams, taip pat higieninių rankšluosčių beveik nebeįmanoma. Kai kuriose internetinėse parduotuvėse šių prekių kainos buvo 10 kartų didesnės nei vasario viduryje.

Į Rusijai taikomų griežtų sankcijų režimą importuojami vaistai dėl etinių priežasčių neįtraukti. Tačiau žiniasklaida perspėjo, kad Rusijos įmonės gali likti be importuojamų žaliavų ir komponentų, o vietos farmacijos pramonė nuo jų labai priklausoma. Viena pagrindinių vaistų tiekėjų Rusijai yra Indija, ir toliau perkanti rusišką naftą bei atsisakiusi prisijungti prie Maskvą pasmerkusių balsų Jungtinėse Tautose.

Meras: ukrainiečiai atstumia Kijevą supančias Rusijos pajėgas

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose vietovėse aplink Kyjivą, trečiadienį sakė miesto meras, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, o ne atiduoti sostinę.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad šiauriniame ir rytiniame miesto pakraščiuose vyksta mūšiai ir kad „mažas Makarivo miestas ir beveik visas Irpinas jau kontroliuojamas Ukrainos karių“. Irpinas ribojasi su Kyjivu rytuose, o Makarivas yra maždaug už 50 kilometrų į vakarus.

Įnirtingi apsikeitimai artilerijos ugnimi vyko Irpine ir Liutiže į šiaurę nuo Kyjivo, už fronto linijų Irpine vyko didelis aktyvumas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ukrainos naujienų agentūra kalbėjo apie galimą Rusijos kariuomenės apsupimą Irpine, taip pat Bučoje ir Hostomelyje, esančiuose vakariniame Kyjivo pakraštyje.

V. Kličko sakė neturįs išsamesnės informacijos apie vykstančius Ukrainos kontrpuolimus.

Vasario 24 d. į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos sparčiai veržėsi į Kyjivo pakraščius, tačiau jų pastangos apsupti miestą ir į jį įžengti žlugo. „Agresorių taikinys yra Ukrainos sostinė (...) nes miestas yra šalies širdis“, – per spaudos konferenciją miesto parke su vaizdu į Dnipro upę sakė buvęs bokso čempionas V. Kličko. Jis paragino Rusijos karius grįžti namo ir sakė, kad ukrainiečiai yra pasirengę ginti Kyjive kiekvieną pastatą. „Verčiau mirsime, nei klaupsimės prieš rusus ar pasiduosime užpuolikams“, – kalbėjo K. Kličko. „Esame pasirengę kautis už kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną mūsų miesto dalį“.

Trečiadienio rytą buvo bombarduojamas Kyjivo šiaurės vakarų gyvenamasis rajonas, apgadinti keli pastatai ir sužeisti keturi žmonės. Miesto valdžios turimas aukų skaičius rodo, kad nuo invazijos pradžios sostinėje žuvo 73 civiliai, įskaitant keturis vaikus. Dar 297 žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos sostinėje nuo savaitės pradžios galioja komendanto valanda. V. Kličko sakė, kad ši priemonė buvo būtina dėl iš kariuomenės gautos informacijos apie galimas atakas. Jis sakė, kad nuo konflikto pradžios suimta dešimtys diversantų.

Ukrainos pareigūnai: Rusija mėgina žūtbūt įtraukti Baltarusiją į karą

Ukrainos armija pasirengusi atremti galimą Baltarusijos puolimą. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša naujienų agentūra UNIAN.

Pasak jo, Rusijos vyriausybė deda visas pastangas, kad įtrauktų Baltarusiją į karą prieš Ukrainą, taip pat ir finansinėmis preferencijomis, naftos ir dujų tiekimu, kreditais.

„Jie mėgina žūtbūt įvelti Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas į šiuos dalykus. Mes tikimės, jog baltarusių tauta supranta, kad to negalima daryti, bet jei jie įžengs į mūsų teritoriją, tai, kaip ir dauguma okupantų, iškeliaus iš jos juoduose polietileno maišuose“, - pabrėžė O. Danilovas.

NSGT sekretorius įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenė šiuo metu neturi galimybių pradėti puolimą iš Voluinės pusės. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos kariškiai sėkmingai stabdo priešą šalies pietuose.

Anksčiau trečiadienį Ukrainos generalinio štabo atstovai pranešė, kad Rusija tebetelkia karinę techniką palei Baltarusijos sieną su Ukraina.

Rusija išsiunčia JAV diplomatų, reaguodama į analogišką Vašingtono žingsnį

Rusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti Amerikos diplomatų, atsakydama į Vašingtono anksčiau šį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti 12 JAV įsikūrusių Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose.

„Kovo 23 dieną Amerikos diplomatinės misijos vadovui, kuris buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, buvo įteikta nota su Amerikos diplomatų, paskelbtų persona non grata, sąrašu“, – sakoma ministerijos pranešime.

Švedija patieks Ukrainai dar 5 tūkst. prieštankinių granatsvaidžių

Švedija patieks Ukrainai dar 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TT pranešė Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.

„Mes manome, jog labai svarbu ir toliau aktyviai remti Ukrainą“, - pabrėžė jis.

Kaip pažymi televizijos kanalas SVT, parlamento Finansų komitetas artimiausiu metu priims sprendimą dėl naujos Švedijos ginkluotės siuntos Ukrainai – papildomų 5 tūkst. granatsvaidžių ir lauko įrangos išminavimo darbams.

Vasario 27 d. Švedijos vyriausybė pranešė, kad Ukrainai bus perduota 135 tūkst. maisto davinių, 5 tūkst. šalmų, 5 tūkst. neperšaunamųjų liemenių ir 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių „Pansarskott 86“. Tam buvo skirta 413,5 mln. kronų (apie 41 mln. eurų). Be to, į Ukrainos centrinio banko fondą papildomai pervesta 500 mln. kronų (apie 48 mln. eurų) šalies ginkluotosioms pajėgoms remti.

Rusijos kariuomenė apšaudė patikros postą Slavutyče

Rusijos kariuomenė apšaudė patikros postą Slavutyče. Tai paskelbė miesto meras Jurijus Fomičevas.

„Šiandien buvo sunki diena. Mes beveik patys pajutome, kas yra karas ir kova. Buvo apšaudytas mūsų patikros punktas. Priešo veržimasis mūsų kryptimi neįvyko, bet mes suprantame, kad jis šalia“, – kalbėjo J. Fomičevas.