Ataskaita parengta pagal 44 šalių duomenis.

„Ši ataskaita yra raginimas mums visiems atkreipti dėmesį į patyčias ir smurtą, kada ir kur jie bevyktų“, – pareiškime teigė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė).

15 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių nurodė, kad paskutiniaisiais mėnesiais prieš ataskaitos sudarymą bent kartą patyrė patyčias internete, teigiama tyrime „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsena“ (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC).

Jungtinių Tautų agentūra pažymėjo, kad COVID-19 pandemija pakeitė paauglių tarpusavio elgesį.

„Virtualios bendraamžių smurto formos tapo ypač aktualios prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai jaunų žmonių pasauliai tapo vis labiau virtualūs karantino metu“, – teigiama ataskaitoje.

Kitų patyčių formų mastas tik šiek tiek padidėjo, priduriama joje.

11 proc. berniukų ir mergaičių nurodė, kad per paskutiniuosius porą mėnesių prieš ataskaitos sudarymą iš jų mokykloje buvo tyčiojamasi bent du ar tris kartus per mėnesį, palyginti su 10 proc. prieš ketverius metus.

Reikia didinti informuotumą

Daugiausia patyčių elektroninėje erdvėje patyrė berniukai Bulgarijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Lenkijoje, o mažiausiai – Ispanijoje, nurodė PSO.

„Kadangi jaunimas kasdien internete praleidžia iki šešių valandų, net ir nedideli patyčių ir smurto lygio pokyčiai gali turėti didelės įtakos tūkstančių [vaikų] sveikatai ir gerovei“, – sakė H. Kluge.

Ataskaitoje teigiama, kad kas aštuntas paauglys prisipažino virtualioje erdvėje tyčiojęsis iš kitų – šis rodiklis buvo 3 procentiniais punktais didesnis nei 2018 metais.

Tuo metu paauglių, kurie įsivėlė į fizines muštynes, skaičius per ketverių metų laikotarpį išliko stabilus 10 proc. lygyje – 14 proc. tarp berniukų ir 6 proc. tarp mergaičių.

Kadangi jaunimas kasdien internete praleidžia iki šešių valandų, net ir nedideli patyčių ir smurto lygio pokyčiai gali turėti didelės įtakos tūkstančių [vaikų] sveikatai ir gerovei.

Tyrimas atliktas remiantis duomenimis, gautais apklausus 279 tūkst. vaikų ir paauglių iš 44 Europos, Vidurio Azijos šalių ir Kanados.

Daugumoje vietų kibernetinės patyčios buvo didžiausios, kai berniukams buvo 11, o mergaitėms – 13 metų.

Ataskaitoje nustatyta, kad tėvų socioekonominė padėtis neturėjo daug įtakos vaikų elgesiui. Tačiau išimtis buvo Kanada, kur mažiau galimybių turintys jaunuoliai dažniau patyrė patyčias.

Šioje Šiaurės Amerikos šalyje patyčias mokykloje teigė patiriančios 27 proc. mergaičių iš 20 proc. labiausiai nepasiturinčių šeimų, palyginti su 21 proc. mergaičių iš 20 proc. labiausiai pasiturinčių šeimų.

Ataskaitoje pažymima, kad ši problema plačiai paplitusi, todėl raginama dėti daugiau pastangų informuotumui didinti.

„Reikia daugiau investuoti į įvairių smurto tarp bendraamžių formų stebėseną, – teigiama joje. – Taip pat būtina skubiai šviesti jaunimą, šeimas ir mokyklas apie kibernetinių patyčių formas ir jų pasekmes, taip pat socialinių tinklų platformoms pritaikyti reglamentavimą siekiant apriboti kibernetines patyčias.“