Ukrainiečių analitikas Euhenas Mahda nerodo optimizmo dėl D. Trumpo kalbų ir numanomų ketinimų, bet pabrėžia, kad kol kas viskas apsiriboja vien kalbomis ir ketinimais, todėl nederėtų kelti panikos. Sprendimų ar susitarimų, kurių pagrindu galėtume įvertinti situaciją kol kas nėra ir šiuo metu niekas negali prognozuoti, ar jie bus naudingi ar žalingi Ukrainai arba Baltijos šalims.
„Rusijos ir JAV delegacijų susitikimas Saudo Arabijoje be ukrainiečių, žinoma, nemalonus ir net nepriimtinas ukrainiečiams, bet tai tik susitikimas ir nereikia jo taip sureikšminti. Jie susitarė ruoštis deryboms? Na ir kas? Po tokių susitikimų juk reikia pasakyti, kad bent dėl kažko susitarei“, – ironizavo E. Mahda.
D. Trumpui kalbant apie būtinybę kuo greičiau sustabdyti karo veiksmus, viltis, kad tai bus padaryta labai greitai, apima vis daugiau žmonių, nors, pasak E. Mahdos, tai greičiau norais grįstas mąstymas, nei pagrindo turinčios prognozės. Analitiko teigimu, jis nemato nei vienos realios priežasties, kuria būtų galima paaiškinti europiečių ar amerikiečių optimizmą šiuo klausimu. Ukrainoje taip pat vis daugiau žmonių sutinka, kad sustabdyti karą svarbiau, nei bet kokia kaina siekti galutinės pergalės. Tačiau skiriasi tokių nuotaikų plitimo motyvai – ukrainiečius veikia karo nuovargis, o ne politikų pažadai.
Prieš D. Trumpo inauguraciją daug ukrainiečių taip pat vylėsi, kad taika stos vos ne kitą dieną, bet, E. Mahdos teigimu, dabar paaiškėjo, kad jokio plano D. Trumpas iki šiol neturi, todėl ir vilčių nėra į ką dėti.
„Taip pat reikia pripažinti, kad ukrainiečių nuotaikas veikia ir Rusijos informaciniai kanalai. Ne tiek žiniasklaida, kiek masė anoniminių kanalų „Telegram“ tinkle. Deja, iki šiol nematau pokyčių Ukrainos informacinėje politikoje, kurie galėtų sumažinti šį poveikį. Pavyzdžiui, mūsų informacinėje erdvėje nėra akcentuojama, kad, nepaisant baisių nuostolių, mes iki šiol laikomės, iki šiol kaunamės ir turbūt ne visos šalys galėtų tuo pasigirti“, – sakė analitikas.
Euhenas Mahda/Asmeninio arch. nuotr.
Paklaustas, ar tiki karo sustabdymo galimybe šiais metais, E. Mahda atsakė neigiamai. „Nepaisant to, kad D. Trumpas labai nori greitos asmeninės pergalės, tačiau šiai dienai nematau nei vienos priežasties, kas galėtų priversti Vladimirą Putiną apskritai realiai derėtis, jau nekalbant apie karo veiksmų sustabdymą“, – teigė pašnekovas.
Jis ragino mažiau dėmesio kreipti į politikų kalbas, o labiau stebėti jų veiksmus. Joe Bideno administracija pritarė „lendlyzo“ įstatymui, bet taip jo ir neįgyvendino. Jei dabar apie tai kalba D. Trumpas, kodėl juo tikėti? „Ims veikti „lendlyzas“ – tada ir žiūrėsim ir vertinsim, kiek D. Trumpo žodžiai sutampa su veiksmais. Jis žada skaudžiai smogti Rusijai, jei ši nesiderės? Per tris savaites jis nepadarė nieko. Padarys – tada kalbėsim. Nematau nieko konkretaus“, – sakė analitikas.
Jo nuomone, klausimas yra ne tik tame, ar D. Trumpas pasiruošęs „bausti“ Rusiją, bet ir tame, kad net jei šie ketinimai yra realūs, ką iš tiesų jis ketina daryti. E. Mahdos teigimu, yra trys pagrindinės sritys, kuriose amerikiečiai galėtų „pasireikšti“, jei tikrai ketina rimtai imtis veiksmų – naftos eksportas, branduolinis kuras ir asmeniniai rusų oligarchų interesai.
Jis žada skaudžiai smogti Rusijai, jei ši nesiderės? Per tris savaites jis nepadarė nieko. Padarys – tada kalbėsim.
Kalbėdamas apie amerikiečių ir rusų tarpusavio retoriką, E. Mahda pastebėjo, kad ir Kremliaus žodžių, kaip visada, nereikia imti už gryną pinigą. Analitiko nuomone, itin sušvelnėjęs Maskvos tonas reiškia tik tai, kad rusai bando užliūliuoti JAV prezidentą. „Skirtingai, nei daug kas Vakaruose galvoja, V. Putinui reikia ne 1945-ųjų Jaltos, o 1938-ųjų Miuncheno. Jam reikia Vakarų sutikimo padalyti Ukrainą. D. Trumpas, lyg mongolų chanas, turi duoti Rusijai „jarlyką“ (teisę valdyti). D. Trumpą galimai vilioja tokia perspektyva, nes jis užimtų „aukštesnę“ poziciją, tai yra, būtų ne tarpininkas tarp branduolinės galios (Rusijos) ir didelės Europos valstybės (Ukrainos), o viso labo dviejų posovietinių šalių santykių reguliatorius“, – pabrėžė jis.
„Į D. Trumpą apskritai neverta reaguoti „realiu laiku“ – tik derybų rėmuose. Kitaip nieko nesigaus, nes šiandien jis kalba vieną, rytoj – antrą, o poryt – trečią. Galima sakyti, kad D. Trumpas pasižymi tam tikru savo neklystamumo jausmu, o tai reiškia, kad turėti su juo reikalų yra labai sudėtinga“, – aiškino E. Mahda.
Jis pabrėžė, kad dabartinė situacija, kai girdimos vien kalbos, neduoda pagrindo optimizmui, bet lygiai taip pat ir pesimizmui. Pavyzdžiui, Lietuvos informacinėje erdvėje sklindantis teiginys, kad D. Trumpo reikalavimas Ukrainoje surengti rinkimus yra išskirtinai naudingas Rusijai, kuri neva „prastums“ jai parankų kandidatą, yra pernelyg pesimistinis ir mažų mažiausiai neparemtas tikrove. Šiuo metu Ukrainoje Rusija neturi nei vieno tokio kandidato ir greičiausiai neturės iki tol, kol galimai būtų surengti rinkimai. Jei toks kandidatas ir atsirastų, tai visai nereiškia, kad jis laimėtų. Nė kiek ne mažiau tikėtina, kad laimėtų dar labiau antirusiškas lyderis. Maskva, pasak E. Mahdos, suinteresuota vieninteliu dalyku – rinkimai visada reiškia vidinį susipriešinimą, kas savaime yra pavojinga kariaujančiai šaliai, tačiau nėra tapatu apokaliptinėms prognozėms apie neaiškių prorusiškų jėgų atėjimą į valdžią.
