P. Porošenka nuo praeito mėnesio buvo išvykęs iš Ukrainos. Jis sugrįžo į savo šalį pirmadienį, Ukrainai išgyvenant didžiausią pastarųjų metų krizę. Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių, nuogąstaujama dėl galimos invazijos, o Vakarai skelbia įspėjimus Maskvai.

Prokurorai anksčiau šią savaitę pareikalavo paskirti 1 mlrd. grivinų (31 mln. eurų) užstatą buvusiam lyderiui, vadovavusiam šaliai 2014–2019 metais.

Per pirmadienį įvykusį posėdį dėl kardomosios priemonės parinkimo prokuratūros atstovas nurodė, kad P. Porošenka – vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, kurio turtas vertinamas 1,6 mlrd. JAV dolerių – galėtų būti paleistas, jeigu sumokėtų minėto dydžio užstatą, su sąlyga, kad sutiks dėvėti elektroninę apykoję. Priešingu atveju jį siūlyta suimti dviem mėnesiams.

Trečiadienį teismui priėmus sprendimą suėmimo neskirti P. Porošenka ir jo advokatai džiūgavo ir pradėjo giedoti Ukrainos himną, pranešė šalies žiniaskalida.

Prokurorai įtaria P. Porošenką Rusijos remiamų separatistų finansavimu Rytų Ukrainoje 2014–2015 metais, perkant anglis iš Donbaso už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (47 mln. eurų).

Jei bus pripažintas kaltu valstybės išdavystės byloje, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

P. Porošenka visus jam metamus kaltinimus neigia ir sako, kad dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis sufabrikavo kaltinimus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo savo vidaus ir užsienio politikos nesėkmių.

Eksprezidentas griežtai kritikuoja dabartinį V. Zelenskį ir kaltina jį nepakankamai stengiantis išvengti Rusijos agresijos.

Ukraina nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Konfliktas jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.

Rusija kaltinama sutelkus apie 100 000 karių prie Ukrainos sienos ir besiruošiant galimai naujai invazijai. Maskva savo ruožtu siekia Vakarų garantijų, kad proeuropietiška valstybė niekada neprisijungs prie NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.