Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo Maskvą nuo tarptautinės finansų sistemos, tačiau atsiskaitymams už apyvartoje cirkuliuojančias obligacijų emisijas buvo padaryta išimtis.

Norime įsitikinti, kad suprantame galimas pasekmes ir šalutinę įtaką, jei atimtume leidimą.

Kita vertus, šios išimties terminas išseks gegužės 25-ąją – likus dviem dienoms iki kito Rusijos atsiskaitymo su tarptautiniais kreditoriais.

„Šiuo metu tai aktyviai nagrinėjame“, – JAV Senato bankininkystės komitete kalbėjo J. Yellen.

„Norime įsitikinti, kad suprantame galimas pasekmes ir šalutinę įtaką, jei atimtume leidimą (atsiskaityti – red. past.)“, – pridūrė ji.

Sankcijos blokavo Maskvos galimybę apmokėti skolas JAV bankuose laikomais doleriais, todėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas išeikvoti savo karinį fondą, kad išvengtų šalies įsipareigojimų nevykdymo.

Praėjusį mėnesį Rusijos vyriausybė bandė atsiskaityti su užsienio kreditoriais rubliais, tačiau daugumoje obligacijų emisijų sutarčių tokia galimybė nenumatyta, o atsiskaitymo sąlygų nepaisymas reikštų emitento „techninį“ nemokumą.

Per šiuos metus Rusijos valstybė privalo atlikti dar trylika mokėjimų jos skolos tarptautinių vertybinių popierių turėtojams. Artimiausias jų – gegužės 27-ąją dėl 100 mln. eurų sumos palūkanų už dvi obligacijų emisijas: pagal pirmosios jų  sąlygas reikalaujama mokėti tik JAV doleriais, eurais, svarais sterlingų arba Šveicarijos frankais, o pagal kitos – galimi atsiskaitymai rubliais.

Rusijos finansų ministerijos duomenimis, valstybės užsienio skola vertinama 4,5–4,7 trln. rublių (apie 50 mlrd. eurų) ir sudaro apie penktadalį visos skolos.

Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.