Dėl tokios jo drąsos rūsyje visą okupaciją praleidusi berniuko šeima nemirė iš bado. S. Gutsal tėvas daugiau nei mėnesį nuolat tvirtino laikiną tvirtovę rūsyje ir prižiūrėjo gynybą, o mama rūpinosi jaunesniais vaikais – dviem broliais ir seserimis.

„Žinoma, aš bijojau. Kas žino, kas jų (Rusijos karių – aut. past.) mintyse. Jie ateina su kulkosvaidžiais ir viskas griaudi kaip perkūnija“, – kalbėjo Saša.

Paauglio tėvas jį vadina didvyriu. Pastate, kuriame buvo šeimos slėptuvė, dingus visoms komunikacijoms įskaitant ir vandenį, Saša gatvėje rado šulinį ir nuėjo iš jo pasiimti vandens.

Kaip rašo UNIAN, kartu su Gutsalių šeima namo rūsyje slėpėsi apie 30 žmonių. Oro temperatūra čia kai kuriomis dienomis tesiekdavo vos 8 laipsnius. Rusų karių sviediniui atsitrenkus į gretimą namą, rūsyje buvo išdaužyti langai – žmonės per stebuklą išliko gyvi.

Šeima bijojo išvykti iš Bučos, nes jų akyse okupantai prie namų nušovė parūkyti išėjusį vyrą.