F. Merzas, kalbėdamas Vokietijos ambasadorių konferencijoje, sakė, kad „kasdien susiduriame su vis intensyvesniais Rusijos hibridiniais išpuoliais, taip pat ir prieš mūsų infrastruktūrą“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Maskvos „provokacijas Šiaurės ir Baltijos jūrose“.

Nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį Vokietija yra antra pagal dydį karinės pagalbos Kyjivui teikėja ir šiuo metu saugosi galimų Maskvos diriguojamų diversijos aktų.

Atsižvelgdamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) abejones dėl transatlantinio aljanso stiprumo ateityje, F. Merzas siekia didinti Vokietijos gynybos pajėgumus ir nori, kad Vokietija Europoje turėtų „stipriausią konvencinę kariuomenę“.

„Turime istorinių užduočių“, – pirmadienį teigė F. Merzas. Pasak jo, visų pirma reikia „kurti naują saugumo architektūrą, turinčią gyvuoti ateinančius dešimtmečius“.

„Tai, ką mes vadinome liberalia pasaulio tvarka, patiria spaudimą iš daugelio pusių, taip pat ir politiniuose Vakaruose“, – sakė jis.

„Prasidėjo naujas sistemų konfliktas tarp liberalių demokratijų ir autokratijų ašies“, – teigė jis.