Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino žmones visame pasaulyje išeiti į gatves protestuoti prieš mėnesį besitęsiančią Rusijos invaziją į jo šalį.

Vėlai vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi iš tuščių apsuptos sostinės Kyjivo gatvių aiškiai pavargęs, bet tvirtas V. Zelenskis prašė pasaulinio solidarumo.

„Pasaulis privalo sustabdyti karą. Išeikite su Ukrainos simboliais, kad palaikytumėte Ukrainą, palaikytumėte laisvę, paremtumėte gyvybę, – kreipdamasis anglų kalba sakė V. Zelenskis. – Išeikite į savo aikštes, gatves, tapkite matomi ir girdimi.“

14

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Dvidešimt devintoji karo Ukrainoje diena

Emocingoje kalboje, paskelbtoje Rusijos invazijos pradžios mėnesio sukakties išvakarėse, V. Zelenskis ragino pasaulio gyventojus „priešintis karui nuo kovo 24-osios... ir po to“, pasisakyti prieš Rusijos pradėtą kruviną karą.

„Parodykite savo poziciją, išeikit iš savo biurų, namų, mokyklų ir universitetų, išeikit taikos vardan, – kalbėjo Ukrainos lyderis. – Pasaulis privalo sustabdyti karą.“

„Mes žinome, kad rusai jau pradėjo daryti spaudimą dėl savo interesų. Tai karo interesai. Mes žinome, kad dirba su kai kuriais partneriais“, – prieš Didžiojo septyneto (G7), NATO ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimus, ketvirtadienį vyksiančius Briuselyje, kalbėjo Ukrainos prezidentas.

„Visuose trijuose viršūnių susitikimuose mūsų pozicija išliks tvirta. Tuose trijuose viršūnių susitikimuose mes ir pamatysime: kas draugai, kas partneriai, o kas mus išdavė dėl pinigų“, – sakė V. Zelenskis.

Tokį pareiškimą V. Zelenskis padarė praėjus mėnesiui po to, kai Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną ir pradėjo karą, jau pareikalavusį tūkstančių civilių ir abiejų šalių karių gyvybių.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę šalį, siekdama sužlugdyti Kyjivo vyriausybės provakarietišką kursą, Ukrainoje žuvo šimtai civilių gyventojų, dar šimtai buvo sužeisti, o daugiau kaip 3 mln. ukrainiečių pasitraukė iš savo šalies.

Bendrai iš savo namų ir miestų, kuriuos rusai nepaliaujamai bombarduoja iš sausumos, jūros ir oro, jau pasitraukė daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių.

Daugėja įrodymų, kad kažkada liaupsinta Rusijos kariuomenė smarkiai įklimpo ir norėdama palaužti ukrainiečių ryžtą yra priversta bombarduoti iš toli.

Vien pietiniame Mariupolio uostamiestyje be maisto, vandens ir elektros yra įstrigę 100 tūkst. žmonių. Rusijos pajėgos įnirtingai apšaudo miestą.

Tai karas už nepriklausomybę ir mes privalome laimėti.

Mariupolio ligoninės darbuotojai evakavo pacientus į rūsį, kur jie gydomi prie žvakių šviesos, šalia kitų 600–700 ten prisiglaudusių vietos gyventojų, sakė pareigūnai.

JAV vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Kremliaus bombardavimo kampanija prilygsta karo nusikaltimams, taip dar labiau padidindama priešpriešą tarp Maskvos ir Vakarų, primenančią didžiausias Šaltojo karo krizes.

„Matėme daugybę patikimų pranešimų apie atakas nesirenkant taikinių ir tyčia prieš civilius nukreiptas atakas, taip pat kitus žiaurius nusikaltimus“, – paskelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Šiandien galiu pranešti, kad, remdamasi šiuo metu turima informacija, JAV vyriausybė mano, jog Rusijos pajėgų nariai įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje“, – sakė jis.

Kol kas konfliktas nevirto tiesioginiu karu tarp Rusijos ir NATO, bet vis labiau nuogąstaujama, kad Rusija gali dar labiau eskaluoti padėtį chemine, biologine ar net taktine branduoline ataka.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) atvyko į Briuselį dalyvauti skubiuose NATO, G-7 ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose, kur turi būti pažadėta daugiau letalios ginkluotės Ukrainai ir daugiau skaudžių sankcijų krizės jau ištiktai Rusijos ekonomikai.

Ukrainos pasipriešinimas

NATO pareigūnai mano, kad vakarietiškų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų arsenalą turinčios Ukrainos pajėgos jau galėjo nukauti iki 15 tūkst. rusų karių. Dar 30–40 tūkst. Rusijos karių gali būti sužeisti.

Vladimiro Putino režimas oficialiai skelbia, kad žuvo mažiau nei 500 rusų karių, ir priėmė drakoniškus cenzūros įstatymus, kad blokuotų nepriklausomų šaltinių patvirtintas naujienas apie kampaniją, kuri oficialiai vadinama ne karu, o „specialiąja karine operacija“.

Tačiau sunkiausia karo našta ir toliau tenka Ukrainos civiliams.

V. Zelenskis pripažino, kad pastarasis mėnuo buvo „ilgas“, bet gyrė ukrainiečių pasipriešinimą – daug įnirtingesnį nei tikėjosi Rusija ir truksiantį tiek, kiek reikės.

„Tai karas už nepriklausomybę ir mes privalome laimėti“, – vėlai vakare paskelbtame vaizdo pareiškime sakė Ukrainos prezidentas, kaitaliodamas ukrainiečių ir savo gimtąją rusų kalbas.

„Atstatysime kiekvieną miestą, patrauksime įsibrovėlius atsakomybėn už kiekvieną nusikaltimą, – sakė jis. – Visi mūsų žmonės gyvens laisvoje Ukrainoje.“

Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų, kad ukrainiečių pajėgos ne tik atremia daug didesnės ir geriau ginkluotos rusų kariuomenės atakas, bet ir rengia kontrpuolimus bei atkovojo kažkiek teritorijos aplink Kyjivą.

Sostinės meras Vitalijus Klyčko sakė, kad „nedidelį Makarivo miestą ir beveik visą Irpinę jau kontroliuoja Ukrainos kariai“.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė apie įnirtingą artilerijos susišaudymą Irpinėje.

Kaip pranešė britų karinė žvalgyba, ukrainiečiai „tikriausiai atkovojo Makarivą ir Mosčuną“ į šiaurės vakarus nuo sostinės ir „yra reali galimybė, kad ukrainiečių pajėgos dabar gali apsupti rusų junginius Bučoje ir Irpinėje“.

V. Putinas reaguoja

Siekdamas apriboti sankcijų daromą poveikį, V. Putinas trečiadienį paskelbė, kad Rusija už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, tarp kurių yra visos ES narės, reikalaus atsiskaityti tik rubliais.

Nuo energijos importo iš Rusijos labai priklausomoje Europoje šis manevras pakurstė debatus apie galimą rusiškos naftos ir gamtinių dujų uždraudimą.

Maskva yra įspėjusi, kad embargas sukeltų pasaulinės energijos rinkos „kolapsą“.

Europa neatrodo vieninga naftos embargo klausimu, bet taip pat yra ir V. Putino režimo skilimo ženklų.

Maskva patvirtino, kad buvęs Kremliaus administracijos vadovas Anatolijus Čubaisas, prižiūrėjęs 10-ojo dešimtmečio liberalias ekonomines reformas, dabar pasitraukė iš V. Putino patarėjo posto. Pranešama, kad protestuodamas prieš karą jis pabėgo iš Rusijos.

Maskva vis dar turi labai svarbią draugę Kiniją, atmetusią pasiūlymus pašalinti Rusiją iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės.

Tačiau G-20 narės Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) sakė manantis, kad V. Putino dalyvavimo lyderių susitikime Indonezijoje vėliau šiais metais būtų „per daug“.

Praėjus mėnesiui nuo invazijos pradžios taikos derybose sutarta dėl kasdienių humanitarinių koridorių pabėgėliams. Ukraina taip pat sako galinti pritarti tam, kad kai kurie Rusijos reikalavimai būtų pateikti nacionaliniam referendumui.

Tačiau Kyjivas atsisako patenkinti reikalavimus nusiginkluoti ir atsisakyti provakarietiškų ambicijų.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Mychailo Podoliakas sakė, kad taikos derybos susidūrė su „reikšmingais sunkumais“. Maskva apkaltino Jungtines Valstijas kenkiant derybų procesui.

„Anonymous“ įsilaužė į Rusijos centrinį banką

„Anonymous“ programišiai įsilaužė į Rusijos centrinį banką ir per 48 valandas žada paviešinti 35 000 failų su slaptais susitarimais – tokią žinutę „Anonymous“ paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

NATO: Ukrainoje jau žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių

NATO trečiadienį paskelbė vertinimus, kad per keturias karo Ukrainoje savaites žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių, šalies gynėjų įnirtingam pasipriešinimui sužlugdžius Maskvos užmojus laimėti žaibišką pergalę.

Palyginimui, per 10 metų karo Afganistane tuometė Sovietų Sąjunga neteko apie 15 tūkst. karių.

Vienas aukšto rango NATO kariškis sakė, jog Aljanso vertinimas grindžiamas iš Ukrainos tarnybų gauta informacija, Rusijos tarnybų sąmoningai arba nesąmoningai paskelbtais duomenimis, taip pat duomenimis, surinktais iš viešai prieinamų šaltinių. Kariškis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kaip numato NATO taisyklės.

Ukraina iki šiol yra paskelbusi mažai informacijos apie savo kariuomenės nuostolius, o Vakarų šalys nėra pateikusios vertinimų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš beveik dvi savaites sakė, kad žuvo apie 1,3 tūkst. ukrainiečių karių.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus didžiausią karinį puolimą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo iš pradžių atrodė, kad Ukrainos vyriausybė gali būti greitai nuversta. Tačiau trečiadienį, praėjus lygiai keturioms savaitėms nuo kautynių pradžios, Maskvos pajėgos atrodo įklimpusios į sunkią karinę kampaniją.

Antžeminių pajėgų puolimui sulėtėjus arba sustojus dėl ukrainiečių, ginkluotų Vakarų tiekiamais ginklais, rengiamų pasalų ir žaibiškų smūgių, Rusijos pajėgos perėjo prie taikinių bombardavimo iš tolo ir ėmėsi naudoti tokią pačią taktiką, kuri pavertė griuvėsiais Sirijos ar Čečėnijos miestus.

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas trečiadienį sakė, kad Rusijos sausumos pajėgos atrodo stiprinančios gynybos pozicijas už 15–20 km nuo Kyjivo ir beveik nebemėginančios judėti miesto centro link.

Anot pareigūno, rusų pajėgos nebeatrodo ketinančios pulti sostinės, o kai kuriose vietose į rytus nuo Kyjivo ukrainiečiams netgi pavyko atstumti jas tolyn.

Atrodo, kad Rusijos kariuomenė dabar susitelkusi į operacijas rytiniame Donbaso regione, ypač Luhansko ir Donecko srityse. Tikėtina, kad jos mėgins atkirsti Ukrainos dalinius ir neleisti joms judėti į vakarus ginti kitų miestų, sakė amerikiečių pareigūnas. JAV taip pat pastebėjo padidėjusį Rusijos karinio laivyno aktyvumą Azovo jūroje, įskaitant desanto laivų pastangas atgabenti atsargų sausumos pajėgoms.

Kyjive per apšaudymą žuvo rusų žurnalistė

Internetiniame leidinyje „The Insider“ dirbusi rusų žurnalistė Oksana Baulina žuvo per Rusijos pajėgų apšaudymą viename Ukrainos sostinės gyvenamajame rajone, trečiadienį pranešė jos darbdaviai.

O. Baulina, anksčiau dirbusi Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kovos su korupcija grupėje, „žuvo per apšaudymą Kyjive“, filmuodama Rusijos kariuomenės veiksmų sukeltus sugriovimus, sakoma „The Insider“ tinklalapyje.

Leidinys pridūrė, kad su reportere žuvo dar vienas civilis, o du kiti žmonės buvo sužeisti.

O. Baulina dirbo A. Navalno Kovos su korupcija fonde, kol šis praeitais metais Rusijoje buvo paskelbtas „ekstremistine organizacija“.

Tuomet ji išvyko iš šalies ir toliau rengė reportažus apie korupciją Rusijoje, bendradarbiaudama su „The Insider“, nurodė leidinys.

Rusijai prieš beveik mėnesį įsiveržus į Ukrainą, O. Baulina parengė leidiniui kelis reportažus iš Kyjivo ir Ukrainos vakarinio Lvivo miesto.

„The Insider“ reiškia giliausią užuojautą Oksanos šeimai ir draugams“, – sakoma leidinio pranešime.

Ukrainos žurnalistų sąjungos vadovas Serhijus Tomilenka per „Facebook“ patvirtino žinią apie O. Baulinos žūtį ir nurodė, kad ji rinko medžiagą reportažui apie apšaudymo padarinius, kai ten vėl smogė rusų pajėgų ugnis.

Anksčiau trečiadienį S. Tomilenkos pranešė, kad apsiaustame pietrytiniame Mariupolio mieste žuvo vietos televizijos operatorius.

Scanpix nuotr.

Vokietija išsiųs Ukrainai dar 2 tūkst. prieštankinių ginklų

Vokietija išsiųs dar 2 000 prieštankinių ginklų Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas šaltinis parlamente.

Bundesveras, Vokietijos kariuomenė, jau yra perdavęs Ukrainos pajėgoms 1 000 prieštankinių ginklų ir 500 nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų kompleksų.

Be to, Vokietija perdavė ukrainiečiams apie 500 „žemė–oras“ tipo raketų „Strela“ iš 2 700 pažadėtų.

Parlamento šaltinis, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų viešinamas, patvirtino, kad Ukrainai bus papildomai išsiųsta 2 000 prieštankinių ginklų. Šaltinis patvirtino Vokietijos žiniasklaidos anksčiau paskelbtą neoficialią informaciją.

„Esame vieni didžiausių ginkluotės tiekėjų Ukrainai, esant dabartinei padėčiai“, – trečiadienį parlamentui sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

„Nesididžiuojame tuo, bet būtent taip dabar privalome padėti Ukrainai“, – pridūrė ji.

Vokietija nebuvo linkusi siųsti ginkluotės Ukrainai, kai Rusijos pajėgos praeitais metais buvo telkiamos prie kaimyninės šalies sienų. Tačiau kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pakeitė politiką, Rusijai vasario 24-ąją pasiuntus kariuomenę į Ukrainą.

Vokietija, tebejaučianti traumą dėl nacių valdymo per Antrąjį pasaulinį karą, anksčiau laikėsi principo nesiųsti letalinės ginkluotės į konfliktų zonas.

A. Baerbock trečiadienį sakė Bundestagui, kad likusi Ukrainai pažadėtos ginkluotės dalis jau „pakeliui“.

TATENA: užgesinti keturi gaisrai prie Černobylio

Uždaroje zonoje apie buvusią Černobylio atominę elektrinę užgesinti keli čia liepsnoję gaisrai. Ukrainos branduolinės energijos reguliavimo institucija informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad Černobylio miesto ugniagesiai užgesino keturis gaisrus, trečiadienio vakarą pranešė generalinis direktorius Rafaeilis Grossis. Tačiau liepsnoja ir daugiau gaisrų.

Antradienį Ukrainos parlamentas pranešė, kad teritorijoje kilo septyni gaisrai ir kad dega daugiau kaip dviejų kvadratinių kilometrų plotas. Rusų daliniai prieš mėnesį į savo kontrolę perėmė jėgainės teritoriją. Čia 1986 metais įvyko didžiausia atominė katastrofa branduolinės energijos naudojimo civiliams tikslams istorijoje.

Uždaroje zonoje, Ukrainos tarnybų duomenimis, šiuo metu radiacijos matavimai nevykdomi, sakoma toliau TATENA pranešime. Kyjive ir dar dviejose vietovėse į vakarus nuo Černobylio nustatyta šiek tiek padidėjusi cezio koncentracija ore. Tačiau tai esą nekelia rimtų radiologinių problemų.

Kyjivas pareiškė, kad gaisrus „tikriausiai sukėlė ginkluota Rusijos Federacijos agresija – t. y. jie kilo dėl apšaudymų ar padegimo“. To patikrinti neįmanoma. Tačiau ten jau ir praeityje vis kildavo miškų gaisrų.

Dideli gaisrai prie elektrinės siautėjo 2020 metų pavasarį. Tada institucijos kelis kartus tikino, kad radiacija besiribojančiuose gyvenamuosiuose regionuose nepadidėjusi ir kad pavojaus gyventojams nėra.

Scanpix nuotr.

Rusija apribojo galimybes pasiekti „Google News“

Rusijos žiniasklaidos reguliavimo institucija apribojo galimybes naudotis JAV technologijų milžinės „Google“ naujienų paslauga „Google News“, apkaltinusi ją sudarant galimybes matyti „melagingą“ informaciją apie Rusijos puolimą Ukrainoje, trečiadienį pranešė rusų naujienų agentūros.

Sprendimas priimtas paprašius Rusijos generalinei prokuratūrai, sakoma žiniasklaidos cituojamame „Roskomnadzor“ pareiškime.

Minima internetinė naujienų tarnyba „suteikė prieigą prie daugybės publikacijų ir medžiagos su melaginga informacija... apie specialiosios karinės operacijos Ukrainos teritorijoje eigą“, sakoma pareiškime.

„Google“ „patvirtino, kad kai kuriems žmonėms sunku pasiekti „Google News“ programėlę ir interneto svetainę Rusijoje“, ir nurodė, kad „taip yra ne dėl kokių nors jos techninių problemų“, sakė kompanijos atstovas.

„Uoliai dirbome, kad informacijos tarnybos, tokios kaip „News“, kuo ilgiau liktų prieinamos žmonėms Rusijoje“, pridūrė „Google“ atstovas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Rusijos vyriausybė smarkiai sugriežtino informacijos internete – vieno paskutinių raiškos laisvės išteklių šalyje – kontrolę.

Buvo suvaržytos daugelio rusų ir užsienio žiniasklaidos priemonių, įskaitant britų transliuotoją BBC, interneto tarnybos, o amerikietiškus socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ Maskvos teismas paskelbė „ekstremistiniais“.

Taip pat apribotos galimybės naudotis „Twitter“.

Praėjusią savaitę „Roskomnadzor“ apkaltino „Google“ ir jos vaizdo įrašų platformą „YouTube“ „teroristine“ veikla, žengdama pirmąjį žingsnį galimo uždraudimo link.

Tuo pačiu Rusijos valdžia kovo pradžioje suformulavo du naujus kriminalinius pažeidimus: Rusijos armiją „diskredituojančios“ informacijos skleidimą ir „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.

Antrasis iš šių pažeidimų, už kurį numatomas įkalinimas iki 15 metų, ypač neramina politinę opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą – baiminamasi persekiojimo už bet kokius pranešimus apie puolimą Ukrainoje.

Austrijos OMV už rusiškas dujas ir toliau mokės eurais

Austrijos energetikos milžinė OMV pareiškė, kad už rusiškas gamtines dujas ir toliau  mokės eurais, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekio „nedraugiškas“ jo valstybei Europos Sąjungos šalis privesti už rusiškas dujas mokėti Rusijos rubliais.

Austrijos televizijos „Puls 24“ paprašytas tai pakomentuoti OMV vadovas Alfredas Sternas (Alfredas Šternas) sakė, kad bendrovė neabejotinai ir toliau mokės eurais.

„Mes neturime jokio kito sutartimi numatyto pagrindo. Aš negalėčiau elgtis kitaip“, – pabrėžė jis.

Jis teigė apie šį V. Putino pareiškimą sužinojęs iš žiniasklaidos, tačiau „niekas mums neskambino, mes turime galiojančias sutartis ir jomis sutarta ne dėl to“.

Praėjusią savaitę kitame interviu A. Sternas sakė, kad Austrijos alternatyvos rusiškoms dujoms, kurias OMV perka iš Rusijos „Gazprom“, yra „labai ribotos“.

Anksčiau šį mėnesį OMV pranešė, kad nebetęs derybų dėl gamtinių dujų telkinio Sibire dalies pirkimo, o šis pareiškimas  buvo paskelbtas po panašių „Shell“ ir BP sprendimų po Rusijos invazijos į Ukrainą.

OMV taip pat buvo investavusi į prieštaringai vertinamą Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projektą „Nord Stream 2“, kuris, Europai reaguojant į karą, buvo įšaldytas neribotam laikui.

OMV veikia daugiau kaip 120 šalių, 31,5 proc. jos akcijų valdo Austrijos valstybė.

Rusija išsiunčia JAV diplomatų, reaguodama į analogišką Vašingtono žingsnį

Rusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti Amerikos diplomatų, atsakydama į Vašingtono anksčiau šį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti 12 Niujorke dirbusių Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose.

„Kovo 23 dieną Amerikos diplomatinės misijos vadovui, kuris buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, buvo įteikta nota su Amerikos diplomatų, paskelbtų persona non grata, sąrašu“, – sakoma ministerijos pranešime.

Šis žingsnis buvo žengtas atsakant į Vašingtono sprendimą išsiųsti Jungtinėse Tautose Niujorke dirbusius rusų diplomatus, sakė šaltinis. 

„JAV buvo griežtai įspėtos, kad bet kokie priešiški Jungtinių Valstijų veiksmai Rusijos atžvilgiu sulauks ryžtingo ir deramo atsako“, – priduriama ministerijos pranešime. 

JAV Valstybės departamento atstovas patvirtino, kad iš Maskvos buvo gautas nepageidaujamais paskelbtų diplomatų sąrašas.

„Tai naujausias nenaudingas ir neproduktyvus Rusijos žingsnis mūsų dvišaliuose santykiuose. Raginame Rusijos vyriausybę nutraukti nepagrįstą JAV diplomatų ir darbuotojų išsiuntimą“, – sakė atstovas.

„Dabar labiau nei kada nors anksčiau svarbu, kad mūsų šalys turėtų reikiamą diplomatinį personalą, kuris palengvintų mūsų vyriausybių bendravimą“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos kovo pradžioje dėl šnipinėjimo išsiuntė iš šalies 12 Rusijos diplomatinės misijos prie JT narių.

„JAV informavo Rusijos atstovybę, kad pradedame Rusijos atstovybėje dirbančių 12 žvalgybos agentų, kurie piktnaudžiavo rezidavimo Jungtinėse Valstijose privilegijomis vykdydami šnipinėjimo veiklą, kenkiančią mūsų nacionaliniam saugumui, išsiuntimo procesą“, – tąkart išplatintame pranešime nurodė JAV misijos prie JT atstovė Olivia Dalton (Olivija Dalton).

Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas pasmerkė šį „priešišką žingsnį“ ir pabrėžė, kad Maskva „giliai nusivylusi“ ir „visiškai atmeta“ JAV argumentus.

Ukraina pranešė sunaikinusi Rusijos jūrų desanto laivą

Ukrainos karinės jūrų pajėgos ketvirtadienį pranešė sunaikinusios Rusijos didįjį jūrų desanto laivą „Orsk“ Berdiansko uoste.

Prie trumpo pranešimo apie laivo sunaikinimą, paskelbto per „Facebook“, buvo pridėta nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti Azovo jūros pakrantės miesto uoste liepsnojantis gaisras ir kylantys tiršti dūmai, taip pat sprunkantys keli kiti Rusijos kariniai laivai.

Rusijos kariuomenė pranešimų apie smūgį Berdianske nekomentavo.

Berdianskas yra kontroliuojamas Rusijos pajėgų nuo vasario 27 dienos.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS anksčiau šią savaitę, cituodama kariuomenės televizijos kanalą „Zvezda“, desanto laivo atplaukimą pavadino „epiniu įvykiu, logistikos prasme atveriančiu galimybių Juodajai jūrai“.

TASS pranešime sakoma, kad laivas gali gabenti iki 1,5 tūkst. t krovinių.

Tuo metu naujienų agentūra „Unian“ citavo Ukrainos gynybos ministro pavaduotoją Haną Maliar, kuri sakė, kad  sakė, kad sunaikintas „Orsk“ galėjo gabenti „iki 20 tankų, 45 pėstininkų kovos mašinų ir 400 desantininkų“.

„Tai didžiulis taikinys, kuriam smogė mūsų kariškiai“, – pridūrė ji.

Berdianskas yra už maždaug 80 km į vakarus nuo strateginę reikšmę turinčio Mariupolio. Šį uostamiestį rusų pajėgos yra apsupusios ir ypač įnirtingai apšaudo.

Tūkstančiai civilių pabėgo iš Mariupolio evakuacijos koridoriais, bet maždaug 100 tūkst. žmonių ten yra įstrigę be maisto, vandens ir elektros.

Kyjivas sako, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Mariupolyje jau žuvo per 2,5 tūkst. žmonių.

Lygiai prieš mėnesį įsiveržusios Rusijos pajėgos Ukrainos pietuose pasistūmėjo, bet kontroliuoja tik Chersoną, kur gyvena maždaug 200 tūkst. žmonių.

Didžioji Britanija perduos Ukrainai daugiau ginklų

Didžioji Britanija, remdama Ukrainą kare su Rusija, perduos šaliai daugiau ginklų. Bus nusiųsta dar 6 tūkst. raketų, įskaitant prieštankinius ginklus, trečiadienio vakarą pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas.

Be to, bus skirta dar 25 mln. svarų (30 mln. eurų) Ukrainos kariuomenei paremti. „Praėjus mėnesiui nuo šios krizės pradžios, tarptautinė bendruomenė turi apsispręsti, – sakė B. Johnsonas. – Mes galime išlaikyti laisvės liepsną Ukrainoje arba rizikuoti, kad ji užges visoje Europoje ir pasaulyje“. Ukrainiečių tauta invazijos akivaizdoje pasirodė esanti be galo drąsi ir ištverminga. „Vladimiras Putinas Ukrainoje jau patiria pralaimėjimą“, - teigė premjeras.

Britų vyriausybė, be to, investuos papildomai 4,1 mln. svarų (4,9 mln. eurų) į užsienio transliuotoją „BBC World Service“, kad, jos pačios teigimu, kovotų su dezinformacija Rusijoje ir Ukrainoje.

Britų žvalgyba: Ukraina didina spaudimą rusų pajėgoms prie Kyjivo

Ukraina, pasak britų žvalgybos, didina spaudimą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms į šiaurės rytus nuo Kyjivo. Šios ten jau susiduria su didžiulėmis aprūpinimo ir kovos moralės problemomis, trečiadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybine informacija.

Ukrainos pajėgos, be to, sėkmingai kontratakuoja rusų pozicijas sostinės pakraščiuose ir galimai atsikovojo Makarivą bei Mošuną. Yra "reali galimybė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar gali apsupti rusų dalinius Bučoje ir Irpine“, – sakoma toliau pranešime.

Dar prieš prasidedant karui Londonas pradėjo neįprastai atvirai dalytis su visuomene žvalgybine informacija. Vyriausybė dabar kasdien skelbia Rusijos vykdomo karo vertinimus.

Briuselyje vyks trys viršūnių susitikimai dėl Ukrainos

Briuselyje ketvirtadienį vyks trys viršūnių susitikimai dėl Rusijos karo Ukrainoje. Tai specialus NATO viršūnių susitikimas, ES šalių lyderių konsultacijos bei G7 grupės viršūnių konferencija. Juose, be kita ko, bus kalbama apie tolesnę paramą Ukrainai bei naujas baudžiamąsias priemones Rusijai. Į Briuselį atvyko ir JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris dalyvaus visuose trijuose susitikimuose. Tai jau trečioji jo viešnagė Europoje nuo kadencijos pradžios 2021 metų sausį.

Pasak Baltųjų rūmų, Briuselyje bus paskelbta apie naujas sankcijas Rusijai. NATO viršūnių susitikime vaizdo ryšiu kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. ES viršūnių susitikime greičiausiai bus priimtas sprendimas dėl solidarumo fondo Ukrainai, skirto atstatyti šalį po karo. G7 šalių vadovus į susitikimą pakvietė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Vokietija šiuo metu pirmininkauja grupei, kuriai dar priklauso JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Japonija.

Dar viena susitikimų tema gali būti humanitarinė parama karo pabėgėliams iš Ukrainos. JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainą paliko 3,6 mln. žmonių. Iki šiol daugiausiai jų priėmė kaimyninė Lenkija.

Australija yra griežtai prieš V. Putino dalyvavimą G20 viršūnių susitikime Balyje

Australija yra griežtai prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimą G20 viršūnių susitikime Indonezijos Balio saloje spalio pabaigoje. „Mintis sėdėti prie vieno stalo su Vladimiru Putinu, kurį Jungtinės Valstijos jau pasmerkė dėl karo nusikaltimų Ukrainoje – man tai yra per daug“, – ketvirtadienį Melburne sakė ministras pirmininkas Scottas Morrisonas. Apie savo abejones jis esą jau informavo Indonezijos vyriausybę. Džakarta šiuo metu pirmininkauja G20 grupei.

Rusijos ambasadorė Indonezijoje Liudmila Vorobjova trečiadienį pareiškė, kad V. Putinas ketina dalyvauti susitikime. „Priklauso nuo padėties. Tačiau jis (Putinas) ketina vykti į G20 susitikimą“, – sakė diplomatė. Kremlius vėliau pranešė, kad dar per anksti apie tai kalbėti.

Atskiros Vakarų valstybės svarsto dėl Rusijos karo Ukrainoje pašalinti Maskvą iš organizacijos.

Latvija į juodąjį sąrašą įtraukė 25 Rusijos kultūros atstovus

Latvija į juodąjį sąrašą įtraukė 25 Rusijos piliečius, dirbančius kultūros ir pramogų sektoriuose, nes jie palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Rygoje.

Šiems asmenims nebus leidžiama atvykti į Latviją „neribotą laiką“.

Į sąrašą įtraukti asmenys, kovo 18 dieną pasirodę Maskvos Lužnikų stadione ir palaikę Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą, taip pat kiti kultūros sektoriaus atstovai, pritarę Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Sąraše yra „Oskarui“ nominuotas kino režisierius Nikita Michalkovas ir roko muzikantas Nikolajus Rastorgujevas, žinomas dėl savo patriotinės muzikos.

„Parama Kremliaus režimo vykdomiems žiaurumams reiškia bendrininkavimą darant nusikaltimus, todėl tokių asmenų atvykimas į Latviją yra neleistinas“, – teigiama ministerijos pranešime.

Rusija suaktyvino oro antskrydžius Ukrainoje

Rusija, Ukrainos kariuomenės duomenimis, suaktyvino savo oro antskrydžius. Per 24 valandas suskaičiuota per 250 antskrydžių, sakoma ketvirtadienį rytą paskelbtame Ukrainos generalinio štabo pranešime. Para anksčiau jų buvo 60 mažiau. Pagrindiniai taikiniai ir toliau buvo karinė ir civilinė infrastruktūra Kyjivo, Černihivo ir Charkivo regionuose.

Trečiadienį, be to, pataikyta į „priešo taikinius ore“, įskaitant lėktuvus, sraigtasparnį ir sparnuotąsias raketas. Informacija dar tikslinama, sakoma toliau pranešime.

Rusijos dalinių užimtose teritorijose rusų kariai „terorizuoja“ vietos gyventojus, protestuojančius prieš okupaciją. Esą pasitelkiami Rusijos nacionalinės gvardijos daliniai tokiems protestams užgniaužti. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Ukrainos policija: nuo karo pradžios Charkive žuvo daugiau kaip 290 žmonių

Nuo Rusijos dalinių invazijos į Ukrainą prieš mėnesį per mūšius dėl Charkivo miesto šalies šiaurės rytuose, vietos policijos duomenimis, žuvo 294 civiliai. Tarp jų yra 15 vaikų, ketvirtadienį „Telegram“ žinių kanale pranešė antrojo pagal dydį Ukrainos miesto pareigūnai.

Žmonės praktiškai neišeina iš slėptuvių, kuriose saugosi nuo atakų. Gyvenamieji pastatai, mokyklos, ligoninės ir įmonės liepsnoja.

Prieš karą Charkive gyveno 1,5 mln. žmonių. Rusijos dalinių apsiaustas miestas vis atakuojamas iš oro, pranešė Ukrainos kariuomenė.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak prokuratūros, sužeisti dar 172 vaikai. Daugiausiai aukų užfiksuota Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadintos 556 švietimo įstaigos, iš jų 73 – visiškai sunaikintos.

Šie duomenys nėra galutiniai.

NATO vadovas: įsiverždamas į Ukrainą, V. Putinas padarė didelę klaidą

NATO lyderiai ketvirtadienį stengiasi didinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jo invazijos į Ukrainą kainą plėsdama ginklų tiekimą Kyjivui ir stiprindami Aljanso rytinį flangą.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per virtinę ketvirtadienio viršūnių susitikimų Briuselyje sieks stiprinti vienybę ir griežtinti sankcijas Maskvai, Vakarams reaguojant į Kremliaus bandymą pakeisti po Šaltojo karo nusistovėjusią pusiausvyrą.

„Vladimiras Putinas jau peržengė raudoną liniją į barbariškumą“, – sakė britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), NATO lyderiams atvykus į susitikimą.

„Kuo griežtesnės mūsų sankcijos, kuo stipriau suveržti mūsų ekonominiai gniaužtuvai aplink Putino režimą, kuo daugiau galime padaryti, kad padėtume ukrainiečiams, tuo greičiau, galvoju, šis dalykas gali pasibaigti“, – sakė jis.

Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) paragino 30 valstybių Aljansą „padvigubinti pastangas“ stabdant Kremliaus agresiją prieš kaimyninę provakarietišką Ukrainą.

„Putinas negali laimėti šio karo, – sakė ji. – Turime sustabdyti šį karo nusikaltėlį.“

NATO nepriklausančios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, norintis įtikinti Vakarus griežčiau reaguoti į Rusijos invaziją, vaizdo ryšiu lyderių turi paprašyti daugiau ginklų ir didesnio įsitraukimo.

Putinas negali laimėti šio karo.

„Laukiame prasmingų žingsnių. Iš NATO, iš Europos Sąjungos ir iš G-7 (Didžiojo septyneto)", – sakė V. Zelenskis prieš visų šių trijų organizacijų ketvirtadienio viršūnių susitikimus Briuselyje.

„Per šiuos tris viršūnių susitikimus pamatysime, kas yra draugas, kas yra partneris, o kas išdavė mus dėl pinigų. Gyvybes galima apginti tik susivienijus“, – sakė jis.

NATO lyderiai žada didinti ginklų tiekimą Ukrainai ir aprūpinti apsauga nuo cheminės ir branduolinės grėsmių iš Rusijos.

„Esame pasiryžę toliau primesti kainą Rusijai, kad būtų užbaigtas šis brutalus karas“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Tačiau Aljansas atmeta Kyjivo prašymus nustatyti neskraidymo zoną ir taip padėti sustabdyti Rusijos puolimą, nes baiminasi, kad gali būti įtrauktas į visapusišką konfliktą su Maskva.

„Turime atsakomybę užtikrinti, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos ribų... Tai sukeltų dar daugiau kančių, dar daugiau mirčių, dar daugiau naikinimo“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Didelė klaida“

Jis pareiškė, kad V. Putinas lygiai prieš mėnesį įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“.

„Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.

Ukrainos pasipriešinimas yra sustabdęs Maskvos karinį puolimą.

Pasak J. Stoltenbergo, JAV vadovaujamo karinio aljanso lyderiai tarsis dėl „būtinybės perkrauti mūsų atgrasymą ir gynybą ilgesniuoju periodu“, pradėdami nuo susitarimo dislokuoti naujų pajėgumų rytinėse narėse Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą NATO jau nusiuntė į savo rytinį flangą dešimtis tūkstančių karių, siekdama apsisaugoti nuo bet kokio galimo konflikto išplitimo į Aljanso šalis.

J. Bidenas prieš išvykdamas į Europą perspėjo dėl „realios grėsmės“, kad Kremlius gali panaudoti Ukrainoje cheminius ginklus.

J. Stoltenbergas žurnalistams sakė, kad „bet koks cheminių ginklų panaudojimas iš esmės pakeistų konflikto pobūdį“.

„Tai bus akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir sukels plačių bei sunkių pasekmių“, – pridūrė jis.

Lyderiai atsisakė pateikti detalių apie galimą NATO reakciją, jei Maskva panaudotų prieš Ukrainą cheminius ginklus.

„Aš asmeniškai nemanau, kad Rusijos kariuomenė pati panaudos cheminius ar biologinius ginklus tyčia, dėl taktinių pasiekimų, nes tai būtų... labai neišmintinga, šūvis sau į kelį“, – sakė Slovėnijos vyriausybės vadovas Janezas Janša.

NATO sąjungininkės taip pat turi spausti Kiniją atsisakyti pozicijos „politiškai remti“ Rusiją, tvyrant nuogąstavimams, kad Pekinas galėtų pradėti tiekti Maskvai sunkiąją ginkluotę.

„Mano nuomone, žinutės Kinijai labai, labai aiškios: prašom laikytis santūriai... Iki šiol Kinija taip ir darė“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexanderas De Croo (Aleksandras De Kro).

Rusija tęsia oro atakas: atakuojami Kijevo, Černigovo ir Charkovo regionai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau ginasi rytų, pietryčių ir šiaurės rytų kryptimis.

Nė viena ataka nebuvo sėkminga rusų pajėgoms. Taip teigiama ryte paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

Rusijos aviacija tęsia aktyvias oro operacijas. Per pastarąją parą užfiksuota daugiau nei 250 orlaivių antskrydžių (60 daugiau nei kovo 22 d.). Pagrindiniai priešo taikiniai išlieka karinės ir civilinės infrastruktūros objektai Kijevo, Černigovo ir Charkovo srityse.

Gynybos ministerija: Ukrainoje žuvo 15 800 rusų karių

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad šalyje sunaikinta beveik 1 600 priešo šarvuotų kovos mašinų.

Ministerijos skaičiavimais, iki ketvirtadienio ryto Ukrainoje per karą su Rusija nukauta 15 800 Rusijos karių.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad iš viso buvo sunaikinta 530 tankų, 1597 šarvuotosios kovos mašinos ir 280 artilerijos sistemų.

Šios informacijos šiuo metu neįmanoma patikrinti.

J. Stoltenbergas nelaiko Rusijos grėsme NATO

Rusija, pasak J. Stoltenbergo, šiuo metu nekelia didelės grėsmės sąjungininkėms. „Mes esame stipriausias pasaulio aljansas, – pareiškė jis ketvirtadienį NATO viršūnių susitikimo kuluaruose. – Kol esame kartu, esame saugūs“.

Kartu J. Stoltenbergas dar kartą pareiškė, kad NATO, nepaisant savo karinio pranašumo, atmeta karinio įsikišimo į Ukrainos karą galimybę. „Tai mes darome, nes esame atsakingi už tai, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos ribų“, – teigė jis. Nes tai „sukeltų dar daugiau kančių, dar daugiau mirčių, dar daugiau sugriovimų“.

Net Kyjivo vis reikalaujamos neskraidymo zonos virš Ukrainos įgyvendinimas esą būtų pernelyg pavojingas. Tada, be kita ko, reikėtų būti pasirengus numušti rusų lėktuvus. „Ir tada plataus karo tarp NATO ir Rusijos pavojus bus labai didelis, ir tai sukels daugiau mirčių ir sugriovimų“, – kalbėjo norvegas.

NATO viršūnių susitikime, J. Stoltenbergo duomenimis, bus kalbama apie paramą Ukrainai, pavyzdžiui, tiekiant ginklus. Be to, bus diskutuojama, kaip NATO ilguoju laikotarpiu galėtų dar labiau pagerinti Rusijos atgrasymą.

„Roskosmos“ pareiškė norinti, kad jai už tarptautines paslaugas būtų mokama rubliais

Rusijos kosmoso agentūra („Roskomos“) pranešė reikalausianti, kad jos tarptautiniai partneriai už paslaugas mokėtų Rusijos rubliais.

Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai šios valstybės autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija priims mokėjimus tik rubliais už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“.

„Mes taip pat sudarysime visas savo išorines sutartis Rusijos rubliais“, – „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Praėjusią savaitę D Rogozinas perspėjo, kad Vakarų sankcijos gali smarkiai sutrikdyti Rusijos erdvėlaivių ir krovinių kapsulių, aptarnaujančių TKS, darbą, ir 500 tonų sverianti kosminė stotis gali „nukristi į jūrą arba ant sausumos“.

TKS, kuri yra JAV, Kanados, Japonijos, Europos kosmoso agentūros ir „Roskosmos“ bendradarbiavimo rezultatas, yra padalinta į dvi dalis – JAV ir Rusijos orbitinius segmentus.

Šiuo metu TKS priklausoma nuo Rusijos varomosios sistemos, kuri palaiko jos orbitą maždaug 400 kilometrų aukštyje virš jūros lygio, o JAV segmentas yra atsakingas už elektros energijos tiekimo ir gyvybės palaikymo sistemas.

Iki šiol Rusijos ir Vakarų valstybių bendradarbiavimas kosmoso srityje buvo viena iš nedaugelio sričių, kuri smarkiai nenukentėjo nuo tarptautinių sankcijų, įvestų Maskvai po jos Krymo aneksijos 2014-aisiais.

JT vėl reikalaus Rusijos „tuojau pat“ nutraukti karą Ukrainoje

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį turi balsuoti dėl naujos neįpareigojamos rezoliucijos ir ja būtų „reikalaujama“, kad Rusija „tuojau pat“ sustabdytų karą Ukrainoje.

Rezoliucija būtų priimta, jei jai pritartų dauguma šalių narių. Balsavimas rengiamas 141 šaliai kovo 2 dieną patvirtinus panašią rezoliuciją su reikalavimu Rusijai tuojau pat nutraukti jėgos naudojimą prieš Ukrainą.

Per kovo 2-osios balsavimą penkios valstybės, įskaitant Rusiją, balsavo „prieš“, o 35 susilaikė. Rezoliucija buvo neįpareigojama ir pastebimai nepaveikė karo, nors pademonstravo Rusijos izoliaciją pasaulinėje scenoje.

Trečiadienį per dar vieną skubiai sušauktą Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke Ukraina pasiūlė naują rezoliuciją.

Jos tekste „reikalaujama tuojau pat nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmus prieš Ukrainą, ypač bet kokias atakas prieš civilius ir civilinius objektus“.

Rezoliucija taip pat būtų neįpareigojama. Jos tekste, kurį matė naujienų agentūra AFP, pakartojamas JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) raginimas Maskvai „sustabdyti savo karinį puolimą“, nutraukti ugnį ir grįžti „į dialogo ir derybų kelią“.

Rezoliucijos projektą, kurį iš pradžių parengė Prancūzija ir Meksika, remia 88 šalys.

JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) sakė, kad šiuo rezoliucijos projektu einama toliau nei kovo 2-ąją.

„Kreipiamasi į vieną žmogų, galintį sustabdyti smurtą. Ir tai yra Vladimiras Putinas“, – sakė ji.

Tai žudynės, o blogiausia dar laukia.

Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as (Nikola de Rivjeras) sakė, kad jo šalis ragina Maskvą „sustabdyti... agresiją, mėnesį žudančią civilius, įskaitant vaikus, medicinos darbuotojus ir žurnalistus“.

„Tai žudynės, o blogiausia dar laukia“, – sakė jis ir priminė, kad „absoliutus prioritetas yra nedelsiamas karo veiksmų nutraukimas ir visiškas tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis“.

Rezoliucijos projektas buvo aptartas trečiadienį, o balsavimas turi įvykti ketvirtadienį.

Rusija trečiadienį pateikė JT Saugumo Tarybai rezoliuciją dėl „humanitarinės situacijos“ Ukrainoje, bet projektas nebuvo priimtas.

Rusija ir Kinija balsavo „už“, bet kitos 13 Saugumo Tarybos narių susilaikė, norėdamos, diplomatų žodžiais, pademonstruoti, kad Rusijos tekstas „yra nepriimtinas“.

Praėjusią savaitę Rusija, kuri yra kaltinama karo nusikaltimais prieš civilius Ukrainoje, atšaukė ankstesnį mėginimą prastumti šią rezoliuciją, nes trūko artimiausių Maskvos sąjungininkių paramos.

Nebuvo jokių galimybių, kad ta rezoliucija bus priimta, nes ją būtų vetavusios Vakarų galios.

Tačiau Rusija vylėsi, jog kai kurie balsai „už“ pademonstruos, kad ji tebeturi šalininkų pasaulinėje scenoje.

Žiniasklaida: JAV ruošia planus potencialiam Rusijos masinio naikinimo ginklų panaudojimui

JAV rengia planus tam atvejui, jei V. Putinas  visgi pasiryžtų panaudoti prieš Ukrainą branduolinį ginklą ar kitus masinio naikinimo ginklus, trečiadienį pranešė dienraštis „The New York Times“.

Pasak leidinio, Baltuosiuose rūmuose patylomis suburta nacionalinio saugumo ekspertų grupė rengia scenarijus, kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turėtų reaguoti, jei V. Putinas, nepatenkintas pažangos kare su Ukraina stoka ar norėdamas įspėti Vakarus valstybes neįsitraukti į karą, panaudotų cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus.    

Vienas J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas leidiniui sakė, jog jeigu Rusija panaudotų „mažą“ taktinę branduolinę bombą Ukrainos teritorijoje, net jei ši ataka nebūtų nukreipta prieš NATO valstybę, Aljansui ir Jungtinėms Valstijoms tai reikštų, kad „visi statymai padaryti“.       

Tačiau daugiau jokių detalių pareigūnas nepateikė.

Kongreso aukštųjų rūmų Ginkluotųjų tarnybų komitetui vadovaujantis demokratų senatorius Jackas Reedas (Džekas Ridas) trečiadienį sakė, kad jei V. Putinas panaudotų masinio naikinimo ginklus – cheminius, biologinius ar branduolinius – jis sulauktų „pasekmių“, net ir tuo atveju, jei jie būtų panaudoti Ukrainos teritorijoje.

Pasak senatoriaus, branduolinio ginklo panaudojimo atveju radioaktyvių teršalų debesis galėtų pasiekti kurią nors Aljansui priklausančią Ukrainos kaimynę, ir tai būtų laikoma ataka prieš NATO valstybę.      

Minėtas administracijos aukšto rango pareigūnas pridūrė, kad kol kas Vašingtonas ir NATO žvalgyba nematė jokių rusų kariuomenės veiksmų, kurie rodytų, kad Maskva ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą. 

Tuo pat metu Baltųjų rūmų atstovai apie tai kalba atsargiai, pabrėždami, kad „ant kortos pastatyta gerokai daugiau nei Ukraina“.

Jeigu V. Putinas tyčia smogtų NATO valstybei, jis ne tik priverstų Rusiją pajusti karinio aljanso jėgą, bet ir veikiausiai susidurtų su NATO kariais Ukrainoje, sakė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas žurnalistams, lydėjusiems anksčiau šį mėnesį Rygoje viešėjusį JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką generolą Marką Milley (Marką Milį).

Pasak „The New York Times“, Vašingtonas taip pat svarsto, kaip būtų reaguojama, jei V. Putinas duotų įsakymą atakuoti ginkluotę ir pagalbą Ukrainai gabenančias kolonas, taip pat – jei Rusija bandytų išplėsti karą į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Moldovą ir Sakartvelą. 

Rusija suintensyvino žvanginimą branduoliniais ginklais įstrigus jos puolimui Ukrainoje. 

Kovo 22 dieną Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas duodamas interviu televizijai CNN priminė, kad Rusija turi nacionalinio saugumo koncepciją, leidžiančią panaudoti branduolinį ginklą, jei valstybės išlikimui iškyla grėsmė.

„Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – kalbėjo D. Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmę jos egzistavimui.“

JK paskelbė naujų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims

JK ketvirtadienį paskelbė sankcijas dar 59 Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant neaiškią Rusijos samdinių grupę „Wagner“, dar labiau sugriežtindama atsaką į Maskvos invaziją Ukrainoje.

Be to, į sankcijų sąrašus dėl invazijos Ukrainoje įtraukti šeši juridiniai asmenys, susiję su Baltarusijos režimu.

Naujienos pasirodė prieš skubius NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimus Briuselyje, kur ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) įsipareigos dėl naujos pagalbos Ukrainos kovai su Rusijos invazija.

Finansinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai režimas papildomai apims 65 fizinius ir juridinius asmenis – jiems „dabar taikomas turto įšaldymas“, sakoma britų Finansų ministerijos pareiškime.

Britų vyriausybė sakė, kad bus įšaldytas dar 33 Rusijos asmenų ir 26 juridinių asmenų turtas. Tarp naujausių sankcijų taikinių yra deimantų monopolininkė „Alrosa“, „Wagner“, Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo podukra laikoma Polina Kovaliova.

Samdinių organizacija „Wagner“, pastaruoju metu aktyviai veikusi ir kitose Kremliaus konfliktų zonose, kaip pranešama, yra gavusi užduotį nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Sankcijos taip pat bus taikomos naftos magnatui milijardieriui Jevgenijui Švidleriui, banko „Tinkoff“ įkūrėjui Olegui Tinkovui, banko „Sberbank“ vadovui Germanui Grefui.

Galyna Danylčenko, Maskvos paskirta Ukrainos miesto Melitopolio mere, tapo pirmuoju asmeniu, kuriam Londonas taiko sankcijas dėl kolaboravimo su Rusijos pajėgomis Ukrainoje.

Paskelbus naujausias priemones prieš virtinę svarbių kompanijų ir žmonių, bendras Rusijos ir Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų, kuriems Londonas pastarosiomis savaitėmis įvedė sankcijas, skaičius viršijo tūkstantį.

Britanija taip pat nusitaikė į dar šešis bankus, Rusijos geležinkelių kompaniją „Rossijskije železnyje dorogi“, gynybos kompaniją „Kronštadt“ – pagrindinę Rusijos dronų gamintoją, nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Putinas neturėtų turėti jokių iliuzijų – mes vieningi su savo sąjungininkėmis ir toliau veršime veržles Rusijos ekonomikai.

„Šie oligarchai, kompanijos ir nusamdyti banditai prisideda žudant nekaltus civilius ir teisinga, kad jie sumokėtų kainą“, – sakoma britų užsienio reikalų sekretorės Liz Truss (Liz Tras) pareiškime paskelbiant apie naujas sankcijas.

„Putinas neturėtų turėti jokių iliuzijų – mes vieningi su savo sąjungininkėmis ir toliau veršime veržles Rusijos ekonomikai, kad padėtume užtikrinti jo nesėkmę Ukrainoje“, – pridūrė ji.

Visų į sankcijas įtrauktų asmenų ir organizacijų turtas Britanijoje bus įšaldytas ir tai reikš, kad jokie JK piliečiai ar kompanijos negalės turėti verslo reikalų su jais. Fiziniams asmenims taip pat taikomas draudimas atvykti į Britaniją ar išvykti iš jos.

Įvedus naujausias priemones bankų, kuriems JK nuo invazijos pradžios paskelbė sankcijas, bendra pasaulinė turto vertė padidėja iki 500 mlrd. svarų (600 mlrd. eurų), nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Oligarchų ir jų šeimų narių, kuriems taikomos sankcijos, bendra turto vertė viršija 150 mlrd. svarų, sakoma pranešime.

Per atakas prie Luhansko žuvo keturi žmonės

Luhansko srities gubernatorius ketvirtadienį pranešė, kad per naktines atakas rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės, tarp jų – du vaikai, o dar šeši asmenys buvo sužeisti.

Sergijus Gaidajus sakė, kad „deja, aukų skaičius gali būti gerokai didesnis“, kaltindamas Rusijos pajėgas fosforo bombų naudojimu. Kiti regiono pareigūnai pastarosiomis dienomis pateikė panašios informacijos, kurios AFP negalėjo tuoj pat patikrinti.

Estijos premjerė: NATO turi sustabdyti „karo nusikaltėlį“ V. Putiną

NATO turėtų „padvigubinti“ savo pastangas, kad būtų nutrauktas Rusijos karas Ukrainoje, pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas neeilinio gynybos aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje pradžioje.

„Manau, kad turime padvigubinti savo pastangas. Putinas negali laimėti šio karo“, – sakė K. Kallas, turėdama omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris pradėjo karą Ukrainoje lygiai prieš mėnesį.

Kremliaus vadovas imasi veiksmų, kad „įbaugintų mus“ ir „atgrasytų mus nuo tolesnės pagalbos Ukrainai ar papildomų veiksmų“.

„Mes tikrai neturėtume pakliūti į šiuos spąstus, turime sustabdyti karo nusikaltėlį“, – sakė ji.

Ukrainoje atidaromi septyni humanitariniai koridoriai

Ketvirtadienį Ukrainoje atidaromi septyni humanitariniai koridoriai, remdamasis šalies vicepremjere, praneša portalas „Sky News“.

Tačiau ir šį kartą nesusitarta dėl saugios civilių evakuacijos iš apsiausto Mariupolio. Rizikuoti pasiryžusiems gyventojams patariama vykti į kaimyninius miestus, kur jų lauks tolesnei kelionei skirtas transportas.

Rusija teigia „visiškai kontroliuojanti“ Izyumo miestą

Rusijos daliniai „visiškai kontroliuoja“ Ukrainos Izyumo miestą, ketvirtadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Ukrainos pusė to kol kas nepatvirtino.

Miestas Rytų Ukrainoje jau daug dienų buvo apsiaustas. Prieš karą jame gyveno 48 000 žmonių.

Gynybos ministerija Maskvoje taip pat pranešė, kad naktį į ketvirtadienį pataikyta į daugiau kaip 60 Ukrainos karinių objektų.

Nuo karo pradžios Ukrainoje gimė daugiau kaip 15 300 mažylių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios lygiai prieš keturias savaites šalyje gimė daugiau kaip 15 300 naujagimių. Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Teisingumo ministerija. Į šią statistiką neįtraukti Rusijos okupuotose teritorijose gimę vaikai.

Per minėtą laikotarpį vyriausybės kontroliuojamose šalies teritorijose sudarytos mažiausiai 15 433 santuokos.

Iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių pabėgėlių skaičius išaugo iki 2,2 mln.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios lygiai prieš mėnesį į Lenkiją atvyko 2,2 mln. karo pabėgėlių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė pasienio apsauga.

Vien tik trečiadienį suskaičiuota apie 30 000 atvykusių žmonių. Tai yra 2,5 proc. sumažėjimas, lyginant su ankstesne para. Iš Lenkijos į Ukrainą nuo karo pradžios įvažiavo apie 296 000 asmenų.

Šiuo metu nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek jau išvyko į kitas ES šalis. Ukrainoje iki Rusijos invazijos gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio bendra siena.

JK žvalgyba: Rusija Ukrainoje jau neteko tūkstančių karių

JK žvalgybos tarnybų duomenimis, Rusija Ukrainoje jau neteko tūkstančių karių ir dabar ieško, kuo juos pakeisti.

„Rusijos pajėgos per savo invaziją į Ukrainą jau beveik neabejotinai prarado tūkstančius karių“, – tviteryje parašė JK gynybos ministerija ir pridūrė, kad Maskva dabar veikiausiai siekia mobilizuoti rezervininkus ir šauktinius bei privačius ir užsienio samdinius, kad kompensuotų šiuos „didelius nuostolius“.

Anot ministerijos, kol kas neaišku, kokia gali būti šių grupių įtaka bendram koviniam veiksmingumui.

Ukraina ragina Vakarus neatsiskaityti už rusiškas dujas rubliais

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Europos Sąjungos (ES) šalis neatsiskaityti už rusiškų dujų importą rubliais.

To trečiadienį pareikalavo Maskva. „Jei kuri nors ES šalis paklus žeminantiems (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino reikalavimams atsiskaityti už dujas ir naftą rubliais, tai bus tas pats, lyg viena ranka padėti Ukrainai, o kita padėti rusams žudyti ukrainiečius, – tviteryje parašė D. Kuleba. – Raginu atitinkamas šalis išmintingai ir atsakingai pasirinkti.“

Kremlius savo trečiadienį žengtu žingsniu, regis, siekė sustiprinti savo valiutą rublį, kurio kursas dėl Vakarų sankcijų, pritaikytų dėl Rusijos Ukrainoje sukelto karo, jau kelias savaites smunka. Jei būtų atsižvelgta į Maskvos reikalavimą atsiskaityti už dujas rubliais, būtų prieštaraujama sankcijoms Maskvos centriniam bankui.

V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija toliau tieks dujas kiekiais, kurie numatyti anksčiau sudarytose sutartyse, tačiau nebepriims atsiskaitymų doleriais ar eurais. Tokia priemonė bus taikoma „nedraugiškoms valstybėms“, veikiausiai toms, kurios dėl vasario 24 dieną pradėtos invazijos paskelbė sankcijas, įskaitant Jungtinę Karalystę, Kanadą, Japoniją, Šveicariją, Ukrainą, Jungtines Valstijas ir ES šalis.

V. Zelenskis ragina NATO be apribojimų teikti Ukrainai karinę paramą

V. Zelenskis ketvirtadienį paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Vašingtonas pareiškė su sąjungininkais svarstantis priešlaivinių raketų siuntimą Ukrainai, amerikiečių prezidentui J. Bidenui siekiant padidinti karo kainą Kremliui per Briuselyje vykstančią virtinę viršūnių susitikimų.

„Ukrainai, kad išgelbėtų žmones ir mūsų miestus, reikia karinės pagalbos be apribojimų. Visai kaip Rusija be jokių apribojimų naudoja visą savo arsenalą prieš mus“, – kalbėdamas vaizdo ryšiu sakė jis NATO atstovams.

Dėkodamas Vakarų karinio aljanso nariams už iki šiol suteiktą gynybinę techniką V. Zelenskis paprašė ir puolamųjų ginklų.

„Galite perduoti mums vieną procentą visų savo lėktuvų. Vieną procentą jūsų tankų. Vieną procentą!“ – sakė jis.

V. Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją baltojo fosforo bombų naudojimu. Šių bombų paskleisti milteliai užsidega reaguodami su deguonimi ir sukelia itin sunkių kūno nudegimų.

„Beje, šį rytą buvo panaudotos fosforo bombos. Rusijos fosforo bombos. Vėl buvo žudomi suaugusieji ir vaikai“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Aljansas gali ir vėl neleisti ukrainiečiams mirti nuo Rusijos smūgių, nuo Rusijos okupacijos, suteikdamas mums visus reikalingus ginklus“, – sakė jis.

NATO atmeta Ukrainos raginimus surengti intervenciją ir nustatyti neskraidymo zoną, siekiant sustabdyti Rusijos vykdomą įnirtingą bombardavimą. Kyjivas šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria pastangoms gauti geresnės ginkluotės, kad galėtų apginti šalį.

„Vladimiras Putinas jau peržengė raudoną liniją į barbariškumą“, – pareiškė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Kuo griežtesnės mūsų sankcijos, kuo stipriau suveržti mūsų ekonominiai gniaužtai aplink Putino režimą, kuo daugiau galime padaryti, kad padėtume ukrainiečiams, tuo greičiau, manau, šis dalykas gali pasibaigti“, – pridūrė jis.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) savo ruožtu paragino 30 NATO valstybių narių „padvigubinti pastangas“ stabdant Kremliaus agresiją prieš provakarietišką kaimyninę šalį.

„Putinas negali laimėti šio karo, – kalbėjo premjerė. – Turime sustabdyti šį karo nusikaltėlį.“

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas yra „pasiryžęs toliau primesti kainą Rusijai, kad būtų užbaigtas šis brutalus karas“.

Tačiau Aljansas atmeta Kyjivo prašymus nustatyti neskraidymo zoną ir taip padėti sustabdyti Rusijos puolimą, nes baiminasi, kad gali būti įtrauktas į visapusišką konfliktą su Maskva.

„Turime atsakomybę užtikrinti, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos ribų... Tai sukeltų dar daugiau kančių, dar daugiau mirčių, dar daugiau naikinimo“, – sakė J. Stoltenbergas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nufilmavo, kaip sunaikino dar vieną okupantų tanką

Ukrainos kariai sunaikino dar vieną Rusijos kariuomenės tanką.

Tai užfikuota vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas kovo 24 d., Ukrainos Gynybos ministerijos spaudos tarnybos „Facebook“ paskyroje.

Filmuota medžiaga datuota kovo 23 d., todėl tikėtina, kad šią dieną Rusijos kariai prarado dar karinės technikos vienetą.

„Iš rubrikos #eTANČIK. Šviežia. Mėgaukitės. Eilė į pragarą tapo šiek tiek ilgesnė“, – vaizdo įrašą pakomentavo Gynybos ministerija.

Tūkstančiai Mariupolio gyventojų prievarta deportuojami į Rusiją

Atsirado pranešimų, kad tūkstančiai Mariupolio miesto Levoberežnyj rajono gyventojų yra prievarta išvežami į Rusiją, teigia Mariupolio miesto taryba.

Taryba teigia, kad iki šiol neteisėtai deportuota 15 tūkst. miesto gyventojų, karui Ukrainoje tęsiantis jau 29-ą dieną.

Deportuoti asmenys pirmiausia buvo nugabenti į vadinamąją filtravimo stovyklą, o po to jie buvo priversti sėsti į autobusus ir išvykti iš regiono.

Mariupolis, esantis pietryčių Ukrainoje, nuo vasario 24 d., kai į jį įsiveržė Kremliaus pajėgos, patiria didžiausią Rusijos agresijos smūgį. Jei Mariupolis žlugtų, tai leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių tarp rytinių Donecko ir Luhansko regionų bei Krymo, kuriuos jau kontroliuoja Rusija.

Pekinas: NATO kaltinimai Pekinui dėl paramos Rusijai – „dezinformacija“

Pekinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą „dezinformacijos skleidimu“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija remia Rusijos karą prieš Ukrainą.

Augant tarptautiniam spaudimui atsiriboti nuo Maskvos, Kinija atsisako pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl kruvinos invazijos į Ukrainą ir gerokai atsilieka nuo daugelio kitų šalių, teikiančių humanitarinę pagalbą karo niokojamai šaliai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį apkaltino Kiniją teikiant politinę paramą Rusijai „akivaizdaus melo ir dezinformacijos skleidimu“, šiai vykdant invaziją į Ukrainą, ir perspėjo Pekiną neteikti materialinės paramos kariaujančiai Maskvai.

Kinija turi „vykdyti savo, kaip JT Saugumo Tarybos narės, įsipareigojimus, susilaikyti nuo paramos Rusijos karo pastangoms ir prisijungti prie viso pasaulio, raginančio nedelsiant taikiai užbaigti šį karą“, sakė jis.

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) pareiškė, kad „Kinijos kaltinimas melagingos informacijos apie Ukrainą skleidimu jau savaime yra dezinformacija“.

„Kinijos pozicija atitinka daugumos šalių norus... bet kokie nepagrįsti kaltinimai ir įtarimai Kinijai bus įveikti“, – ketvirtadienį per įprastą spaudos konferenciją sakė jis.

„Visada tvirtinome, kad Ukraina turi tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, o ne būti didžiųjų valstybių žaidimo priešakinėje linijoje“, – kalbėjo Wang Wenbinas.

JT duomenimis, per vieną karo mėnesį Ukrainą paliko daugiau nei 3,6 milijono pabėgėlių, karas  nusinešė daugiau nei 970 civilių gyvybių. Tuo metu Rusija sulaukė gausybės tarptautinių sankcijų smūgio, suluošinusio jos ekonomiką.

JAV pareigūnai kaltina Kiniją rodant „norą“ teikti karinę ir ekonominę pagalbą Rusijai, ir sako, kad „labai atidžiai stebės“, ar Pekinas nesiims tiekti Maskvai ginklų.

„Kinija teikia Rusijai politinę paramą, taip pat skleisdama akivaizdų melą ir dezinformaciją, bet sąjungininkai nerimauja, kad Kinija gali suteikti materialinės paramos Rusijos vykdomai invazijai“, – J. Stoltenbergas sakė prieš ketvirtadienį numatytą skubų NATO viršūnių susitikimą, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) turėtų aptarti Ukrainos klausimus su sąjungininkais.

Pekinas sako, kad yra pasiruošęs tarpininkauti siekiant ugnies nutraukimo, tačiau kol kas neįsipareigojo rengti taikos derybų.

V. Zelenskis: jei Ukraina neatsilaikys, Rusijos kaimynės gali „atsidurti pavojuje“

Rusija „sunaikins laisvę“ Europoje ir persekios savo kaimynes, jei Ukraina neatsilaikys, ketvirtadienį kreipdamasis į Švedijos parlamentarus įspėjo ukrainiečių prezidentas.

„Jei Ukraina neatsilaikytų ir neapsaugotų savęs, tai reikštų, kad... nuo šiol visos Rusijos kaimynės atsidurs pavojuje“, – pabrėžė jis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į parlamentarus, kurie savo ruožtu pagerbė Ukrainos lyderį plojimais atsistojus.

„Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, nes nori veržtis toliau į Europą, nori sunaikinti laisvę Europoje“, – kalbėjo jis.

„Tai esminis iššūkis Europos saugumo ir gynybos sistemai“, – pridūrė V. Zelenskis ir paragino Europą kas savaitę skelbti Rusijai griežtų sankcijų paketus.

Jis įspėjo, jog Maskvos taikiklyje yra Švedijai priklausanti Gotlando sala Baltijos jūroje.

Kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, Švedija 2018-ųjų sausį vėl dislokavo įgulą Gotlande, kurios ten nebuvo nuo 2004-ųjų.

„Tai reikštų, kad jums grės pavojus, nes jus ir šią agresyvią politiką skiria tik jūra“, – perspėjo V. Zelenskis.

„Rusijos propagandistai jau aptarinėja eteryje, televizijos laidose, kaip Rusija okupuos Gotlandą ir kaip ji kontroliuos jį dešimtmečius“, – pridūrė jis.

„Jie mano, kad būtų patogu ten įrengti gynybos sistemas ir bazes, kad būtų galima pridengti puolimą prieš Baltijos šalis“, – sakė prezidentas.

V. Zelenskis padėkojo už paramą Stokholmui, pirmą kartą nuo 1939 metų sutikusiam siųsti ginklus kariaujančiai šaliai.

Švedija, nepriklausanti NATO ir besilaikanti neutralumo politikos, ketvirtadienį paskelbė apie antros 5 tūkst. prieštankinių raketų paleidimo įrenginių partijos siuntimą Ukrainai.

Dėl Rusijos invazijos Švedijos visuomenėje išaugo parama narystei NATO, tačiau šalies ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) kol kas atmeta šią idėją.

Pasak jos, įstojimas į Aljansą galėtų „destabilizuoti“ Šiaurės Europą.

V. Zelenskis, pastarosiomis savaitėmis vaizdu ryšiu besikreipiantis į kitų šalių parlamentus, ketvirtadienį kalbėjo ir per neeilinį NATO viršūnių susitikimą.

Naujos JAV sankcijos nukreiptos prieš Rusijos parlamentarus, oligarchus, gynybos bendroves

Jungtinės Valstijos, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijos įstatymų leidėjams, oligarchams ir gynybos bendrovėms, pranešė Baltieji rūmai.

Baudžiamosios priemonės, susijusios su JAV esančio turto įšaldymu, taikomos 328 Rusijos žemųjų rūmų Valstybės Dūmos nariams ir 48 gynybos bendrovėms, „kurios maitina (prezidento Vladimiro) Putino karo mašiną“, sakoma pareiškime, paskelbtame Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) dalyvaujant Briuselyje vykstančiuose viršūnių susitikimuose, skirtuose karui aptarti.

Į sankcijų taikinį taip pat pateko Rusijos bankininkystės giganto „Sberbank“ vadovas Hermanas Grefas.

„Skelbiu papildomas sankcijas daugiau kaip 400 Rusijos elito atstovų, įstatymų leidėjų ir gynybos bendrovių, reaguodamas į Putino pasirinktą karą Ukrainoje“, – tviteryje parašė J. Bidenas.

„Jie asmeniškai pelnosi iš Kremliaus politikos ir turėtų pasidalyti skausmu“, – pridūrė jis.

JAV iždo departamentas pareiškime nurodė, kad šis Vašingtono žingsnis iš esmės suderintas su Europos Sąjungos, Britanijos ir Kanados veiksmais.

Pasak departamento, sprendimas sankcijas paskelbti gynybos bendrovėms „turės didelį ir ilgalaikį poveikį Rusijos gynybos pramonės bazei ir jos tiekimo grandinei“.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) sakė: „JAV kartu su savo partneriais ir sąjungininkais smogia į Rusijos gebėjimo finansuoti ir vykdyti karo veiksmus ir žiaurumus prieš Ukrainą šerdį“.

NATO stiprina cheminę ir branduolinę gynybą rytiniame flange

Aljanso vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO stiprina savo pajėgų cheminę ir branduolinę gynybą Rytų Europoje, atsižvelgdama į Rusijos karą su Ukraina.

„Mūsų vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Woltersas aktyvavo NATO cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos elementus, o sąjungininkės dislokuoja papildomą cheminę, biologinę ir branduolinę gynybą, kad sustiprintų esamas ir naujas kovines grupes“, – po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Kremlius neigia gandus apie gynybos ministro sveikatą

Kremlius atmetė spėliones apie gynybos ministro Sergejaus Šoigu, kuris kelias savaites nesirodė viešai, buvimo vietą. „Gynybos ministras yra labai užsiėmęs“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „visiškai suprantama“, jog dabar ne laikas rodytis žiniasklaidai.

Rusijos žiniasklaida reiškė nuostabą, kad S. Šoigu nuo kovo 11 d. nesirodė viešai, buvo spėliojama apie galimas su širdimi susijusias jo sveikatos problemas. D. Peskovas atmetė šiuos pranešimus ir pasiūlė žurnalistams pasikalbėti su Gynybos ministerija.

Rusijos karas su Ukraina tęsiasi jau mėnesį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai kasdien pateikia pranešimus apie Rusijos pajėgų operacijas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat padarė keletą viešų pareiškimų. Ketvirtadienį V. Putinas dalyvavo Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje, per kurį, pasak D. Peskovo, S. Šoigu informavo tarybą apie „specialiųjų operacijų eigą“ – taip Rusija reikalauja vadinti karą.

J. Stoltenbergas: NATO padės Ukrainai pasiruošti galimoms cheminėms atakoms

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas didins savo apsaugos nuo cheminių ir branduolinių ginklų pajėgumus, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti tokią ginkluotę Ukrainoje.

Pasak J. Stoltenbergo, NATO lyderiai per Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą sutarė siųsti Ukrainai įrangą, skirtą padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.

„Tai galėtų apimti aptikimo įrangą, apsaugą ir medicininę paramą, taip pat mokymus dėl nukenksminimo ir krizių valdymo“, – po susitikimo sakė jis žurnalistams.

Vis tik J. Stoltenbergas pabrėžė, kad visos 30 NATO sąjungininkių didina savo pačių „parengtį ir pasirengimą“.

Ketvirtadienį lyderiai susitarė Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje dislokuoti keturias naujas kovines grupes, kurias paprastai sudaro nuo 1 000 iki 1 500 karių. Dar keturios kovinės grupės jau dislokuotos Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

NATO narės nerimauja, kad Rusijos bandymas nepagrįstai apkaltinti jas vystant cheminius ar biologinius ginklus Ukrainoje yra skirtas sukurti pretekstą Maskvai pačiai panaudoti šią ginkluotę.

Kyjivas: civiliai gyventojai prievarta perkeliami iš Mariupolio į Rusiją

Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva ruošiasi prievarta perkelti tūkstančius civilių gyventojų iš apgulto Mariupolio uostamiesčio į Rusiją.

URM teigimu, Kremliaus pajėgos išvežė 6 tūkst. Mariupolio gyventojų „į Rusijos filtracijos stovyklas, siekdamos panaudoti juos kaip įkaitus ir didinti politinį spaudimą Ukrainai“.

Ministerija išreiškė susirūpinimą dėl 15 tūkst. žmonių iš Rusijos kontroliuojamo Mariupolio rajono. Pasak Kyjivo, Maskvos pajėgos konfiskuoja šių žmonių tapatybės dokumentus ir reikalauja, kad jie keliautų į Rusiją.

Ukraina ne kartą kaltino Rusijos karius, kad jie trukdo bandymams evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio – be kita ko, pagrobdami autobusų vairuotojus, siunčiamus išvežti žmones.

Ukrainos karinė žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad civiliai ukrainiečiai siunčiami į „filtracijos stovyklą“ Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, paskui į pietinius Rusijos regionus ir toliau į „ekonominį sąstingį patiriančias“ šalies dalis.

Kai kurie iš jų galimai siunčiami net į Ramiojo vandenyno Sachalino salą, kur jiems siūlomas darbas su sąlyga, kad jie dvejus metus neišvyks, pareiškė Ukrainos žvalgybos tarnybos. Nepriklausomai patikrinti šių teiginių nepavyko.

Rusija teigia padedanti civiliams gyventojams evakuotis iš Mariupolio ir kitų miestų, atsidūrusių karo zonoje. Maskvos teigimu, prieglobsčio Rusijoje siekia daug ukrainiečių.

V. Zelenskis: esama „realios“ grėsmės, kad Rusija Ukrainoje panaudos cheminius ginklus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, jog esama „realios“ grėsmės, kad Maskva Ukrainoje panaudos cheminį ginklą, ir apkaltino Rusiją jau panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.

„Grėsmė, kad Rusija visapusiškai panaudos cheminį ginklą Ukrainos teritorijoje, yra reali“, – sakė V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Briuselyje dalyvius ir pridūrė, kad Kijevas turi informacijos, jog Rusijos kariai „panaudojo fosforo bombas prieš taikius Ukrainos gyventojus“.

Grėsmė, kad Rusija visapusiškai panaudos cheminį ginklą Ukrainos teritorijoje, yra reali.

Lenkija atsisako mokėti rubliais už rusiškas dujas

Lenkijos valstybinė energetikos įmonė ketvirtadienį pareiškė nemokėsianti už rusiškas dujas rubliais. Tai dar viena šalis, atmetanti Kremliaus reikalavimus Maskvai patiriant precedento neturinčias sankcijas dėl jos karo Ukrainoje.

„Nesuprantame, kaip galėtume, – naujienų agentūra PAP citavo valstybinės naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovą Pawelą Majewskį. – Sutartis (...) nustato mokėjimo priemones. Ji neleidžia vienai šaliai to keisti pagal savo valią."

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, kai lavina sankcijų užklupo Maskvą dėl jos karo. Vokietijos, šalies, kuri prieš karą 55 proc. gamtinių dujų importavo iš Rusijos, ekonomikos ministras pareiškė, kad toks žingsnis yra sutarties pažeidimas ir kad Berlynas aptars su Europos partnerėmis, kaip į tai reaguoti. Austrijos energetikos bendrovės OMV vadovas teigė, kad pasirašyta sutartis neleidžia atsiskaityti rubliais.

Dabartinė Lenkijos sutartis dėl rusiškų dujų baigiasi metų pabaigoje. Varšuva tikisi nuo tada atsisakyti rusiškų dujų, pakeisdama jas suskystintųjų dujų gabenimu į uostus ir dujomis iš Norvegijos Baltijos jūros dujotiekiu.

Kremlius stengiasi sumažinti precedento neturinčių sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, jos jau paveikė viską nuo centrinio banko užsienio atsargų iki „McDonalds“. Iš karto po V. Putino pranešimo rublis, smukęs nuo pat Ukrainos karo pradžios, sustiprėjo dolerio ir euro atžvilgiu, o dujų kainos kilo.

JT Generalinė Asamblėja ragina „nedelsiant“ nutraukti karą Ukrainoje

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė naują neįpareigojančią rezoliuciją, kuria reikalaujama „nedelsiant“ sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje.

JT būstinėje Niujorke vykusiame balsavime 140 šalių pritarė rezoliucijai, 38 susilaikė ir penkios balsavo prieš. Ankstesnė kovo 2 d. rezoliucija taip pat reikalavo, kad Rusija nedelsiant nutrauktų jėgos naudojimą.

Ukraina ir Rusija pirmą kartą apsikeitė karo belaisviais

Devyniolika Ukrainos civilių jūreivių iš gelbėjimo laivo „Sapphire“ ir dešimt kariškių grįžta namo, skelbia UNIAN.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymu įvyko pirmasis karo belaisvių apsikeitimas. Apie tai socialinėje platformoje „Telefram“ pranešė Ukrainos viceministrė Irina Vereščiuk.

Kaip teigiama, Ukraina iškeitė dešimt sulaikytų okupantų į dešimt savo šalies karių.

Rusija taip pat išsivežė vienuolika jūreivių, kuriuos Ukrainos kariai išgelbėjo iš netoli Odesos nuskendusio laivo.

Ukraina priėmė įstatymą kalėjimu bausti Rusijai padedančius kolaborantus

Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už tai, kad kiekvienas, padėjęs ir bendrininkavęs su priešiškomis Rusijos pajėgomis, būtų baudžiamas kalėti iki 12 metų. Praėjo jau mėnuo, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai didžiule balsų dauguma pritarė 10–12 metų bausmei už „tyčinę veiklą, skirtą padėti valstybei agresorei“, sakoma pareiškime parlamento svetainėje.

Tokia veikla apima paramą priešui ar jo sprendimų įgyvendinimą, lėšų ar turto rinkimą ar perdavimą priešui ir jo kariuomenei bei kitokio pobūdžio bendradarbiavimą. Be laisvės atėmimo, nuteistiems asmenims taip pat bus iki 15 metų uždrausta eiti valstybines pareigas, jų turtas gali būti konfiskuotas.

B. Johnsonas abejoja, ar pavyktų nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų

Jungtinė Karalystė apsvarstys galimybę nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų atsiliepiant į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio prašymą, bet tai bus labai sunku padaryti logistikos požiūriu.

Tai ketvirtadienį Briuselyje po NATO viršūnių susitikimo pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Jis (Zelenskis) kreipėsi dėl tankų ir lėktuvų. Tam yra priežastis: prezidentas Zelenskis mėgina palengvinti Mariupolio padėtį ir padėti tūkstančiams Ukrainos karių šiame mieste, todėl jam reikalinga ginkluotė. Mes pažiūrėsime, ką galime padaryti. Turiu pasakyti, kad logistikos požiūriu tai labai sunki užduotis“, - pabrėžė Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas.

G-7 perspėja Rusiją nenaudoti cheminių ginklų Ukrainoje

Didysis septynetas (G-7), labiausiai išsivysčiusių pasaulio ekonomikų grupė, ketvirtadienį perspėjo nenaudoti prieš Ukrainą cheminių ginklų ir pažymėjo, kad Rusija privalo laikytis tarptautinių sutarčių.

„Perspėjame dėl bet kokio grasinimo panaudoti cheminius, biologinius ir branduolinius ginklus ar su jais susijusias medžiagas“, – pareiškė G-7 po Briuselyje įvykusio neeilinio viršūnių susitikimo.

„Primename Rusijai jos įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, kurias ji yra pasirašiusi ir kurios saugo mus visus“, – nurodė grupės valstybės narės.

J. Bidenas: NATO „atsakys“, jei Rusija panaudos cheminius ginklus Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO „atsakys“, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panaudos cheminius ginklus kare prieš Ukrainą.

„Mes atsakysime, jei jis juos panaudos. Atsakymo pobūdis priklausytų nuo panaudojimo pobūdžio“, – sakė J. Bidenas po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

J. Bidenas pritaria, kad Rusija turėtų būti išvaryta iš G-20 dėl karo Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį pritarė idėjai, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš Didžiojo dvidešimtuko (G20) didžiųjų ekonomikų grupės dėl Maskvos surengtos invazijos į Ukrainą.

„Iškėliau galimybę, jei to neįmanoma padaryti, jei Indonezija ir kiti nesutinka, tada, mano nuomone, turėtume prašyti, kad... Ukraina... taip pat dalyvautų susitikimuose“, – sakė J. Bidenas po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.