Lenkų tautinės mažumos protestus sukėlęs Švietimo įstatymas keičiamas nebus, tačiau jo įgyvendinimas bus lankstus procesas, sako Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Pasak jo, kilus nepasitenkinimui dėl naujų įstatymo nuostatų situaciją įvertins abiejų šalių ekspertai, ir vadovaujantis jų išvadomis bus pasiektas pagrindinis tikslas - moksleiviams suteiktas kuo geresnis išsilavinimas, o kai kuriems politikams užkirstas kelias kelti paniką.

„Džiaugiuosi, kad ekspertų grupė susirinko, svarstymai buvo labai dalykiški, sutarta po savaitės rinktis Varšuvoje. Per tą laiką sutarta, kad lenkiškų mokyklų, veikiančių Lietuvoje, vadovai susitiks su egzaminų centro vadovais. Pagrindinis tikslas - padaryti viską, kad nuogąstavimai ar baimės neturėtų jokio pagrindo“, - antradienį interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.

„Mes tikrai nesirengiame keisti Švietimo įstatymo, bet jo įgyvendinimą matome kaip lankstų procesą, kurio tikslas - pasiekti, kad mūsų vaikai gautų patį geriausią išsilavinimą ir neliktų erdvės kokiems nors politikų bandymams gąsdinti ar kelti kažkokį didelį nerimą“, - kalbėjo Ministrų kabineto vadovas.

Druskininkuose pirmadienį susitikę Lietuvos ir Lenkijos ekspertai vertino tautinių mažumų švietimo situaciją. Kaip po susitikimo sakė Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, daugiausiai dėmesio skirta lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų klausimui.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.