"Trašų kvapas sklinda per visą Lietuvą: nuo Klaipėdos iki Žvėryno”, - taip LRT vadovas Audrius Siaurusevičius atsakė į klausimą apie visuomeninį transliuotoją neva norinčią uzurpuoti oligarchinę grupuotę.

“Kviečiu institucijas atsilaikyti”

Ketvirtadienį viešėdamas delfi.lt konferencijoje visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius A.Siaurusevičius nevengė pavartoti ir metaforų.

Portalo lankytojui priminus, kad anksčiau jis yra užsiminęs apie LRT uzurpuoti norinčią “oligarchinę grupuote su trąšu kvapu” ir pasidomėjus, ką tuo norėjęs pasakyti, A.Siaurusevičius išliko diplomatiškas.

“Trašų kvapas sklinda per visą Lietuvą: nuo Klaipėdos iki Žvėryno. Manau, visų mūsų pareiga pasistengti, kad trąšos būtų naudojamos pagal paskirtį”, - kalbėjo visuomeninio transliuotojo vadovas.

Kartu jis paragino ir kitas šalies institucijas “atsilaikyti”. “Aš dar kartą noriu patikinti, kad LRT bus apsaugota. Kviečiu ir kitas institucijas atsilaikyti”, - sakė LRT direktorius.

Pasidomėjus, ar pavyko įgyvendinti planus, kuriuos turėjo eidamas į šį postą, A.Siaurusevičius išliko santūrus.

“Pavyko tik dalinai. Pagrindinis mano tikslas buvo grąžinti Lietuvai visuomeninį transliuotoją, kad jis akivaizdžiai skirtųsi nuo komercinio transliuotojo, tuo pačiu neprarandant auditorijos. Didesnius planus reikia atidėti geresniems laikams. Man labiausiai gaila, kad šiemet negalėjome pradėti chorų konkurso "Lietuvos balsai", - nurodė visuomeninio transliuotojo vadovas.

Apynasris politikams - ilgalaikis finansavimas?

Portalo lankytojus domino  ir visuomeninio transliuotojo finansavimo problemos ir su tuo susijusi valdžios galimybė daryti įtaką LRT. A.Siaurusevičius įvardijo problemą - nėra ilgalaikio LRT finansavimo modelio, nors Europos Sąjungos, Lietuvos bei kitos institucijos mūsų šaliai ir siūlo tai padaryti.

“Lietuva neturi ilgalaikio skaidraus ir aiškaus visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio. Tokį sukurti ragina Europos Taryba, Europos Parlamentas, Europos transliuotojų sąjunga. Galų gale, Valstybės kontrolė savo rekomendacijose Vyriausybei dar 2006 m. nurodė nustatyti ilgalaikio LRT finansavimo modelį. Lietuvos Vyriausybė šios rekomendacijos nevykdė”, - sakė A.Siaurusevičius.

A.Kubilius kvietė dirbti atstovu spaudai

A.Siaurusevičius tikino esą net trys Seimo komitetai buvo pritarę, jog LRT reikia didinti finansavimą. Jis sakė dar 2009 m. liepą informavęs Vyriausybę ir Seimą, kad ir toliau smarkiai mažinant LRT finansavimą iškyla grėsmė televizijų ir radijo kanalų ateičiai.

„Tačiau mūsų perspėjimai Seime ir Vyriausybėje buvo ignoruojami. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius dar 2009 m. liepos 29 d. buvo pavedęs išnagrinėti LRT problemas ir medžiagą pateikti Vyriausybės strateginiam komitetui. Kultūros ministerija tą medžiagą parengė, tačiau ji iki šiol nėra svarstyta. Aš iki šiol nežinau priežasčių, gal A. Kubilius paaiškintų, kodėl nebuvo įvykdytas jo paties pavedimas“, - kalbėjo A. Siaurusevičius.

Beje, buvęs žurnalistas prasitarė, kad A.Kubiliui pirmą kartą tapus premjeru (tai buvo 1998-aisiais - red.past.), jis sulaukė kvietimo tapti jo atstovu spaudai. A.Siaurusevičius nurodė, kad dalyvauti rinkimuose į Seimą jį kvietė ne tik konservatoriai, bet ir kitos partijos. „Aš atsisakiau, nes ir tada, ir dabar renkuosi LRT“, - pabrėžė buvęs „Spaudos klubo“ vedėjas.

„Sugebėjome laiku išmokėti atlyginimus“

Jis tikino, kad reaguodama į mažėjantį finansavimą LRT ėmėsi įvairių taupymo priemonių, tačiau uždaryti kelių televizijos ir radijo kanalų nesiryžta, nes tam esą vargu ar pritartų visuomeninio transliuotojo žiūrovai.

„Vien per 2009 m. LRT atleido apie 19 proc. darbuotojų, buvo mažinami atlyginimai, atsisakyta bet kokių išlaidų, kurios nėra susiję su tiesiogine mūsų veikla. Vienintelis kelias dar adekvačiau rsaguoti į susidariusią situaciją - dar pernai visiškai uždaryti kanalus LTV2, LTV World, radijo kanalus "Klasika" ir "Opus3". Mes to nedarėme, galvodami apie savo žiūrovus ir klausytojus, nes krizės ateina ir praeina, o uždarius - atidaryti ne taip lengva“, - tokio sprendimo motyvus aiškino A.Siaurusevičius. 

LRT vadovas pasidžiaugė, kad ir krizės laikotarpiu visuomeninis transliuotojas sugebėjo „laiku išmokėti atlyginimus, išeitines kompensacijas atleidžiamiesiems, o svarbiausia - transliuoti pakankamai konkurencingą programą“.