Pratybose dalyvauja Lietuvos „Jotvingis“, FL nuotr. Vienuolikos šalių karo laivai, taip pat ir Lietuvos „Jotvingis“, dalyvauja tarptautinėse išminavimo pratybose „Atvira dvasia“.

Jos šiemet surengtos Latvijos teritoriniuose vandenyse. Šių pratybų tikslas – išvalyti Baltijos dugną nuo minų ir kitų užtaisų, likusių nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Laivyno ekspertai sako, kad darbo čia užteks šimtui metų, praneša LTV „Šiandien“.

Latvijos vandenyse tai didžiausios laivyno karinės pratybos nuo to laiko, kai kaimyninė šalis atgavo nepriklausomybę. Pratybos „Atvira dvasia“ rengiamos nuo 1998-ųjų vis kitoje Baltijos valstybėje.

Šįkart atvyko Prancūzijos, Vokietijos, Britanijos, Rusijos, Švedijos, Jungtinių Valstijų laivai. Iš viso 20 laivų iš 11 šalių. Jie renka minas Latvijos Irbės sąsiauryje, kuriame per Antrąjį pasaulinį karą, rengiantis Rygos gynimui, buvo „pasėta“ daug sprogmenų.

„Per šias pratybas atliekamas labai svarbus darbas. Dalyvauja daug valstybių, nes minos nesirenka laivų pagal jų formą ar priklausomybę“, – sako Latvijos kariuomenės vadas Raimondas Graube.

Latvijos Irbės sąsiauryje, kaip teigia istorikai, vokiečiai ir rusai per Antrąjį pasaulinį karą padėjo apie 17 tūkstančių minų – tai gali būti ketvirtadalis minų, paliktų Baltijos jūroje.

„Per visas iki šiol vykusias pratybas sunaikinome apie 700 minų, bet jų liko dar labai daug“, – teigia Latvijos karinių jūrų pajėgų vadas Rimantas Strimaitis.

Reikės 100 metų, kad Baltijos jūroje visai neliktų karų paliktų sprogmenų. Nors minos nekelia tiesioginio pavojaus laivams, bet žvejai mažiausiai kartą per mėnesį savo tinkluose randa karo laikų miną. Ir toks pavojus tyko visų aplink Baltijos jūrą esančių valstybių žvejų.

„Mums ši problema aktuali kaip ir Lietuvai, Latvijai, Estijai. Nors mūsų teritoriniuose vandenyse ne tiek daug senų minų, bet mums ne pro šalį pasitreniruoti, kaip jas aptikti ir nukenksminti“, – sako Lenkijos karo atašė Arturas Krawczykas.

Aptikti minas ne taip lengva – jos apaugusios dumblu ir keičia padėtį kartu su vandens srovėmis. Tik Vokietija ir Suomija suteikė tikslią informaciją, kaip ir kur per karą buvo paliktos jų minos, Rusija paskelbė tik apytikslius duomenis.