Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl "lenkų švietimo lituanizavimo" - skundai kandidatams į Lenkijos prezidentus

2010-06-11 19:02
Dėl "lenkų švietimo lituanizavimo" - skundai kandidatams į Lenkijos prezidentus
Dėl "lenkų švietimo lituanizavimo" - skundai kandidatams į Lenkijos prezidentus / Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Dėl siūlymų mokyklose privalomai išplėsti dalykų dėstymą valstybine lietuvių kalba, Lietuvos lenkams atstovaujantys politikai kreipėsi į abiejų šalių vadovus bei kandidatus į Lenkijos prezidento postą.

"Mes konstatuojame, kad pagrindinis tokių pokyčių tikslas yra Lietuvos lenkų švietimo lituanizavimas", - sakoma kreipimesi.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Lietuvos Seime Jaroslavas Narkevičius BNS penktadienį sakė, jo ir dar dviejų šios partijos Seimo narių kreipimaisi išsiųsti laikinai Lenkijos prezidento pareigas einančiam parlamento vadovui Bronoslowui Komorowskiui (Bronislovui Komorovskiui), kuris laikomas favoritu šį mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, kitiems kandidatams, Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, Senato vadovui.

Kreipimaisi taip pat turėtų pasiekti Lietuvos premjerą, Seimo pirmininkę, užsienio reikalų ministrą.

"Siūlomos pataisos neatitinka tarpparlamentinių Lietuvos ir Lenkijos susitarimų, pagal kuriuos garantuojamas ugdymas gimtąja kalba. Privalomas mokymas valstybine kalba yra žingsnis atgal", - BNS sakė J.Narkevičius.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas į Švietimo įstatymą įtraukė nuostatą, kad mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, priklausomai nuo pakopos, 2 ar 3 dalykų ugdymas turės būti vykdomas lietuvių kalba, šalia privalomų valstybinės kalbos pamokų. Šiuo metu tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.

Įstatymas taip pat numato, jog būtina taikyti pirmenybę išsaugoti kaimo vietovėse vidurines mokyklas, kur ugdymo procesas vykdomas valstybine kalba.

Projekto iniciatoriai sako, kad taip siekiama garantuoti gyventojams galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą valstybine kalba.

Tačiau J.Narkevičius teigia, kad būtina palikti ir anksčiau galiojusią teisę pačioms mokykloms nustatyti, ar tam tikri dalykai turi būti mokomi lietuvių kalba ir nesiimti prievartinių tikslų.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių, daugiausia - Lietuvos Rytuose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų