2014 metais vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose Lietuvoje turės būti suteikta galimybė dalyvauti nepartiniams kandidatams.

Taip antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja ligšiol galiojusi įstatymo norma, tik politinėms partijoms leidusi kelti kandidatus į EP.

Galimybės būtų neproporcingai pasunkintos"

KT pabrėžė, kad „pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įtvirtintų išimtinę politinių partijų, jų narių ar jų remiamų kandidatų teisę dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas“.

Nutarime pažymėta, kad jeigu Seimas, pasirinkęs vien proporcinę (tai yra balsavimo už keliamus kandidatų sąrašus) rinkimų sistemą, nustatytų tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų įtvirtinta išimtinė partijų teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, „tai reikštų ir tai, kad piliečių, nesančių partijų nariais ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia partija, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę būtų neproporcingai pasunkintos, palyginti su asmenų, esančių politinių partijų nariais ar susisaisčiusių su kuria nors partija kitokiais, neformalios narystės, ryšiais, galimybėmis“.

„Tokiu teisiniu reguliavimu iš dalyvavimo rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas nepagrįstai eliminuojami kiti kolektyviniai subjektai, tai yra politinės organizacijos. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos pažeisti iš Konstitucijos kylančius teisingumo, proporcingumo imperatyvus, nepaisyti iš rinkimų teisės principų“, - tvirtinama Teismo sprendime.

Priminė ne vieną ankstesnį sprendimą

Priminta, kad ankstesniuose nutarimuose KT yra konstatavęs, kad rinkimų teisė yra glaudžiai susijusi ir su Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teise laisvai vienytis į partijas. „Šios teisės turinį sudaro teisė steigti politines partijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti politinių partijų nariu, teisė išstoti iš jų. Asmuo savo konstitucinę teisę nuspręsti, ar priklausyti kuriai nors partijai, realizuoja laisva valia. Ši asmens laisva valia yra pagrindinis narystės politinėse partijose principas“, - nurodė KT.

Teismas anksčiau yra pabrėžęs ir tai, kad Konstitucijos garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors partija kokiais nors kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais.

KT konstatavo, kad negalima nustatyti tokios tvarkos, kuris užkirstų kelią partijoms arba jų iškeltiems bei remiamiems kandidatams dalyvauti rinkimuose. „Tačiau šis reikalavimas negali būti aiškinamas kaip įtvirtinantis išimtinę politinių partijų teisę dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas“, - pabrėžė Teismas.

Taip pat pažymėta, kad negalima tokia situacija, kai rinkimuose dalyvauja ne tik asmenys, įrašyti į politinių partijų sudaromus kandidatų sąrašus, bet ir pavieniai asmenys: „Tai yra negalima tokia situacija, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais. Taip būtų iškreipiama proporcinės rinkimų sistemos esmė“.

Į teismą kreipėsi piliečių asociacija

Analogišką sprendimą dėl savivaldos rinkimų tvarkos KT buvo priėmęs 2007 metais. Tai privertė Seimą pakeisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, leidžiant ne tik partijoms kelti kandidatus, bet ir įteisinti nepriklausomus kandidatus. Savivaldos rinkimai pagal naują tvarką įvyks kitų metų vasario 27 dieną.

Šįkart į KT dėl EP rinkimų tvarkos kreipėsi Vyriausiasis administracinis teismas.

Jis nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo atsisakyti registruoti asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ pateiktą kandidatų į EP narius sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

EP rinkimai vyko 2009 metų birželį. Kitas Europarlamentas bus renkamas 2014 metų vasaros pradžioje. Iki to laiko Seimas turės pakeisti įstatymus pagal KT reikalavimus.