Penktadienį premjeras Andrius Kubilius ir kultūros ministras Remigijus Vilkaitis už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui 12 meno kūrėjų įteikė Vyriausybės kultūros ir meno premijas.

Premijos piniginė vertė - 44 tūkst. 200 litų.

Premijos įteiktos rašytojui Algimantui Anicetui Bučiui, lėlių teatro dailininkui ir režisieriui Rimantui Driežiui, muzikologui Viktorui Gerulaičiui, kino režisieriui Marijonui Giedriui, teatro režisieriui Aidui Giniočiui, dailininkui Eduardui Juchnevičiui, rašytojui Jakovui Grigorijui Kanovičiui, muzikologei Marijai Vidai Krakauskaitei, architektui Jonui Minkevičiui, dirigentui Vytautui Miškiniui, fotomenininkui Rimaldui Vikšraičiui, dailininkei Janinai Grasildai Žilytei. Vyriausybės kultūros ir meno premija yra vienas garbingiausių pripažinimo ženklų Lietuvoje.

Šiuos iškilius kūrėjus Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kuriai pirmininkauja Jonas Vytautas Bruveris, atrinko iš 43 pretendentų. Juos siūlė kultūros įstaigos, meno kūrėjų organizacijos ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

Vyriausybės kultūros ir meno premijai rašytoją, kritiką Algimantą Anicetą Bučį Rašytojų sąjunga pristatė už jo knygas - „Barbarai vice versa klasikai“, „Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha“, kitus naujausius  darbus.

Vyriausybės kultūros ir meno premija paskatintas „Lėlės“ teatro įkūrėjas, spektaklių „Ką senelis pasakys, viskas bus gerai“, „Apie Jonelį“, „Karalių pasaka“, „Daktaras Dolitlis“ ir daugybės kitų dailininkas ir režisierius Rimantas Driežis. Jis taip pat yra  lėlių teatro istorijos tyrinėtojas, parodų, skirtų lėlių teatrui, tradicinei Lietuvos kultūros ir vaikų literatūrai ekspozicijų dailininkas.

Už aktyvią muzikos švietėjo veiklą, daugybę tiriamųjų straipsnių, esė ir regionų muzikinės kultūros puoselėjimą premija paskirta muzikologui, pedagogui, publicistui, radijo ir televizijos laidų vedėjui Viktorui Gerulaičiui, kurį premijai pasiūlė Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos siūlymu už kūrybinę veiklą įvertintas kino režisierius Marijonas Giedrys. Dirbdamas Lietuvos kino studijoje Marijonas Giedrys sukūrė 14 pilnametražių filmų. Tokius kaip „Herkus Mantas“, „Perskeltas dangus“, „Nesėtų rugių žydėjimas“, „Amerikoniškoji tragedija“ ir kitus. Marijono Giedrio kūrybą  papildo ir  8 trumpametražiai filmai.

Režisieriui, aktoriui ir muzikantui Aidui Giniočiui Vyriausybės kultūros ir meno premija paskirta  už ilgametę kūrybą Keistuolių teatre - sukurtus vaidmenis, pastatytus spektaklius, aranžuotą muziką, spektaklius Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kauno muzikiniame, Klaipėdos dramos teatruose.

Už meistriškai atliktus, modernius ir ekspresyvius darbus premija paskatintas dailininkas, vienas ryškiausių XX a. Lietuvos grafikų, poetas  Eduardas Juchnevičius. Daugelis jo darbų skirti Prūsijai ir Mažajai Lietuvai. Daug E .Juchnevičiaus nutapytų paveikslų, sukurtų lakštinės grafikos kūrinių yra Lietuvos  dailės muziejuje, nacionalinėje dailės galerijoje, kitų muziejų fonduose.

Vyriausybės premija paskirta ir rašytojui Jakovui Grigorijui Kanovičiui. Per pastaruosius kelis dešimtmečius J. G. Kanovičius išleido romanus „Žvakės vėjyje“, „Kvailių ašaros ir maldos“, „Ir nėra vergam rojaus“, „Nenusigręžk nuo manęs“ ir kitus. Jis taip pat yra išvertęs į rusų kalbą Balio Sruogos, Juozo Paukštelio, Mykolo Slucko, Vlado Dautarto ir kitų rašytojų kūrinius.

Muzikologei, muzikos pedagogei Vidai Marijai Krakauskaitei premija paskirta už daugybę mokymo priemonių - vadovėlių, pratybų, metodinių darbų šalies mokykloms. Ji paruošė pirmąjį lietuvišką vadovėlį „Muzika“, parengė fortepijono vadovėlį vaikams „Jaunasis pianistas“ ir  kitus.

Už aktyvią veiklą siekiant išsaugoti ir tęsti Lietuvos kultūrinį ir tautinį identitetą, išryškinantį architektūros ir dailės vertybes premija paskirta architektui Jonui Minkevičiui. J. Minkevičius tyrė sakralinio meno paveldą, išleido knygą „Lietuvos bažnyčių menas“, keletą autorinių monografijų vokiečių ir rusų kalbomis.

Premija paskirta ir Vilniaus mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui, Lietuvos chorų sąjungos prezidentui, Tarptautinių chorų organizacijų nariui Vytautui Miškiniui. Per savo kūrybinės veiklos metus Vytautas Miškinis  sukūrė per 350 kūrinių suaugusiųjų bei vaikų chorams, muzikinę pasaką vaikams „Pasaka apie švelnukus“, operą vaikams „Pienės pūko miestas“, per 100 motetų, 13 mišių. Nemažai kūrinių įtraukti kaip privalomieji įvairių šalių chorų konkursuose. Dainų švenčių vyr. dirigentas, meno vadovas. Plačiai atstovauja Lietuvai įvairiose tarptautinėse konferencijose, konkursuose.

Apdovanotas ir fotomenininkas Rimaldas Vikšraitis, kurio fotoobjektyve - mažai  kam rūpintys, maži, pamiršti, nevilties nustekenti nelaimėliai, kurie patalpinti leidinyje „Vienkiemio godos“.

Naujosios Romuvos fondas pristatė dailininkę Birutę Žilytę. Ji didžiausią dėmesį skiria vaikų kūrybai, vaikų knygų iliustracijoms. Ji iliustravo  mažųjų skaitytojų pamėgtas knygas - K. Jakubėno „Abėcėlė“, A. Liobytės „Pabėgusi dainelė“, J. Rainio „Aukso sietelis, S. Neries „Eglė Žalčių karalienė“, kitas. Jos estampai, sieninė tapyba priklauso Lietuvos dailės aukso fondui.

Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų, kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą.