Gali būti, kad 50 mln. litų, kurių Valstybės kontrolė pasigedo statant nacionalinį stadioną nukeliavo į kitas statybas – apartamentų, kurie turėjo iškilti šalia Kristinai Brazauskienei priklausančio „Draugystės“ viešbučio, - spėja TV3 laida „Prieš srovę“.

Sostinės pažiba turėjusio vadintis stadiono statybos taip ir nebuvo baigtos. 2007 m. ant senojo Šeškinės stadiono griaučių pradėjęs kilti statinys, darbų pabaigos nesulaukė, bet per dvejis jo statybos metus miestui ir valstybei atnešė ne vieną milijoną nuostolių.

Šio stadiono statybai tuomet Vyriausybei vadovavęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas iš Vyriausybės rezervo fondo skyrė daugiau nei 100 mln. litų. Pinigai buvo išleisti, tačiau Valstybės kontrolė patikrinusi šių lėšų pasisavinimą, niekaip nesugebėjo rasti, kur „išgaravo“ ,ar kaip buvo panaudota pusė šios sumos – 50 mln. litų.

„Stadiono statybai 2007-2008 m. buvo panaudota 105 mln. litų, bet dėl daugiau nei 50 mln. litų negalime pasakyti, ar jie tinkamai buvo panaudoti. Kai kuriose sutartyse nebuvo nustatyta kainodara, darbų aktai buvo perrašomi, kai kurie net po tris kartus, teigiama, kad už darbą parengiant projektą buvo sumokėti 3 mln. litų, tačiau nėra įrodymų, o gal jie galėjo kainuoti 300 tūkst.litų“, - stadione rastus pažeidimus vardino Valstybės kontrolės direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė.

Dėl rastų pažeidimų Valstybės kontrolė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau ši tirti, kur dingo pinigai neskuba. Laida „Prieš srovę“ mano, kad šie nacionaliniam stadionui skirti milijonai galėjo nukeliauti į K.Brazauskienės pradėtus statyti apartamentus. Šių abiejų projektų statybos darbus vykdė ta pati statybų bendrovė „Veikmė“, jie prasidėjo ir baigėsi vienu metu.

„Ten imituojamos statybos, o čia vyksta. Darbai nutrūko stadione, nutrūko ir prie „Draugystės“. Aš šiose statybose įžvelgiu tarpusavio sąsajas“, - sako buvęs politikas, dabar politologas Alvydas Medalinskas.

Tai, kad šios statybos prasidėjo tada, kai sostinę valdė ne socialdemokratai, o Artūras Zuokas, anot A.Medalinsko neturėjo būti problema. Prezidento Rolando Pakso patarėju dirbęs vyras teigia, jog politikų susipriešinimas yra skirtas tik visuomenei apgauti – matant žmonėms jie net nepaduoda vieni kitiems rankos, o susitikimuose draugiškai aptarinėja savo planus, kalba apie pinigus ir projektus.

„Kiek žinau, už objektų privatizavimą atsakingam žmogui buvo skambutis iš prezidentūros (tuo metu Prezidentu buvo Algirdas Brazauskas – red.past), kad „Draugystės“ viešbutis būtų išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašų, o netrukus jis atiteko ilgametei A.Brazausko širdies draugei“, - K.Brazauskienės tapimo viešbučio savininke istoriją prisiminė A.Medalinskas.

1998 m. K.Brazauskienė iš Vilniaus savivaldybės 99 metams išsinuomojo ir aplink šį viešbutį esančią žemę, tiksliau, automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje valdant A.Zuokui pradėjo kilti prabangus statinys.

„Ten nieko nebuvo galima statyti, bet buvo keičiamos įvairios sąlygos, buvo nurodoma, kad tai bus komercinės paskirties pastatas, jei kitaip 49 proc. butų ir 51 proc. komercinių patalpų arba apartamentų, kas prilyginama komercijai skirtoms patalpoms“, - statybų pradžią prisiminė Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Vilniaus savivaldybė šioms statyboms reikiamus leidimus išdavė per rekordiškai trumpą laiką – porą dienų, nors dėl panašių objektų statymo žmonėms savivaldybės slenksčius tenka minti metus, du ar net tris.

Paaiškinti, iš kur gavo pinigų prabangių apartamentų statybai Prezidento A.Brazausko našlė žurnalistams nepanoro. „Skystos jūsų blauzdos“, - atšovė jiems K.Brazauskienė vos tik išgirdusi apie ką bus kalbama ir numetė telefono ragelį.