Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, primindamas, kad nuo Naujųjų metų į buvusį lygį atkuriamos pensijos, tikisi, kad 2012-aisiais bus tęsiama pensijų sistemos reforma, tobulinamas pensijų kaupimas, imamasi pertvarkų visoje socialinėje srityje, siekiant kuo efektyvesnio socialinės paramos paskirstymo.

- Nors pastaruoju metu buvo tam tikrų diskusijų dėl galimybės nuo 2012-ųjų pradžios atstatyti dėl sunkmečio sumažintas pensijas, vis dėlto tai bus padaryta?

- Taip, rastas politinis sutarimas ir priimti sprendimai leidžia nuo 2012 metų sausio 1 dienos atstatyti senatvės, netekto darbingumo pensijas ir pensijas dirbantiems pensininkams į tą lygį, kuris buvo iki 2010 metų sausio 1-osios.

Labai džiaugiuosi, kad pavyko rasti sutarimą Seime, su koalicijos partneriais dėl to, kad senatvės ir negalią turinčių žmonių pensijos, mokamos iš „Sodros“ biudžeto, būtų atstatytos ne dalinai, o pilnai, visu 100 proc. Vertinu, kad toks kompromisas rastas, įvertinus ne tik sudėtingą ekonominę situaciją ir ekonomines prognozes tokias, kokios yra dabar, bet ir paprasto žmogaus interesus.

Pensijos atstatomos bus ir dirbantiems pensijų gavėjams.

Todėl kitais metais pensijos bus tokio pat dydžio kaip 2009 metais ir žmonės jas gaus tokias, kokias gaudavo iki laikinai sumažinant.

Be to, šiuo metu pensijos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje ir jos jau buvo mažintos sunkmečiu, todėl dar kartą tai daryti, jas atstatant nepilnai, nebūtų buvę socialiai teisinga kaip ir taupyti socialiai pažeidžiamiausių žmonių sąskaita.

- Kada galėtų būti nustatytos bei mokamos kompensacijos už pastaraisiais metais sumažintas ir dabar vėl atstatomas pensijas?

- Dėsiu visas pastangas, kad 2012 metais būtų ne tik diskutuojama dėl jau parengto projekto ir skaičiuojama, bet ir rastas konkretus sutarimas, kada galėtų būti pradėtos mokėti tokios kompensacijos. Žinoma, tai priklausys nuo finansinės situacijos.

- Kam be pensininkų dar bus šiek tiek sotesni kiti metai?

- Atstačius einamųjų metų draudžiamųjų pajamų lygį, kuris buvo 2009 metais - 1488 litai (pastaruosius dvejus metus taikytos penktadaliu mažesnės draudžiamosios pajamos – 1170 litų), padidės naujai skiriamos mažiausios ir didžiausios tėvystės, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat socialinio draudimo pensijos.

Seimas pritarė, kad motinystės (tėvystės) išmokų skaičiavimo koeficientas mažėtų penktadaliu – nuo 4 iki 3,2. Tačiau padidinus draudžiamųjų pajamų lygį didžiausia išmoka liks panaši į esančią šiemet. Vadinamosios motinystės (tėvystės) išmokų „lubos“ bus 4761 litų iki mokesčių, o mažiausia galima išmoka – 496 litų. Šiuo metu didžiausia išmoka sudaro 4680 litų, o mažiausia – 390 litų. Taigi, šių išmokų „lubos“ pakyla 82 litais, o vadinamosios „grindys“ - 106 litais.

Į 2009 m. lygį sugrįš ir daugiavaikėms motinoms bei neįgaliuosius slaugiusiems asmenims mokamos šalpos kompensacijos. Taigi ir šie žmonės gaus nuo kitų metų tokio pat dydžio išmokas, kokias gaudavo iki jas laikinai sumažinant.

- Bet pati išėjimo motinystės (tėvystės) atostogų tvarka nesikeis?

- Šioje srityje niekas nesikeičia. Ir toliau galios 2011 metų liepos 1 dieną įsigaliojusiu įstatymu įtvirtinta tvarka, pagal kurią vaikus auginantys tėvai gali pasirinkti vieną iš dviejų jiems labiau priimtinų alternatyvų.

Pagal ją, vaiko priežiūros atostogų išeinantys tėvai turi apsispręsti dėl motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo trukmės. Pirmuoju atveju, jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieneri metai, jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa. Antruoju atveju, jei vaiką auginantis tėtis ar mama apsispręs tokią pašalpą gauti iki vaikui sueis dveji metai, tokiu atveju pirmaisiais vaiko gyvenimo metais bus mokama 70 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa, o antraisiais vaiko gyvenimo metais – 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpa. Pasirinkus pastarąjį variantą, antraisiais vaiko auginimo metais tėtis ar mama jau galės pradėti dirbti bei gauti draudžiamųjų pajamų, tačiau dėl to „Sodros“ mokama pašalpa nemažės.

Ir toliau išlieka tokia pati tvarka dėl ligos išmokų mokėjimo. Už pirmas dvi dienas darbdavys mokės nuo 80 iki 100 proc. darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, nuo 3 iki 7 dienos „Sodra“ mokės 40 proc., o nuo 8 d. – 80 proc. asmens kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką. Išmoka dėl šeimos nario slaugymo, kurią moka „Sodra“ nuo 1 dienos, ir toliau bus 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio.

- Kokie dar numatomi svarbesni pokyčiai socialinėje sferoje 2012 m.?

- Planuojame tęsti pensijų sistemos reformą, tobulinti pensijų kaupimą, parengti valstybinių pensijų, rentų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos pertvarkos koncepciją, pasiruošti valstybinių pensijų sistemos pertvarkai, apsispręsti dėl to, kaip turėtų būti skaičiuojamos „Sodros“ pensijos, kad labiau atsispindėtų įmokų ir išmokų ryšys.

Piniginę socialinę paramą siekiame skirti tikslingiau. Pirmiausia, bus paprastesni reikalavimai tiems žmonėms, kam labiausiai reikia pagalbos. Kita vertus, mažinamos paskatos neieškoti darbo ir gyventi tik iš pašalpų, padedama įsidarbinusiems. Nebus toleruojami piktnaudžiavimo atvejai.

Darbingumo lygio nustatymą planuojame padaryti skaidresniu ir aiškesniu, kiekvienai ligai ar sveikatos sutrikimui nustatydami konkretų procentą. Šiuo metu yra procentų intervalai, todėl kyla nemažai ginčų, įtarinėjama, kad tai yra galimybė piktnaudžiauti.

Jau pasirengta struktūrinei „Sodros“ sistemos pertvarkai, kuri vyks nuo Naujųjų metų. Po pertvarkos iš viso sumažės 435 etatai. Pertvarkos tikslas – gerinti „Sodros“ teikiamų paslaugų kokybę, klientų aptarnavimą, priartinti ją arčiau žmonių, galų gale – taupyti „Sodros“ biudžeto lėšas.

Tikimės, kad nuo 2012 metų pradedanti veikti naujoji „vaučerių“ (kuponų) sistema Lietuvos darbo biržoje padės spartinti įsidarbinimą. Pagal šią sistemą bedarbis, darbdavys ir teritorinė birža sudarys trišalę sutartį dėl žmogaus apmokymo ir tolesnio įdarbinimo. Išlaidas ar dalį išlaidų mokymuisi apmokės darbo birža. Taip darbdavys gaus pagal jo poreikius apmokytą žmogų, o darbdaviai, turintieji tam sąlygas, galės ir patys apmokyti būsimus darbuotojus bei už tai gauti valstybės paramą. O žmogus mokysis ne šiaip sau, ne dėl „paukščiuko“ kokiame nors sąraše, bet turėdamas konkretų tikslą - įsidarbinti. Kitaip tariant, pagal naująją tvarką, darbdavys bus įpareigotas įdarbinti specialiai pagal jo poreikius paruoštą žmogų.

Ne paslaptis, kad nemažai socialinės globos namų dar nėra tinkamai įrengti, ne pati geriausia ir jose teikiamų paslaugų kokybė. Todėl mūsų svarbiausias tikslas yra maksimaliai paderinti žmonių gyvenimo sąlygas globos įstaigose, teikiamų paslaugų kokybę. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija toliau vykdys Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimo programą, kuri įgyvendinama Europos Sąjungos fondų lėšomis. Didžioji dalis sutarčių bus pasirašytos dar šiais metais, likusios – kitų metų pradžioje pagal pirmąjį programos įgyvendinimo etapą (pagal jį bus įvykdytas 51atnaujinimo ar naujų pastatų statybos projektas). O pagal antrąjį kvietimą jau pradėta atranka įstaigų, kurios negavo finansavimo pirmajame etape, bet turės galimybę teikti paraiškas ES paramai gauti antrajame.

Bus tęsiama ir daug kitų projektų bei programų – tiek skirtų vaikų dienos centrams, tiek neįgaliųjų integracijai, jaunimui, socialinių paslaugų teikimui, tiek ir bendruomenių aktyvinimui.

Daug vilčių dedu ir į nuo kitų metų startuosiančią Vietos bendruomenių savivaldos programą, kuri turi pasitarnauti bendruomenėms ir padėti ne tik gražinti jų gyvenamą aplinką, bet ir spręsti svarbias vietines socialines problemas. Tikiuosi, kad ši programa, kurios įgyvendinimui kitais metais numatyta 8 mln. litų, pasiteisins ir bendruomenės sustiprins savo pozicijas, o ateityje gebės priimti vis tikslingesnius ir racionalesnius sprendimus, kaip panaudoti niekam nepaskirtą gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri atiteks tai seniūnijai, kurioje gyvena žmogus.

- Kada planuojama subalansuoti „Sodros“ biudžetą?

- Pagal dabartines prognozes, „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas 2015 metais. Pastaruosius kelerius metus ir dar iki 2015-ųjų „Sodros“ biudžetas yra ir bus deficitinis. Tai reiškia, kad kasmet „Sodrai“ tenka skolintis iš valstybės. Skolintis nėra malonu, bet tai, deja, būtina daryti, jeigu norime mokėti išmokas žmonėms tokiu laikotarpiu, kai įmokos sumažėjusios dėl nedarbo, smukusių atlyginimų. Tačiau noriu užtikrinti, kad „Sodra“ nebankrutuos. To negali būti, kadangi jos biudžetas yra garantuojamas valstybės.

- Ar 2012-aisiais kaip nors keisis bedarbio pašalpa?

- Didžiausia galima bedarbio pašalpa Lietuvoje dar bent metus turėtų būti 650 litų. Dėl to apsisprendė Seimas, pratęsdamas tam tikras Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas.

- Ką planuojama keisti socialinio būsto srityje?

- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kitąmet iš Aplinkos ministerijos perims socialinio būsto politikos koordinavimą. 2012 metais parengsime naują sistemą, kuri išspręstų iškart visas problemas tų žmonių, kurie dabar jau laukia socialinio būsto eilėse. Dabar laukiančiųjų yra apie 29 tūkstančiai. Numatoma jiems (sudariusiems būsto nuomos sutartis) mokėti tam tikro dydžio nustatytus nuompinigius, kurie leistų gyventi pačių nuomojamuose būstuose.

- Nuo kitų metų socialinė piniginė parama bus skiriama kitaip. Ją pradės skirstyti savivaldybės. Šį bandomąjį projektą kol kas pradeda tik 5 savivaldybės. Kodėl nebuvo galima iš karto visoje šalyje įvesti naujos sistemos, kuri, kaip tikimasi, padės sutaupyti socialinėms reikmėms skirtų lėšų?

- Naujojo pilotinio projekto tikslai dvejopi: viena, tikimės, kad jis padės tikslingiau teikti piniginę socialinę paramą, antra – sprendžiant su tuo susijusius klausimus bus suteiktos didesnės galios šiame pilotiniame projekte savarankiškai norą dalyvauti pareiškusioms savivaldybėms, vėliau jį palaipsniui diegiant visoje šalyje.

Piniginę socialinę paramą siekiame skirti tikslingiau. Pirmiausia, bus paprastesni reikalavimai tiems žmonėms, kam pagalbos išties reikia labiausiai. Kita vertus, bus mažinamos paskatos neieškoti darbo ir gyventi tik iš pašalpų. Kaip jau minėjau, nebus toleruojami piktnaudžiavimo atvejai, kai siekiant gauti paramą teikiami klaidingi duomenys, nors socialinė parama žmogui realiai nepriklauso.

Laikomės to principo, kad vietinės bendruomenės geriau nei centrinės institucijos žino, kam reikalinga socialinė parama. Todėl ir siekiame kuo arčiau bendruomenių „nuleisti“ sprendimų, kas turi gauti socialinę paramą, priėmimą.

Tai bandomasis projektas, kuriame savivaldybės ragintos dalyvauti savanoriškai. Kol kas atsiliepė penkios. Tikimės, kad projektas pasiteisins ir tai leis per artimiausius trejus metus įdiegti tokią sistemą daugelyje savivaldybių arba visoje šalyje.