Penktadienį Seime iškilmingai minint Laisvės gynėjų dieną žymiam žmogaus teisių gynėjui iš Rusijos Sergejui Kovaliovui įteikta pirmoji Laisvės premija.

„S.Kovaliovo disidentinė veikla, jo kova su melu ir prievarta paremta sistema šiandien yra akivaizdus liudijimas, kad lemiamu istorijos laikotarpiu iškyla tikrieji didvyriai“, - penktadienį kalbėjo premijos sumanytojas parlamentaras Petras Auštrevičius.

Anot jo, S.Kovaliovo veikla turėtų būti dar vienas paraginimas tikėti aukščiausiais idealais, atsidavimu ir aistra, kokia anuomet degė kovotojai už tikrąsias vertybes.

„S.Kovaliovas dar 1969 metais tuometinėje Sovietų Sąjungoje įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti. Vėliau tai tapo pagrindine disidentinio judėjimo Lietuvoje jungtimi. S.Kovaliovas taip pat aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius, kurie skatino atgimti žmonių viltis sunkiausiais laikotarpiais“, - teigė P.Auštrevičius.

S.Kovaliovui įteikta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės paminklą sukurtą statulėlė ir 5 tūkst. eurų (17,25 tūkst. litų) premija.

Laureatas už disidentinę veiklą 1975 metais buvo nuteistas Vilniuje ir septynerius metus kalėjo gulage.

„Seimo rūmuose eksponuojama 30 sufabrikuotų KGB bylų, kurios mums darsyk primena tą niūrią praeitį“, - sakė P.Auštrevičius.

Laisvės premiją Seimas įsteigė, norėdamas įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

S.Kovaliovas gimė 1930 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius „Dabarties įvykių kronika“, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.
Maskvoje S.Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaites, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi.

1974 metais S.Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje.

S.Kovaliovas taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių sąjungą „Memorialas“, skirtą Sovietų sąjungos politinių represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie Tarptautinio amnestijos („Amnesty International“) padalinio steigimo Maskvoje, spaudos klubo „Glasnost“ („Viešumas“) įkūrimo. 1993 metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją Rusijos pasirinkimas (dabar - Demokratinis Rusijos pasirinkimas).

1995 ir 1996 metais S.Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.