Seime ketvirtadienį turėtų spręsti, ar pašalinti iš parlamento opozicinės Krikščionių partijos frakcijos narius Aleksandrą Sacharuką ir Liną Karalių, kurie, anot Konstitucinio Teismo, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Seimą supažindinus su Konstitucinio Teismo išvada, parlamentas lapkričio 11-ąją paskyrė jų mandato panaikinimo svarstymo data.

A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Ketvirtadienį plenariniuose posėdžiuose, kuriuose bus sprendžiama dėl apkaltos, pranešė dalyvausiantys apkaltinamųjų advokatai Vygantas Barkauskas ir Saulius Žentelis.

Seimo statutas numato, kad svarstant mandato panaikinimo klausimą Seimo posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu, kuriame išdėstoma Konstitucinio Teismo išvados esmė.

Tuomet žodis suteikiamas asmeniui, kuriam pradėta apkaltos byla, arba jo prašymu vienam iš advokatų. Paskui jam klausimus užduoda posėdžio pirmininkas ir advokatai. Seimo nariai klausimus pateikti gali tik posėdžio pirmininko leidimu.

Apkaltos bylos nagrinėjimas baigiamas posėdyje dalyvaujančio asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamuoju žodžiu, tuomet žodis suteikiamas Seimo nariams.

Dėl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo parlamentaras pripažintas pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, pateikiamas atskiras nutarimo projektas. Dėl jo balsuojama slaptai.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas. Tokiu atveju apkaltos procesas Seime nutraukiamas.