Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Jaroslavas Narkevičius siūlo iš Švietimo įstatymo išbraukti egzaminus lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms suvienodinančią nuostatą.

Seimo posėdžių sekretoriate parlamentaras įregistravo Švietimo įstatymo pataisos projektą, kuriuo būtų eliminuojama nuostata, kad „mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo“.

Vietoj to jis siūlo įrašyti, kad lietuvių kalbos mokėjimas būtų vertinamas „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.

Parlamentaras tvirtina, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai skiriasi.

„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą įgyja formaliame procese, t.y. išmokstant mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai“, - pataisos aiškinamajame rašte tvirtina parlamentaras.

LLRA atstovo teigimu, dėl šių priežasčių „lietuvių kalbos programos ir žinių vertinimas gimtakalbiams ir negimtakalbiams privalo būti skirtingas“.

Tuo metu premjeras Andrius Kubilius antradienį pakartojo, kad lenkų tautinės mažumos protestus sukėlęs Švietimo įstatymas keičiamas nebus, bet pabrėžė, kad jo įgyvendinimas bus lankstus procesas.

„Mes tikrai nesirengiame keisti Švietimo įstatymo, bet jo įgyvendinimą matome kaip lankstų procesą, kurio tikslas - pasiekti, kad mūsų vaikai gautų patį geriausią išsilavinimą ir neliktų erdvės kokiems nors politikų bandymams gąsdinti ar kelti kažkokį didelį nerimą“, - Lietuvos radijui kalbėjo Ministrų kabineto vadovas.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.