Buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako besitikintis, jog Austrija kada nors kritiškai įvertins savo veiksmus paleidžiant Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, tačiau tam turi subręsti.

„Aš manau, kad taip. Taip negali likti, o kiek laiko  praeis, tai pamatysim. Matot, su Rusija irgi daug dalykų yra, kurie dvidešimt metų yra neatsakyti ir vis dar bręsta. Tai ir Austrija gal bręs dar kurį laiką iki supratimo, kad negali taip likti“, - į klausimą, ar dar tikisi kokių nors veiksmų iš Austrijos dėl M.Golovatovo, penktadienį žurnalistams sakė V.Landsbergis.

Tačiau tam, pasak V.Landsbergio, Austrija turės subręsti. „Kai kalbama apie atsiprašymus, klausimas ne toj pusėj, kurios reikia atsiprašyt, o toj pusėj, kuri turėtų atsiprašyt, tai jos apsisprendimo, tai jos moralinio brandumo klausimas“, - sakė V.Landsbergis. Į klausimą, kas turėtų nutikti Austrijoje, kad ji imtųsi tokių žingsnių, atsakė trumpu: „Ji turėtų subręsti“.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo tinklaraštyje Sausio 13-osios išvakarėse paskelbtame įraše kaip akibrokštą vertino Austrijos poziciją dėl 1991 metų įvykių Lietuvoje.

„Niekaip kitaip kaip tik akibrokštu negalima vertinti, kai Austrija ne tik paleidžia vieną įtariamųjų sausio 13-osios byloje, bet ir siunčia kitus nuolaidžiavimo totalitariniam režimui ženklus: priima komplimentus iš Rusijos, kad valstybė išlaikė “teisinės valstybės testą„; vadina sausio įvykius Vilniuje ne nusikaltimu, o istorija, ir faktus apie šiuos įvykius, atitinkamai, ne nusikaltimo įrodymais, o istoriniais faktais; nemato reikalo ištarti, kad tai, kas įvyko, yra klaida, dėl kurios apgailestauja“, - rašė R.Šimašius.

Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką M.Golovatovą Austrijos pareigūnai Vienos oro uoste sulaikė 2011 metų liepos 14-ąją, tačiau nepraėjus nė parai paleido. M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui. Tarp pateiktų įtarimų - ir 14 žmonių žudynės 1991 metų sausį, kai sovietų kariai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, kurį buvo susirinkusi ginti beginklių žmonų minia.

Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.