Laidos starto proga šiame interviu Deividas prakalbo apie gyvenimą be futbolo, šeimą ir atkleidė, kas jį paskatino žengti į televiziją.

– Kuris titulas jums svarbiausias – geriausio 2005 metų Lietuvos futbolininko, Maskvos CSKA legendos, Europos taurės nugalėtojo, o gal Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidento?

– Mano mažą ego patenkina paprastas pasakymas: vienas geriausių šalies futbolininkų (juokiasi). Labiausiai didžiuojuosi, kad žaidžiau šalies rinktinėje.

– Kuri pergalė per karjerą buvo saldžiausia?

– Tai – laimėti Europos taurę, antrą pagal reikšmingumą klubinį turnyrą. Taip pat dalyvavimas Čempionų lygos ketvirtfinalyje, būti tarp aštuonių geriausių komandų, tarp 200 geriausių pasaulyje futbolo žaidėjų.

– Ar jums trūksta futbolo, juk nebežaidžiate jau šešerius metus?

– Nesu nutolęs, futbolas buvo ir išliks mano širdyje. Žaidimo aikštėje man netrūksta, o organizacinių, vadybinių su futbolu reikalų – apstu. Esu Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas, turime savo misiją, viziją, rūpinuosi, kad gerėtų infrastuktūra, kad ir mėgėjai, ir profesionalai turėtų kuo daugiau galimybių žaisti futbolą. Manau, mums Vilniaus regione dar trūksta 30–40 aikščių, norėtųsi, kad per 6–8 metus savivaldybių pastangomis jos būtų pastatytos.

Neturiu nieko prieš moterų futbolą, skatinu jo vystymąsi, bet nematau dukros futbole. Tikrai yra moteriškesnių sportų – pramoginiai šokiai, krepšinis, rankinis, tenisas.

– Šalia šių pareigų dar turite ir verslą?

– Vadovauju gamybos įmonei, esu vienas bendraturčių. Gaminame kietuosius korpusinius baldus. Tai dar jauna įmonė, simboliška, kad birželio 11-ąją, čempionato atidarymo dieną, jai sueis dešimt metų. Įmonėje esu jau penkti metai, kai pasitraukiau iš futbolo. Po karjeros dar turėjau lūkesčių jame likti, bet dabar atradau save kitoje sferoje, kur daugiau konkretumo ir aiškumo.

– Vis dar sapnuojate futbolą?

– Nebe, anksčiau, kai futbolas sudarė didžiąją dalį gyvenimo, sapnuodavau, spardydavausi per miegus. Dabar per šešerius metus futbolas išsitrynė iš sapnų.

– Darbas naujoje laidoje „Laisvas smūgis“ per UEFA EURO 2020 čempionatą – tarsi sugrįžimas į didįjį ekraną?

V. Aleksandravičiaus nuotr.

– Man įdomu sugrįžti į profesionalią futbolo aplinką. Matydamas, kaip laidos komanda profesionaliai ruošiasi, kokias investicijas deda į technologijas, kurios pirmą kartą bus išbandytos Lietuvoje per futbolo čempionatą, negalėjau neprisidėti prie ekspertų komandos. Bet tikrai nesiveržčiau bet kokia kaina, man svarbiausia, kad ši laida bus labai profesionali. Bus labai įdomu analizuoti epizodus ir pateikti juos žiūrovams detaliau.

– Kas laimės šį čempionatą?

– Sudėtinga pasakyti, nes labai daug gerų komandų. Bent aštuonios pretenduoja į pirmą vietą – tai ir portugalai, ir ispanai, prancūzai ir anglai, italai, belgai, gali iššokti ir juodas arkliukas – olandai. Aš sirgsiu už Vokietijos rinktinę.

– Kokios futbolo tendencijos Europoje?

– Dinamiškumas, greitis, atletiškumas, kamuolio kontrolė ir greita tranzicija iš gynybos į ataką – yra prioritetai, tokios komandos yra geriausiai pasiruošusios ir dominuoja. Kiekviena šalis turi savo ugdymo sistemą, skirtingas tendencijas, nes vieno atsakymo, kaip ruošti futbolininkus, nėra.

– Ar jūsų sūnus žaidžia futbolą?

– Ne, bandė, bet metė ir ėmė labiau orientuotis į mokslus. Aš neprieštaravau, nes vaikai turi turėti pasirinkimo laisvę ir jų nereikia versti, jei kažko nenori.

– Dar sunku pasakyti, jūsų dukrai Lukrecijai dar tik dveji, bet pafantazuokime: o jei dukra norėtų lankyti futbolo būrelį?

– Neturiu nieko prieš moterų futbolą, skatinu jo vystymąsi, bet nematau dukros futbole. Tikrai yra moteriškesnių sportų – pramoginiai šokiai, krepšinis, rankinis, tenisas. Ledo ritulys ir futbolas tikrai mažiau tinka moterims, nes čia daug fizinio kontakto. Bet dukra tikrai galės save išbandyti ten, kur tik norės.

– Jūsų žmona stebi futbolą?

– Tenka (juokiasi). Kai aš žiūriu, prisideda. Ypač, kai vyksta pasaulio, Europos čempionatai, kai patys geriausi futbolininkai susitinka vienoje vietoje, apima toks patriotiškumo jausmas, sirgalių tribūnos, išpaišyti veidai vėliavų spalvomis – visa tai sukuria labai gražų vaizdą, kuris traukia ir diletantus, prie kurių ir priskirčiau savo žmoną. Jai visada įdomiau, kas vyksta už aikštės, o ne aikštėje (juokiasi).