Lietuvos futbolo rudenys jau 21-i metai – vienodi: pirmiausia pasipila svaičiojimai apie istorines galimybes patekti į Europos ar pasaulio čempionatų finalinius etapus, po to – ieškoma atpirkimo ožių, kodėl viskas baigėsi taip, kaip visada.

Viltis užgeso ankst​i

Lietuvos futbolininkų kitąmet Brazilijoje vyksiančiame planetos čempionato finalo turnyre tarp 32 stipriausių komandų nebus, nors 2012-ųjų rugsėjį po lygiųjų 1:1 su slovakais atrodė kitaip.

Nemažai optimizmo įpūtė burtai. Turbūt pirmą kartą per Europos ar pasaulio čempionatų atrankos varžybas lietuviai negalėjo skųstis sėkmės stygiumi ir pavydžiai žvilgčioti į kitas grupes. Graikija, Bosnija ir Hercegovina, Slovakija, Latvija ir Lichtenšteinas – ta kompanija, kurioje buvo galima pakovoti netgi dėl 1–2 vietų.

Vis dėlto likimas – negailestingas: mūsiškių šansai žlugo gerokai anksčiau, nei tikėtasi.

Kai grupėje būdavo vienas ryškus grandas (Italija, Prancūzija, Vokietija ar Ispanija), lietuviai teorinių vilčių įveikti atrankos barjerą turėdavo praktiškai iki paskutinių rungtynių. Šiemet vilties kibirkštys išblėso ypač anksti – Csabos Laszlo treniruota komanda kapituliavo jau po šeštųjų rungtynių, kai namuose 0:1 pralaimėjo graikams.

Nors atleistą vengrą pakeitusiam Igoriui Pankratjevui pavyko laikinai reanimuoti rinktinę ir atsirevanšuoti latviams Vilniuje, paskutinės rungtynės su bosniais vėl buvo skirtingų svorio kategorijų varžovų akistata.

Vengro eksperimentai

"Visą atrankos ciklą vertinti sudėtinga. Treneris C.Laszlo neišdirbo iki atrankos varžybų pabaigos ir šis faktas – gana iškalbingas.

Paskutinės dvejos rungtynės su latviais ir bosniais nebuvo blogos, tačiau komandai jau vadovavo kitas treneris. Šį atrankos ciklą nesužaidėme geriau nei mūsų galimybės. Bosniai ir graikai – stipresni už mus. Mums dar reikia labai pasitempti kovojant su tokio lygio komandomis. Turbūt stipresni ir slovakai, su kuriais du kartus sužaidėme lygiosiomis. Galėjome iš savęs išspausti daugiau", – įsitikinęs Lietuvos rinktinės gynėjas Tadas Kijanskas.

Jis buvo vienas iš nedaugelio futbolininkų, kviečiamų į rinktinę ir atrankos ciklo pradžioje, ir jo pabaigoje. Kai iš nacionalinės ekipos buvo eliminuoti senbuviai, būtent Haifos "Hapoel" gynėjas per paskutines rungtynes ryšėjo kapitono raištį.

Nuo pirmųjų atrankos rungtynių su slovakais iki paskutinių rungtynių su bosniais Lietuvos komandos starto sudėtis – tarsi diena ir naktis: vietas vienuolikėje išsaugojo vos keturi žaidėjai – Marius Žaliūkas, Valdemaras Borovskis, Saulius Mikoliūnas ir Gediminas Vičius.

"Pasikeitė beveik viskas – pradedant trenerių štabu ir baigiant žaidėjais. Kai kurių vyrų anksčiau nė nepažinojau", – teigė M.Žaliūkas.

Per pusantrų metų viešai apsižodžiavęs beveik su visais Lietuvos rinktinės senbuviais, C.Laszlo pavertė komandą eksperimentų poligonu. Atsisakęs Deivido Šembero, Mariaus Stankevičiaus, Tomo Danilevičiaus, Žydrūno Karčemarsko ir Edgaro Česnauskio, vengras trimitavo siekiąs atjauninti gretas.
Vis dėlto dirbtinės revoliucijos vienintelėmis prošvaistėmis tapo tik Europos devyniolikmečių čempionate vasarą sužibėjęs Gratas Sirgėdas ir netikėtai per mačą su latviais blykstelėjęs Fiodoras Černychas.

Bosnių pavyzdys

Po dvejų metų kryptingo darbo bosniai iškovojo kelialapį į pasaulio čempionato finalo turnyrą, o lietuviai ir toliau trypčioja vietoje, nors Bosnijos ir Hercegovinos futbole rietenų – ne mažiau nei Lietuvoje.

Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) buvo suspendavusi bosnių federaciją ir grasino neleisti rinktinei žaisti 2012 m. Europos čempionato atrankos varžybose.

Nemalonę bosniai buvo užsitraukę, kad po pilietinio karo (1992–1995 m.) ir etninio padalijimo nacionalinę futbolo federaciją sudarė dvi asociacijos – Bosnijos ir Serbijos bei Bosnijos ir Kroatijos, o federacijai vadovavo net trys prezidentai – bosnis, kroatas ir serbas.

Tačiau bosniai padarė išvadas, o Lietuvoje futbolo valdžia toliau koncentruojama Juliaus Kvedaro ir jo bendražygių rankose.

"Mūsų ir bosnių pavyzdžiai – puikus įrodymas, kaip jie progresavo, o mes – regresavome. Akivaizdu, kad klaidų padarėme labai daug ir dėl to patys kalti", – pabrėžė karjerą Lietuvos rinktinėje baigęs D.Šemberas.

Bene geriausias Lietuvos futbolininkas po nepriklausomybės atgavimo šiais metais buvo priverstas perkainoti vertybes. Daugiau nei šešiolika metų nacionalinei rinktinei paaukojęs ir 82-ejas rungtynes jai atstovavęs 35-erių gynėjas išgirdo netikėtą trenerių štabo sprendimą – jis nereikalingas.

D.Šemberui pritarė ir buvęs rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas. 1992–1995 ir 2003–2008 m. komandai dirigavusiam kybartiškiui šis atrankos ciklas paliko slogų įspūdį.

"Praradome metus ir nė trupučio nežengėme į priekį. Naujų žaidėjų neišugdėme, nes nebuvo jokios strategijos, kaip reikėtų paruošti futbolininką rinktinei", – įsitikinęs A.Liubinskas.

Pasiūlys vairą A.Skarbaliui?

Atrankos ciklą užbaigęs C.Laszlo asistentas I.Pankratjevas – Lietuvos futbolo federacijos (LFF) žmogus.

Per rungtynes su latviais ir bosniais savo darbdavių kovingas kaunietis nenuvylė, tačiau ar ateityje išsilaikys savo poste? "Buvau paskirtas laikinuoju treneriu. Kaip bus toliau, nežinau. Viskas priklausys nuo federacijos vadovų", – kalbėjo I.Pankratjevas.

Realiausias naujas kandidatas perimti rinktinės vairą yra Aurelijus Skarbalius. Daugiau nei dešimtmetį Danijoje gyvenantis specialistas neseniai buvo sugrįžęs į tėvynę ir stebėjo mūsiškių rungtynes su latviais.

"Niekada neneigiau, kad Lietuvos futbolas man labai rūpi. Manau, kad mano žinios galėtų jam praversti", – sakė A.Skarbalius.

Prieš pasaulio čempionato atrankos varžybas su buvusiu Kopenhagos "Brondby" gynėju apie galimybę vadovauti Lietuvos rinktinei kalbėjosi LFF prezidentas J.Kvedaras, tačiau jie nesusitarė.

Apie tai, kad A.Skarbalius – bene tinkamiausias eiti nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio pareigas, ne kartą užsiminė ir T.Danilevičius bei M.Stankevičius.

Iššūkių – iki smakro

Naujam rinktinės vyriausiajam treneriui, kad ir kas juo bus, prireiks tvirto stuburo ir pasiraitoti rankoves.

Jei komandos sudėtis tiesiogiai ar per tarpininkus vėl bus diktuojama iš LFF kabinetų, atsigavimo tikėtis neverta.

Jei A.Skarbaliui bus suteikta autonomija, jam teks rūpintis, kaip iš naujo pakelti auklėtinių kovinę dvasią ir atkurti pastaruoju metu pašlijusius LFF santykius su geriausiais šalies futbolininkais.

Šalies futbolo skaudulių nenutylėję rinktinės senbuviai šiemet buvo negailestingai išbraukti iš kandidatų sąrašų. C.Laszlo dievagojosi, kad tai – jo asmeninis sprendimas, tačiau futbolo bendruomenė iškėlė ir kitą versiją – esą vengrą valdė ranka iš LFF viršūnėlės.

Turbūt pasaulyje nerasime nė vienos kitos valstybės, kurios futbolo rinktinei būtų nereikalingi bene visi pastarojo dešimtmečio geriausiais šalies futbolininkais išrinkti žaidėjai.

Nuo 2005-ųjų geriausio Lietuvos futbolininko rinkimuose yra triumfavę penki žaidėjai – D.Šemberas, T.Danilevičius, M.Stankevičius, D.Šernas, Ž.Karčemarskas. Į rinktinę dabar kviečiamas vos vienas iš jų – D.Šernas, tačiau ir jam tenka atsarginio vaidmuo.

Tikisi atsitiesti

Į 103-iąją FIFA nacionalinių rinktinių reitingo poziciją nusiritusiai Lietuvos ekipai kitas atrankos ciklas nebus lengvesnis. Nors į 2016-ųjų Europos čempionato finalo turnyrą Prancūzijoje kelialapius pirmą kartą istorijoje iškovos net 24 stipriausios komandos, kvalifikacinėse varžybose mūsiškių lauks pragaras.

Lietuvos rinktinė atsidurs tik penktame (iš šešių) pajėgumo krepšelyje ir susidurs su teoriškai pajėgesniais varžovais nei ketvirtame krepšelyje esantys latviai ar estai. Kartu su mūsiškiais penktajame krepšelyje bus Baltarusija, Šiaurės Airija, Moldova, Makedonija, Azerbaidžanas, Gruzija ir Kipras.
Be prancūzų, kurie atrankoje nedalyvaus, kelialapius į finalinį etapą iškovos devyniose grupėse 1–2 vietas užėmusios vienuolikės ir geriausia trečią poziciją užėmusi rinktinė, o kitos aštuonios 3-iose vietose likusios komandos varžysis papildomame atrankos etape.

"Šio atrankos ciklo rezultatai buvo labai prasti, todėl ir nuotaika – atitinkama. Tikiuosi, kad atsitiesime per atranką į Europos čempionato finalo turnyrą", – vylėsi Lietuvos rinktinės senbuvis Mindaugas Kalonas, kuriam durų į šalies komandą dar neužtrenkė nei "savarankiški" treneriai, nei LFF strategai.