Progą, apie kurią dar neseniai nebūtų drįsę net pasvajoti, Lietuvos salės futbolininkai gavo turnyro šeimininkų teisėmis. Ir, kaip dera šeimininkams, pirmam tokio rango turnyrui mūsų šalies rinktinė rengėsi itin kruopščiai. Daugiau nei treji metai treniruočių stovyklų, kelios dešimtys kontrolinių ir oficialių rungtynių, daugiau nei 100 peržiūrėtų kandidatų – įdėto darbo apimtys atitinka egzamino svarbą.

"Patikėkite, įtampos netrūksta, tačiau tai natūralu. Pasaulio čempionatas – bet kurio trenerio ir žaidėjo svajonių viršūnė, – pripažino J.Ryvkinas. – Vaikinams sakau: nuėjote labai ilgą kelią, tad nebėra ko jaudintis. Eikite ir įrodykite visiems, kad dirbote ne veltui."

Ukrainiečio diriguojami lietuviai rytoj "Žalgirio" arenoje egzaminuos kitą pasaulio čempionato debiutantę Venesuelos rinktinę.

Vaikinai supranta, kad pasaulio čempionatas – jų gyvenimo šansas, proga iš sportininko mėgėjo tapti tikru profesionalu.

– Treneri, kokios nuotaikos mūsų rinktinės stovykloje prieš čempionato startą?

– Kovinės! Vaikinai čempionatui ruošėsi ne vienus metus ir dabar jau skaičiuoja paskutines valandas, likusias iki šio istorinio įvykio. Jiems tikrai nelengva, nes pastarosiomis savaitėmis atlaikė didelį fizinį ir psichologinį krūvį. Tačiau turime parengę išsamų planą, pagal kurį ir dirbame. Turime fizinio parengimo trenerį, medikus, kurie stebi visus procesus ir pateikia savo rekomendacijas.

– Prieš svarbias kovas kai kurios komandos pasitelkia psichologų pagalbą. Kaip jūs tvarkotės su augančia įtampa?

– Pasitelkti psichologą iš šalies yra neblogai, bet jis gali tik pateikti rekomendacijų treneriui, o jau šis atitinkamai perduoda visa tai žaidėjams. Tačiau mes susitvarkome patys. Vaikinai supranta, kad pasaulio čempionatas – jų gyvenimo šansas. Tai proga parodyti viską, ką sugebi, ir iš sportininko mėgėjo tapti tikru profesionalu. Turnyrą stebės visas pasaulis, tad geresnės auditorijos nė nerasi. Dar svarbiau, kad jie žais namuose, palaikomi savo artimųjų, draugų. Tai didžiulis įkvėpimas nuveikti kuo daugiau, kartais net daugiau, nei gali.

Jau­niau­sias Lie­tu­vos sa­lės fut­bo­lo rink­ti­nės žai­dė­jas – 20-me­tis L.Glins­kis. / Evaldo Šemioto nuotr.

– Jau anksčiau sakėte, kad jums nerimo kėlė kontrolinių rungtynių su aukšto lygio varžovais trūkumas. Ar tai neatsilieps čempionate?

– Mačų su stipriais oponentais norėjosi daugiau. Tačiau tokia yra objektyvi situacija: keliones apsunkino pandemija, be to, mūsų reitingas yra gana žemas. Tokiomis aplinkybėmis rasti daug pajėgių priešininkų labai sudėtinga. Jų turėjome Kontinentinės taurės turnyre Tailande liepos mėnesį. Šios varžybos buvo labai naudingos, nes vaikinai įsitikino, kad pasitelkę taktinius sprendimus galime kautis su labai pajėgiomis ekipomis. Taip, buvo skaudžių pralaimėjimų (2:9 nusileista Tadžikistanui ir 0:5 Iranui – aut. past.), bet buvo ir pergalių (4:2 įveikti praeito pasaulio čempionato ketvirtfinalio dalyviai egiptiečiai ir 3:2 Kosovo ekipa).

– Kontrolines rungtynes Birštone su Uzbekistano rinktine pabaigėte pergalingai – 3:2. Pergalė – puiku, bet ar likote patenkintas vaizdu, kurį matėte aikštėje?

– Įspūdis nebuvo vienareikšmis. Uzbekistano rinktinė pas mus atvyko iš turnė po Portugaliją, kur žaidė su aukšto lygio varžovais. Todėl iš pradžių šiek tiek užtrukome, kol prisitaikėme prie jų greičio. Pasitaikė ir klaidų, ir skubotų sprendimų, bet smagu, kad sugebėjome susikurti ir realizuoti palankius momentus.

– Kas per visą pasirengimo laikotarpį jus labiausiai džiugino ir kėlė nerimą?

– Reikia suprasti, kad Lietuvoje salės futbolo žaidėjai nėra profesionalai. Tiksliau, iš visų klubų, kurie dalyvauja mūsų aukščiausiojoje lygoje, tik Kauno "Žalgiris" gali pretenduoti į šį statusą. Apskritai, Lietuvoje futbolo klubams salės futbolas ilgą laiką buvo tik pagalbinė priemonė, kai reikia kažkaip prastumti žiemą, kažkur paspardyti kamuolį. Žiema pasibaigia, ir visi iš salės persikelia į lauką. Tad apie nuoseklų salės futbolo taktikos ir technikos lavinimą nebuvo nė kalbos. O juk futbolininkai turi būti rengiami būtent klubuose ir į rinktinę atvykti jau aukšto lygio žaidėjai. Per dvi tris dienas jų neparengsi – nebent pagerinsi psichologinę būklę ir pamokysi taktikos gudrybių. Tad pirmasis pasirengimo etapas vyko kiek fragmentiškai. Visai kitas dalykas, kai nuo balandžio visi kartu susirinkome ir nuolat dirbome netrukdomi jokių pašalinių dirgiklių. Tada pasijuto tam tikras komandos ūgtelėjimas.

Vy­riau­sias Lietuvos salės futbolo žaidėjas – 36-erių A.Bui­nic­kis. / Evaldo Šemioto nuotr.

– Per visą jūsų darbo laikotarpį rinktinėje pasikeitė nemažai žaidėjų, tarp jų – daugiau nei pusė pagrindinių. Kodėl taip nutiko?

– Su Lietuvos futbolo federacijos vadovybe iš pat pradžių sutarėme, kad lipdysime visiškai naują komandą. Atėjo laikotarpis, kai daugelis pagrindinių rinktinės narių peržengė 30–35 metų slenkstį ir jų gyvenimo prioritetai dėliojosi ne salės futbolo naudai. Pamenu, kai tik pradėjęs dirbti pirmą sykį pabandžiau surinkti kandidatus, atvyko penki žmonės! Kažkam buvo atostogos, kažkam rūpėjo darbai, draugai. Žiūrint į ateitį, reikėjo jauninti sudėtį. Kitas mano reikalavimas buvo, kad žaidėjai visiškai atsiduotų salės futbolui, o ne derintų jį su lauko futbolu, kaip būdavo iki tol. Nors buvo nemažai nesupratimo, juos įtikinome, kad kokybiškai derinti skirtingų sporto šakų neįmanoma, ir futbolininkas turi aiškiai pasirinkti.

– Kurie žaidėjai su jumis nuėjo visą ilgą kelią iki pasaulio čempionato?

– Justinas Zagurskas, Tomas Bučma, Lukas Sendžikas, Vladimiras Derendiajevas, Albertas Voskunovičius ir keli kiti. Pamenu, Artūras Juchno ilgai svarstė, ar visiškai pereiti į salės futbolą, bet galiausiai pasirinko tinkamai. Panašiai ir Benas Spietinis. Neslėpsiu, buvo situacijų, kai talentingų žaidėjų nepavykdavo įtikinti, bet buvo ir priešingų pavyzdžių. Pavyzdžiui, jaunimo rinktinės kapitoną Genarą Samsoniką užsiauginome iki suaugusiųjų rinktinės. Panaši ir jauno vartininko Lauryno Glinskio istorija.

Istorija: 2016-aisiais pasaulio čempionate triumfavo argentiniečiai. / fifa.com.

– Žvelgiant į galutinį rinktinės sąrašą, kas yra mūsų komandos stiprybė?

– Pirmiausia – ypač didelė motyvacija. Namuose ji bus didesnė nei kitų rinktinių. Kitų kortų neatskleisiu (šypsosi).

– Pirmas mačas A grupėje – su Venesuelos rinktine. Atrodytų, labai palankus varžovas startuoti, nes jie taip pat tokio turnyro debiutantai. Kokia jūsų nuomonė?

– Venesuelos rinktinė į pasaulio čempionatą pateko iš atrankos grupės, kurioje žaidė tokie milžinai kaip Brazilija ir Argentina. Jie pasaulio rinktinių reitingų lentelėje yra 23 vietoje. Mes – 75-oje. Apie priešininko neįvertinimą negali būti nė kalbos. Venesuelos komanda, prieš atvykdama į Lietuvą, dalyvavo turnė po Europą ir atkakliai priešinosi kur kas garsesnėms rinktinėms. Jie tipiški Lotynų Amerikos futbolo atstovai – techniški, kovingi. Kitas varžovas – Kazachstanas. Tai elitinė rinktinė (7 vieta reitinge), kurią ilgą laiką tempė pajėgūs legionieriai iš Brazilijos, o dabar jie užsiaugino ir savų žaidėjų, kuriais jau domisi elitiniai Ispanijos klubai. Paskutinis oponentas grupėje – Kosta Rika. Ši ekipa – Šiaurės Amerikos čempionė, planetos reitinge – 25 vietoje, jau dalyvavusi pasaulio čempionate. Jie taip pat kruopščiai rengėsi pasaulio čempionatui, treniravosi Portugalijoje ir Ispanijoje. Visi mūsų priešininkai stiprūs.

Favoritai: pasaulio salės futbolo rinktinių reitingo lyderiai – ispanai (baltos spalvos apranga), jie rungtyniaus E grupėje kartu su Angolos, Japonijos ir Paragvajaus komandomis. / marca.com nuotr.

– Kokių sportinių tikslų pasaulio čempionate keliate savo auklėtiniams? Ko tikitės iš sirgalių?

– Kažin, ar verta iš anksto kalbėti apie konkrečias vietas. Norime laimėti kiekvieną mačą, norime turnyre išlikti kuo ilgiau, o kaip bus – matysime. Stengsimės atiduoti visas jėgas ir žinias, o iš sirgalių tikimės palaikymo – mūsų žaidėjams tai labai svarbu. Sirgaliai, ateikite ir palaikykite mus arenose!

Varžovai: pa­sau­lio čem­pio­na­tą mū­sų ša­lies ko­man­da pra­dės dvi­ko­va su tech­niš­ka ir ko­vin­ga Ve­ne­sue­los eki­pa. / FVF nuo­tr.

A grupė

Lietuvos rinktinė: vartininkai Laurynas Glinskis, Egidijus Žagaras ir Ernestas Macenis, aikštės žaidėjai Arsenijus Buinickis, Vladimiras Derendiajevas, Benas Spietinis, Genaras Samsonikas, Paulius Osauskas, Andrius Kaulinis, Tomas Bučma, Albertas Voskunovičius, Justinas Zagurskas, Lukas Sendžikas, Deividas Reimaris, Artūras Juchno, Edgaras Baranauskas.

Venesuelos rinktinė: vartininkai Jhonny Rueda, Jose Villalobosas ir Freddy Chacinas, aikštės žaidėjai Carlosas Sanzas, Wilmeras Cabarcasas, Greydelvidas Teranas, Henry Gutierrezas, Carlosas Polo, Jesus Viamonte, Endersonas Suarezas, Carlosas Vento, Wilsonas Francia, Alfredo Vidalis, Miltonas Francia, Rafaelis Morillo, Andresas Teranas.

Kazachstano rinktinė: vartininkai Rauanas Atantajevas, Leonardo De Melo Viiera Leite (Higuita) ir Narunas Serikovas, aikštės žaidėjai Taynanas Da Silva Rego, Nurbekas Karagulovas, Daurenas Nurgožinas, Agedilas Madijarovas, Azatas Valiulinas, Biržanas Orazovas, Albertas Akbalikovas, Čingizas Jesenamanovas, Arnoldas Knaubas, Daurenas Tursagulovas, Žomartas Tokajevas, Douglas Junior Da Silva Negreirosas, Bolatas Sarbasovas.

Kosta Rikos rinktinė: vartininkai Cesaras Vargasas, Jairo Toruno ir Alvaro Roberto Santamaria, aikštės žaidėjai Jose Guevara, Danielis Gomezas, Diego Vargasas, Jeanas Salasas, Victoras Fonseca, Gilberthas Garro, Juanas Cordero, Minoras Cabalceta, Edwinas Cubillo, Milintonas Tijerino, Diego Zuniga, Pablo Rodriguezas, Enmanuelis Gamboa.

Diena po dienos

Rugsėjo 12 d. 16 val. Rusijos futbolo sąjunga–Egiptas (B grupė, Vilnius), 18 val. Uzbekistanas–Gvatemala (B grupė, Vilnius), 18 val. Kosta Rika–Kazachstanas (A grupė, Kaunas), 20 val. Lietuva–Venesuela (A grupė, Kaunas).

13 d. 18 val. Marokas–Saliamono Salos (C grupė, Kaunas), 18 val. Panama–Čekija (D grupė, Klaipėda), 20 val. Tailandas–Portugalija (C grupė, Kaunas), 20 val. Vietnamas–Brazilija (D grupė, Klaipėda).