Pereiti į pagrindinį turinį

Buriuotojo rūpesčius nusineša vėjas

2015-03-09 16:54

Natūralų šaltį, sniegą ir ledą Lietuvoje jau galima vadinti deficitu. Kokia tikimybė, kad tokiomis sąlygomis ir valstybei neišleidžiant nė cento, šalyje užaugs žiemos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionas?

Natūralų šaltį, sniegą ir ledą Lietuvoje jau galima vadinti deficitu. Kokia tikimybė, kad tokiomis sąlygomis ir valstybei neišleidžiant nė cento, šalyje užaugs žiemos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionas?

Devyniolikmečio kauniečio Pauliaus Voverio sportinių trofėjų kolekcijoje jau yra pasaulio ir Europos čempionatų medalių, dauguma jų – aukso. Juos vaikinas iškovojo žiemos buriavimo varžybose savo tėčio sukonstruotomis ir pagamintomis ledrogėmis.

Šiemet vasarį Kauno technikos kolegijos moksleivis, būsimas automobilių elektronikos specialistas P.Voverys triumfavo Europos čempionate Suomijoje, laimėjęs abi rungtis – slalomo ir kurso ("course race"), didele persvara aplenkęs netgi 2015-ųjų pasaulio čempioną švedą Stefaną Soderlundą.

"Sąlygos lenktyniauti buvo labai geros – storas ledas, daug vėjo. Manau, kad suomiai ir dabar ten tebečiuožia", – sakė Paulius.

Deja, buriavimas ant ledo nėra olimpinė sporto šaka, todėl P.Voverys sportuoja remiamas tik savo šeimos. Vis dėlto Europos čempionas dar neketina rimtai imtis ko nors kito, kad ir giminingos ledrogėms olimpinės burlentės "RS:X", nors yra išbandęs ir šią buriavimo šaką.

– Pastaruoju metu esu vienas savo sporto šakos lyderių, be to, ji tapo ir mano pomėgiu, todėl dar užsibūsiu prie ledrogių. Svajoju, ir ne aš vienas, kad galbūt ateityje žiemos buriavimas bus įrašytas į olimpinių žaidynių programą, nors tokia perspektyva – kol kas miglota. Tačiau viltis yra, – interviu "Kauno dienai" teigė P.Voverys.

– Pauliau, kurios varžybos dabar yra žiemos buriavimo viršūnė?

– Pasaulio čempionatas. Ten didesnė konkurencija. Prieš dvejus metus Suomijoje iškovojau sidabro medalį, o jaunimo grupėje – aukso. Šiemet čempionatas vyko JAV, Viskonsine. Toli, brangi kelionė, todėl nedalyvavau. Slalomo varžybas laimėjo švedas S.Soderlundas, kurį Europos čempionate aplenkiau ne vien aš, bet dar penki buriuotojai.

– Ar nėra apmaudu, kad negali dalyvauti visose svarbiausiose varžybose?

– Užtenka to, kiek leidžia mūsų šeimos galimybės. Juolab kad ši sporto šaka auga pamažu, be didelių permainų, staigmenų, naujų žvaigždžių. Europoje tvirčiausias pozicijas užima Lietuva, Latvija, Estija, Suomija. Šiemet į Europos čempionatą buvo užklydęs turkas, po vieną buriuotoją atvyko iš Anglijos ir Prancūzijos, bet jų meistriškumas – pradinis. Gero lygio varžybas rengia lenkai.

– Kokia padėtis mūsų šalyje?

– Viską lemia gamtos sąlygos, todėl mažai kas domisi žiemos buriavimu, daugiausia – kauniečiai. Mėgėjiškai sportuoti nėra brangu – manau, už 1 tūkst. eurų galima įsigyti aprangą, roges, o profesionaliai karjerai išlaidos – didesnės.

– Kas labiausiai lemia tavo sėkmę?

– Vienas kozirių – unikalios ledrogės. Jas sumeistravo mano tėtis. Jų pranašumas prieš latvių gaminamas serijiniu būdu – specifinė konstrukcija ir atitinkamas valdymas, lemiantis greitį. Maniškės – trijų pavažų, latviškos – keturių. Po treniruotės beveik tiek pat laiko praleidžiu prie ledrogių – reikia išgaląsti pavažas, sureguliuoti. Daug padeda ir pataria tėtis.

– Ar šią žiemą buvo sąlygų treniruotis Lietuvoje?

– Taip, nepraleidome retų progų palenktyniauti ir Kauno marių, ir Lampėdžių ledu. Jis buvo gana tvirtas, tačiau prieš treniruotes įdėmiai apžiūrėdavome, kokia padėtis prie krantų, kiek ir kur yra žvejų. Treniruotis užsienyje, kad ir Latvijoje ar Lenkijoje, verta tuomet, jeigu susirenka daugiau aukšto lygio sportininkų, antraip vargu ar verta išlaidauti kelionei.

– Kokiu didžiausiu greičiu esi skriejęs ledu?

– Esu tiksliai užfiksavęs GPS – 91,8 km/val. Tai buvo per varžybas ant Kauno marių.

– Kas būtų, jeigu tuomet pargriūtum?

– Kelis kartus teko, nors lėkiau mažesniu greičiu. Gelbsti apsauga. Įsitikini, kad niekas nelūžo, nieko neišsinarinau ir vėl pirmyn.

– Ką planuoji veikti pasibaigus žiemos sezonui?

– Vasarą stosiu ant "RS:X" burlentės. Esu lenktyniavęs ir su olimpiečiu Juozu Bernotu. Vis dėlto širdis labiau linksta prie ledo – ant jo jaučiuosi tvirčiau, didesni greičiai.

– Kokios nesportinės patirties sukaupei pasirinkęs ledroges?

– Susipažinau su žmonėmis, kurie kitaip nei dauguma mūsų žvelgia į gyvenimą. Jie, kaip sakoma, švarių galvų, be kompleksų, paprasti. Kai kurie iš jų sako: jei turi rūpesčių – iškelk burę ir vėjas pasiims jas.


Faktai

2013 m. vasario mėnesį ant Kauno marių įvyko pirmasis atviras Lietuvos žiemos buriavimo čempionatas. Jame varžėsi šešiolika burlentininkų iš Lietuvos ir Latvijos.
Slalomo rungtį laimėjo P.Voverys, antrą vietą užėmė J.Bernotas, trečią – Giedrius Liutkus.

Kurso rungties ("course race") čempionu tapo Latvijos atstovas Aleksandras Leontjevas, vos dviem taškais atsiliko P.Voverys, bronzos medalį iškovojo Rytis Jasiūnas.

14-aisiais Lietuvos burlenčių slalomo čempiono titulą apgynė P.Voverys, aplenkęs savo tėvą Audrių Voverį. Trečią vietą užėmė G.Liutkus. Kurso varžybas laimėjo G.Liutkus. Sidabro medalį iškovojo P.Voverys, bronzos – Arvydas Moliušis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų