Deja, šįkart tradicinėje (pirmą kartą buvo surengta 1936-aisiais) estafetėje nebus nė vieno Lietuvos atstovo.

Deglą su olimpine vasaros žaidynių ugnimi yra nešę ir legendiniai mūsų šalies sportininkai (1980-aisiais – Nijolė Sabaitė-Razienė, 2012-aisiais – Modestas Paulauskas, Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė), ir moksleivis (1992 m. – Vytautas Kaikaris), mokytojas (2008 m. – Jonas Varkulevičius), verslininkai (2008 m. – Tomas Giedrius Jarmalavičius, 2012 m. – Antanas Zabulis).

"Šiemetinė olimpinio deglo kelionė ne tik labai svarbi, bet ir kitokia. Sudėtinga epidemiologinė situacija pasaulyje kiek pakoregavo istorinę ceremoniją – imamasi ypatingų saugumo priemonių, estafetė – tik Japonijoje, be žiūrovų, o ugnį neša tik šios šalies sporto ir visuomenės veikėjai, – sakė D.Gudzinevičiūtė. – Tačiau šis tradicinis renginys, kaip ir olimpinės žaidynės, – viltingas ženklas pasauliui, kovojančiam su beprecedenčiais iššūkiais."

Šiemet Tokijo, o 2022-aisiais Pekino žaidynės bus sudėtingos dėl epidemiologinės situacijos, tačiau tikimės, kad 2024-ųjų Paryžiaus olimpiados dalyviai galės visapusiškai mėgautis sporto švente.

– Prezidente, pasiruošti startams Tokijo olimpinėse arenose mūsų sportininkams padės net keturi Japonijos miestai – Hiracuka, Mukava, Abira ir Acuma. Kaip buvo užmegztas bendradarbiavimas su jais, kas turėjo įtakos naujų ryšių plėtotei?

– Lietuva buvo viena pirmųjų, prisijungusių prie Japonijos vyriausybės iniciatyvos. Bendradarbiavimo sutartį su Hiracukos miestu pasirašėme dar 2015-aisiais, tad mūsų sportininkai turėjo galimybę treniruotis šio miesto sporto bazėse. Bendradarbiavimas tarp Japonijos miestų ir olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių šalių paremtas tarpkultūrinių mainų principu. Užsienio sportininkai ir jų komandos nariai supažindina miesto gyventojus su savo šalies kultūra, patirtimi, o šeimininkai pristato japonų papročius ir tradicijas, suteikia sąlygas treniruotis bei palaiko per žaidynes. Hiracukos gyventojai taip pat palaikys mūsų sportininkus olimpinių startų dienomis, nes sirgaliai iš užsienio į varžybų arenas nebus įleidžiami. Lietuvos olimpinės komandos pasirengimo žaidynėms partneris Hiracuka prieš žaidynes aklimatizacijai priims nemažą dalį mūsų šalies sportininkų. Tai ypač svarbu žinant, kad atletai į olimpinį kaimelį galės atvykti likus ne daugiau nei penkioms dienoms iki varžybų pradžios. Vis dėlto šis, maždaug valanda kelio nuo Tokijo įsikūręs, miestas ne toks palankus ėjikams ir maratonininkams, kurių varžybos vyks šalies šiaurėje. Todėl savo pagalbą lietuviams pasiūlė Mukava, Abira ir Acuma.

Susipažino: Hiracukoje jau viešėjusius Lietuvos sportininkus japonai pasitiko su trispalvėmis, mūsiškiai apžiūrėjo sporto bazes. / lteam.lt nuotr.

– Lietuvos sporto mėgėjai jau svarsto: kuriam mūsų šalies atletui bus patikėta nešti trispalvę per Tokijo olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją? Ar jau aptariate galimus kandidatus?

– Šiuo metu esame susitelkę olimpinės atrankos įkarščiui, palaikome dėl olimpinių kelialapių kovojančius sportininkus, todėl bene visas laikas skiriamas būtent šiam etapui. Tad apie vėliavnešius kol kas dar anksti kalbėti.

– Ar renkant mūsų olimpinės delegacijos vėliavnešį turės įtakos tarptautinis skatinimas suteikti pirmenybę moterims? Juolab kad Lietuvos rinktinėje jau yra kelialapius į Tokiją iškovojusi ir olimpinė čempionė (Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė), ir keturių žaidynių dalyvė (Simona Krupeckaitė).

– Lyčių lygybės atžvilgiu Tokijo olimpinės žaidynės žymės naujos eros pradžią. Pirmą kartą per žaidynių istoriją moterys sportininkės sudarys beveik 49 proc. visų dalyvių, įdiegta nauja varžybų tvarkaraščio sistema užtikrins vienodą matomumą tiek vyrų, tiek moterų startams. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nuosekliai dirba skatindamas lyčių lygybę sporte ir moterų įgalinimą siekti karjeros aukščiausiuose sporto organizacijų postuose, tad neatsitiktinai šių žaidynių atidarymo ceremonijos metu šalies vėliavą neš ir sportininkas, ir sportininkė. Lyčių lygybė – vienas LTOK prioritetų, todėl džiaugiamės šiuo sprendimu.

– Per pastarąją TOK sesiją jau aptarti ir pasirengimo 2022 m. Pekino žiemos bei 2024 m. Paryžiaus vasaros žaidynėms klausimai. Kokios naujienos iš Kinijos ir Prancūzijos džiugina ar kelia nerimą?

– Kinija labai gerai pasiruošusi žiemos olimpiadai. Prisiminkime, kad ne taip seniai – 2008-aisiais – šioje šalyje vyko vasaros žaidynės, todėl ši valstybė turi sukaupusi nemažai patirties, o kai kurios arenos taip pat buvo pritaikytos žiemos sporto renginiams. Kol kas viskas vyksta taip, kaip planuota, – jau parengtos visos dvylika varžybų vietų, o šiuo metu vyksta bandymų renginiai. Didžiausias iššūkis – saugumo užtikrinimas, tad kovos su COVID-19 priemonių planavimas – žaidynių organizavimo prioritetas. Paryžius vasaros žaidynėms ruošiasi labai atsakingai. Prancūzai planuoja olimpiadą išnaudoti ir fiziniam aktyvumui skatinti visuomenėje, o ypač – ugdymo įstaigose. Mums tai artima, nes olimpinis švietimas – svarbi LTOK veiklos sritis. Tad, jei Tokijo ir Pekino žaidynės bus sudėtingos dėl epidemiologinės situacijos, tikimės, kad Paryžiuje olimpinių žaidynių dalyviai galės visapusiškai mėgautis sporto švente.

Lūkesčiai: anot LTOK prezidentės, jeigu A.Reed ir S.Ambrulevičius iškovotų kelialapius į 2022 m. Pekino olimpiadą, tai būtų reikšmingas mūsų žiemos sporto pasiekimas. / "Reuters" nuotr.

– Lietuva jau pakviesta dalyvauti Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse. Ar jus tenkina tai, kaip klostosi mūsų olimpiečių atrankos startai?

– Šiuo metu gyvename laukimu. Į olimpinį kelialapį pretenduoja ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Dailusis čiuožimas – viena populiariausių sporto šakų žiemos žaidynėse, sulaukianti ypač daug dėmesio. 2018-aisiais Pjongčange savo atstovų neturėjome, todėl Allison ir Sauliaus iškovotas olimpinis kelialapis būtų didelis pasiekimas. Viltingai nuteikė Andrejaus Drukarovo pasirodymas pasaulio čempionate ir jo pasiektas geriausias rezultatas per visą Lietuvos kalnų slidinėjimo istoriją. Mūsų žiemos sporto atstovai rodo geriausia, ką gali.

– 2019-aisiais, po Europos žaidynių, jūs sakėte: "Didysis mūsų sportas žengia žemyn, rezultatai neauga ir tai yra neapgalvotų sporto reformų padariniai. Jei mes nesiimsime veiksmų – mūsų laukia fiasko Tokijo olimpinėse žaidynėse. Nemanome, kad pagal dydį turėsime tokią pat komandą, kaip Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, ir dėl tos pačios priežasties – sistemos sugriovimo. Manau, kad surėmę pečius vis dar galime sustabdyti šitą sniego gniužulą, bet jei to nepadarysime – buvusį lygį pasieksime tikrai ne Tokijuje, o gal net ir ne Paryžiuje." Ar, artėjant Tokijo, Pekino ir Paryžiaus žaidynėms, įžvelgiate pokyčių, kurie nuteiktų optimistiškiau nei 2019-aisiais?

– Deja, bet ne, ir geriausiai tai iliustruoja skaičiai: šiuo metu ikiolimpinės atrankos barjerus yra įveikę 28 mūsų sportininkai, o tuo pačiu metu prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes jų buvo 48. Aritmetika – iškalbinga, ir, deja, ne mūsų naudai. Nuo pat to meto, kai bendradarbiavimas tarp LTOK, sporto bendruomenės ir valstybės rengiantis olimpinėms žaidynėms buvo sugriautas bei iš Lietuvos olimpinio sporto centro atimta centralizuota medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcija, tendencija pasuko neigiama linkme. Tai sakiau tuomet, tai galiu pakartoti ir dabar. Susiduriame su iššūkiais, bet darome viską, kad juos įveiktume.