LTOK vadovė jau pradėjo planuotis ir būsimus darbus, laukiančius po Tokijo žaidynių – D.Gudzinevičiūtė išrinkta Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidente.

Šios pareigos lietuvei buvo patikėtos Graikijos sostinėje Atėnuose surengtoje EOK generalinėje asamblėjoje.

EOK prezidentu išrinktas graikas Spyros Capralos. Jis per rinkimus nugalėjo iki šiol laikinai prezidento pareigas ėjusį daną Nielsą Nygaardą.

– Jus kandidate į viceprezidentes pasirinko abu kandidatai į EOK prezidentus – buvęs vandensvydininkas S.Capralosas ir buvęs lengvaatletis N.Nygaardas. Tapote ne tik pirmąja Baltijos šalių atstove, bet ir pirmąja moterimi šiose pareigose. Kokie argumentai, jūsų nuomone, nusvėrė, kad dauguma EOK generalinės asamblėjos delegatų savo balsus skyrė S.Capralosui? – paklausėme D.Gudzinevičiūtės.

– Pirmiausia, džiaugiuosi kolegų pasitikėjimu ir palaikymu. Tai labai vertinu. Akivaizdu, kad organizacijoje subrendo pokyčiai. Man tapus EOK vykdomojo komiteto nare, buvome tik dvi moterys, nacionalinių olimpinių komitetų prezidentės, o aš – vienintelė Vykdomojo komiteto narė. Po šių rinkimų tarp 16-os Vykdomojo komiteto narių – septynios moterys. Manau, pokyčiai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl dauguma EOK narių savo balsus atidavė S.Capralosui. Jis – modernus lyderis, deklaruojantis vertybes, kurios labai artimos ir mums – sąžiningumas, efektyvus valdymas ir skaidrumas. Be to, tiek su S.Capralosu, tiek su Graikijos nacionaliniu olimpiniu komitetu LTOK sieja ilgametė draugystė ir bendradarbiavimas.

– Iki šiol dirbote EOK lyčių lygybės sporte komisijoje. Ar, tapus EOK viceprezidente, prisidės naujų veiklos sričių?

– Mano veiklos spektras gerokai išsiplės, tačiau, kokios tai bus atsakomybės, galėsiu atsakyti tik po Tokijo olimpinių žaidynių. Būtent tuomet numatytas pirmas EOK vykdomojo komiteto posėdis, kuriame ir aptarsime vienas kito stiprybes, pasidalysime veiklos sritimis.

– Kokių pokyčių EOK veikloje galima tikėtis vadovaujant S.Capralosui?

Džiaugiamės visais mūsų atletais, iškovojusiais olimpinius kelialapius. Dėl to jie sunkiai dirbo ilgus metus.

– Pastarieji metai šiai organizacijai nebuvo lengvi, todėl pagrindinis naujojo prezidento tikslas – suvienyti ir sustiprinti EOK. Tai bus daroma skatinant narių įsitraukimą į EOK veiklą, stiprinant bendradarbiavimą su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK), Nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOK), sąžiningu ir skaidriu darbu auginant pasitikėjimą organizacija.

– Generalinė asamblėja taip pat paminėjo ir EOK 50-ies metų jubiliejų. Kokius šios organizacijos, vienijančios 50 nacionalinių olimpinių komitetų, veiklos rezultatus akcentuotumėte?

– EOK 50-metis – didelė šventė ne tik organizacijai ir jos nariams, bet ir visai Europos olimpinei bendruomenei. Didžiuojuosi, kad jau beveik dešimtmetį galiu aktyviai prisidėti prie EOK plėtros ir olimpinių vertybių skatinimo mūsų žemyne. Per šį laiką dėl komandinio darbo ir bendradarbiavimo organizacija nuveikė daug, tačiau labiausiai noriu išskirti pirmąsias Europos žaidynes 2015-aisiais. Visi – sportininkai, tarptautinės federacijos, nacionaliniai olimpiniai komitetai – jautėme trūkumą renginio, į kurį susirinktų ir varžytųsi geriausi žemyno atletai. Ne vienus apie tai buvo kalbama, todėl pirmųjų Europos žaidynių laukėme ypač nekantriai. Mūsų lūkesčiai buvo viršyti. Mūsų šalyje Europos žaidynės sulaukė ne mažesnio dėmesio nei olimpinės, o už stiprų palaikymą sportininkai Lietuvos sirgaliams atsidėkojo septyniais medaliais. Tai buvo ne tik vienas įspūdingiausių renginių, kuriame esu dalyvavusi, bet ir svarbaus įvykio, kurio nekantriai laukiame ketverius metus, pradžia.

– Lietuvos olimpinės rinktinės, dalyvausiančios Tokijo žaidynėse, galutinė sudėtis turėtų paaiškėti liepos 5-ąją. Tikėtina, kad dėl įvairių ir ne vien nuo mūsų šalies priklausančių priežasčių ją sudarys mažiausiai atletų nuo 1992-ųjų, kai atkūrusi nepriklausomybę Lietuva dalyvauja olimpiadose. Statistika – minorinė, o ką pozityvaus galėtume įžvelgti?

– Faktas: Tokijuje mūsų sportininkų bus mažiau nei 2016-aisiais Rio de Žaneire ir bene mažiausiai per nepriklausomos Lietuvos istoriją. Nepaisant to, džiaugiamės visais atletais, iškovojusiais olimpinius kelialapius. Dėl to jie sunkiai dirbo ilgus metus. Malonu tai, kad ikiolimpinius atrankos barjerus ir mūsų stipriausi, patyrę sportininkai, iš kurių galime tikėtis rezultatų, ir perspektyvus jaunimas – mūsų ateitis.

– Sporto šakų, kurioms lietuviai atstovaus Tokijo olimpiadoje, daugumą sudaro sėkmingai reprezentuotos (buvo iškovota medalių) jau ankstesnėse žaidynėse – plaukimas, lengvoji atletika, šiuolaikinė penkiakovė, irklavimas, buriavimas, imtynės, šaudymas, sunkioji atletika, be to, tikėkimės, kad bus ir krepšinis. Kurių mūsų šalies sporto šakų galimo proveržio, nerealizuoto potencialo ar jau turimų pozicijų įtvirtinimo pasigedote?

– Labai gaila, kad dėl pasikeitusios varžybų sistemos Tokijuje neturėsime mūsų bokso atstovų, tikėjomės šios sporto šakos medalio. Rio de Žaneire startavo net šeši baidarių ir kanojų irkluotojai, o į Japoniją vyks tik vienas. Laukiame, kiek lengvaatlečių į žaidynes pateks pagal reitingus. Prieš kelerius metus prognozavome, kad, sunaikinus centralizuotą sportininkų rengimo sistemą ir atėmus iš Lietuvos olimpinio sporto centro medicininio bei mokslinio aptarnavimo funkcijas, mūsų olimpinė rinktinė sumažės drastiškai. Visas pasirengimo krūvis tenka federacijoms, o jos dažnai tiesiog neturi resursų užtikrinti tokio lygio paslaugų, kokios būtinos sportininkams. Deja, bet jaučiuosi labai negerai, nes buvome teisūs, kai bandėme perspėti apie padarinius.

– Ričardas Berankis, nesulaukęs galutinio Tarptautinės teniso federacijos sprendimo ir kelialapių į žaidynes dalybų, pareiškė, kad bet kokiu atveju nedalyvaus Tokijo žaidynėse, o susitelks Teniso profesionalų asociacijos (ATP) turnyrams, kuriuose galima uždirbti. Kokių minčių jums, kaip LTOK vadovei ir olimpietei, sukėlė šis R.Berankio žingsnis, juolab kad tenisininkas buvo LTOK kandidatų į Tokijo olimpiadą sąraše, jam LTOK mokėjo stipendiją?

– Olimpinės žaidynės – ne vien atletų, bet ir olimpinių sporto šakų federacijų siekiamybė. Priversti sportininką vykti į žaidynes mes negalime, tačiau, kai įtraukiame į Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą, tikime, kad žaidynės yra jo tikslas. Į R.Berankio pasirengimą Tokijo olimpiadai daug investavome. Skaičiuojame, kad nuo 2017-ųjų jo medicininiam aptarnavimui ir kitoms reikmėms, olimpinei stipendijai skyrėme per 68 tūkst. eurų. Labai gaila, kai sportininkas olimpinio tikslo atsisakė tuomet, kai jis tapo ranka pasiekiamas.

– Pastarajame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje Olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė pristatė atnaujintą informaciją apie pasiruošimą Tokijo olimpinėms žaidynėms. Kokias aktualijas norėtumėte išskirti?

– Pasiruošimas žaidynėms vyksta sklandžiai, tačiau įtemptai. Tiek mūsų sportininkų, tiek kitų olimpinės delegacijos narių laukia naujas taisyklių rinkinys. Su jomis reikia ne tik susipažinti, bet ir pasiruošti jų laikytis. Todėl Olimpinio sporto direkcijai šis metas kupinas iššūkių. Pavyzdžiui, sportininkai į olimpinį kaimelį bus įleidžiami tik likus penkioms dienoms iki savo starto. Tai stipriai apsunkina aklimatiziją. Išeitimi mums tapo Hiracukos miestas, kuriame liepą didelei daliai olimpinės rinktinės bus surengta aklimatizacijos stovykla. Saugumo reikalavimai bus itin griežti, visų olimpinių žaidynių dalyvių prašoma iki minimumo sumažinti kontaktų skaičių, nuolat bus atliekami COVID-19 testai. Jau žinoma, kad vietos žiūrovai galės stebėti žaidynių renginius. TOK pranešė, kad varžybų arenose galės būti užpildyta pusė sporto aistruoliams skirtų vietų, o bendras žiūrovų skaičius neturės viršyti 10 tūkst. Užsienio sirgaliai nebus įleidžiami, tačiau stengiamės, kad mūsų sportininkai vis tiek jaustų Lietuvos palaikymą. Todėl kviečiame visus norinčius svetainėje LTEAM.lt parašyti asmeninę žinutę mūsų olimpiečiams. Tikiu, kad šios žaidynės taps žmonijos vienybės, solidarumo ir pergalės prieš pandemiją simboliu.

EOK

Prezidentas Spyros Capralos (Graikija), viceprezidentė Daina Gudzinevičiūtė (Lietuva), generalinis sekretorius Raffaele Pagnozzi (Italija), iždininkas Peteris Mennelis (Austrija).

Vykdomojo komiteto nariai: Zlatko Matesa (Kroatija), Jeanas-Michelis Brunas (Prancūzija), Uschi Schmitz (Vokietija), Annamarie Phelps (Didžioji Britanija), Liney Rut Halldorsdottir (Islandija), Berit Kjoll (Norvegija), Jose Manuelis Araujo (Portugalija), Cristina Vasilianova (Moldova), Mihai Covaliu (Rumunija), Djordje Visackis (Serbija), Victoria Cabezas (Ispanija), Hasanas Aratas (Turkija).

Rinktinė

Lietuvos sportininkai, iškovoję teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse:

Diana Zagainova, Brigita Virbalytė, Andrius Gudžius, Edis Matusevičius, Arturas Mastianica ir Marius Žiūkas (visi – lengvoji atletika), Kotryna Teterevkova, Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Giedrius Titenis (visi – plaukimas), vyrų plaukimo kompleksinės estafetės 4 po 100 m komanda (D.Rapšys, A.Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius), Gintarė Venčkauskaitė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justinas Kinderis (visi – šiuolaikinė penkiakovė), Viktorija Andrulytė ir Juozas Bernotas (abu – buriavimas), Robertas Tvorogalas (gimnastika), Rasa Leleivytė, Simona Krupeckaitė, Miglė Marozaitė, Evaldas Šiškevičius (visi – dviračių sportas), Mantas Knystautas (graikų-romėnų imtynės), Mindaugas Maldonis (baidarių ir kanojų irklavimas), Karolis Girulis (šaudymas), Arnas Šidiškis (sunkioji atletika), Sandra Jablonskytė (dziudo), Mindaugas Griškonis (irklavimas).

Kelialapius į olimpiadą taip pat iškovojo:

irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė, tačiau I.Adomavičiūtė dėl antidopingo taisyklių pažeidimo buvo diskvalifikuota iki 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl prarado teisę dalyvauti žaidynėse, ją valtyje pakeis Donata Karalienė; irkluotojai Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius, tačiau po papildomos atrankos paaiškėjo, kad kartu su S.Ritteriu žaidynėse irkluos Aurimas Adomavičius.