Išsivadavęs iš anginos gniaužtų Jonas Valančiūnas vėl priminė visiems apie save. Dar vienas Lietuvos krepšinio deimantas – visai kitokio stiliaus žaidėjas nei viso pasaulio jau medžiojamas Donatas Motiejūnas.

Tobula priekinė linija?

D.Motiejūnas atsitraukia toliau nuo krepšio ir siunčia tritaškį. Nors prieš tai pataikė triskart iš eilės, šįkart kamuolys išsisuka iš lanko. Nieko tokio – po krepšiu jau tyko neįtikimai ilgų rankų ir plačių delnų J.Valančiūnas. Jis sugauna kamuolį ir galingai krauna iš viršaus.

Lietuvos rinktinės aukštaūgiai varžovus į neviltį varo jau penktą ataką iš eilės, bet dar neišnaudojo pagrindinio savo kozirio. Ar įsivaizduojate derinį "du prieš du", kurį atlieka aukštesni nei 210 cm vyrukai? Apsiginti – jokių šansų.

Tokia Lietuvos rinktinės sirgalių svajonė realybe galėtų virsti jau po 3–4 metų. Bet ar ji išsipildys? D.Motiejūnas nuolat pasakoja apie kovoms su vyrais dar neparengtus raumenis ir vis ironiškai save pavadinda "viščiuku". O J.Valančiūnas?

"Treneri, tai kada renkamės? Rugpjūčio devintą? Sekmadienį? 8 ryto? Gerai, būsiu", – teko nugirsti tokį linksmą J.Valančiūno ir jo trenerio jaunių rinktinėje ir Vilniaus "Perlo" komandoje Mariaus Linarto dialogą.

Buvo vėlyvas pirmadienio vakaras, jaunių rinktinė buvo ką tik grįžusi iš Europos čempionato, o atostogų jaunajam krepšininkui liko mažiau nei savaitė, nes "Perlo" komanda rengtis sezonui vis dėlto pradės pirmadienį. "Nieko tokio, užteks ir savaitės, – numojo ranka J.Valančiūnas. – Reikia dirbti."

Didžiulis potencialas

"Čempionato lygis buvo labai aukštas, nėra ką lyginti su 16-mečių pirmenybėmis. Varžovai – stipresni, kova – kietesnė", – pripažino J.Valančiūnas.

17-metis uteniškis Europos pirmenybėse Mece buvo metais jaunesnis už daugelį varžovų, tačiau dominuoti po krepšiais jam tai netrukdė. 19,3 taško, 10,6 atkovoto kamuolio, 2,6 bloko ir 72,1 proc. dvitaškių – tokie jaunojo lietuvio rezultatai buvo įvertinti vieta simboliniame čempionato penkete.

"Jei būtume žaidę finale, neabejoju, kad Jonas būtų MVP (naudingiausias žaidėjas – red. past.). Jis ten padarė įspūdį", – pabrėžė M.Linartas.

Lyg paguoda medalių neiškovojusių lietuvių lyderiui tapo "Garbingo žaidimo" ("Fair Play") prizas ir skautų iš abiejų Atlanto pusių dėmesys. Nė vienas jų taip ir nepriėjo asmeniškai pasikalbėti su uteniškiu, tačiau išvažiavo pastabų primargintais blonknotais.

J.Valančiūnas amerikiečiams pirmiausia asocijuojasi su pačiu mėgstamiausiu jų žodžiu – "upside". Taip jie vadina potencialiai geriausiuosius tarp savo metų žaidėjų. Apie NBA naujokų biržą rašančios svetainės pabrėžia, kad potencialo atžvilgiu lietuvis yra vienas geriausių 1992 m. gimusių krepšininkų visoje planetoje.

"Kaip tokio ūgio žaidėjas, neįtikimai gerai juda aikštėje... puiki metimo technika ir "minkštos" rankos... atletiškas, todėl žaidžia virš krepšio... turi miklias rankas ir sugeba sugauti visus perdavimus po krepšiu... geras krepšinio supratimas... ištvermingas, visada žaidžia su aistra... gerai jaučia aikštę, todėl sugeba pamatyti laisvą komandos draugą, kai prie jo lieka du varžovai", – tai tik kelios nbadraft.net autoriaus Arano Smitho pastabos apie J.Valančiūną.

Tačiau pats krepšininkas tikino savo žaidime matąs daugiau trūkumų nei privalumų: "Kiekvienoje srityje turiu ką tobulinti – ir kalbant apie gynybą, ir apie puolimą."

Idealas – NBA žvaigždė

J.Valančiūnas tiksliai žino, ko siekia. Jaunąjį lietuvį labiausiai žavi NBA superžvaigždė Dwightas Howardas. Orlando "Magic" vidurio puolėjas pirmiausia išsiskiria tuo, kuo stiprus yra ir J.Valančiūnas, – kova dėl kamuolių ir blokuotais metimais.

"Man jo žaidimo stilius labai patinka. Tačiau tiek raumenų turbūt neturėsiu", – šyptelėjo 209 cm ūgio 95 kg svorio J.Valančiūnas. D.Howardo rodikliai – 211 cm ir 121 kg.

Tiesa, lietuvis dar augs ir stiprės. Be to, jam būtina tobulinti puolimo arsenalą, kuris tikrai nėra pati stipriausia jo idealo D.Howardo žaidimo pusė.

Specialistai stebisi, kodėl vadinamąjį minkštą metimą turintis ir puikiai baudas pataikantis (79,4 proc. Europos čempionate) J.Valančiūnas vis dar labai retai ryžtasi šūviams iš vidutinio nuotolio ar žaisti nugara į krepšį. Pridėjęs šiuos elementus, bet išlaikęs greitį ir staigumą lietuvis taptų bet kurio oponento siaubu.

J.Valančiūnas viską supranta ir pats. Todėl šį sezoną dar liks rungtyniauti Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), nors jau pernai šiose varžybose demonstravo įspūdingus rodiklius (13,4 tšk., 9,9 atk. kam., 62 proc. dvitaškių).

"Dabar svarbiausia man yra gauti kuo daugiau žaidimo laiko, nes tik taip galėsiu tobulėti. O artimiausias tikslas – patekti į pagrindinę Vilniaus "Lietuvos ryto" komandą", – užtikrintai pareiškė J.Valančiūnas.

M.Linartas negailėjo komplimentų auklėtiniui, bet kartu įspėjo, kad iki šlovės laukia ilgas ir akmenuotas kelias: "Nemėgstu kalbėti apie jaunus žaidėjus, jų talentus ar ydas. Yra toks vienas posakis, bet jame yra negražių žodžių. Pasakysiu taip: "Yra didelis laukas, kuriame dar reikia sukasti daug žemės."