Nuo Sidnėjaus olimpiados, kai Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė laimėjo bronzos medalius, šis treneris iškovojo ne vieną reikšmingą pergalę Azijoje, treniruodamas Kinijos krepšininkus.

Katovicai (Lenkija)

Tačiau tie laimėjimai nekėlė tokios euforijos kaip dabar, atvedus ant Europos čempionato pakylos Graikijos rinktinę. Geriausiam Lietuvos krepšinio treneriui pavyko padaryti tai, ko nebuvo padaręs graikų mylimas ir vertinamas Panagiotis Yannakis.

Lenkijoje pasibaigusiame Europos čempionate gerokai pasikeitusi ir atjaunėjusi Graikijos komanda iškovojo bronzos medalius. Ir didele dalimi prie šio laimėjimo prisidėjo J.Kazlauskas, ne tik sugebėjęs komandą parengti taktiškai, sumaniai išnaudoti turimus žaidėjus, bet ir sugebėjęs visus graikus įtikinti, kad ši komanda gali daugiau, nei jie patys mano.

Pats J.Kazlauskas po bronzos medalius lėmusių rungtynių su Slovėnija švytėjo ir neslėpė, kad šis laimėjimas labai pakuteno jo širdį.

– Treneri, kaip jums pavyko iškovoti Europos čempionato medalius be penkių pagrindinių žaidėjų?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad rungtynėse su slovėnais visko galėjo būti. Mes vienu metimu buvome pralaimėję Rusijai, Prancūzijai, dabar vienu metimu įveikėme Slovėniją ir taip pat laimėjome ketvirtfinalį su Turkija. Turkai buvo nugalėję ispanus, galvojo apie medalius, o liko aštunti. Tuo noriu pasakyti, ką reiškia vienas metimas. Europoje yra septynios aštuonios komandos ar net daugiau, kurios kai kada gali įveikti bet ką.

– Sakėte, kad slovėnai yra labai stiprūs puolime, bet turi silpnų vietų. Pasinaudojote jomis?

– Taip. Mače dėl bronzos mes nežaidėme gražaus akiai krepšinio, bet jis niekam ir nebuvo reikalingas. Reikėjo žaisti taip, kad laimėtume. Pirmavome nuo pirmosios iki paskutinės minutės ir būtų buvę neteisinga, jeigu būtume pralaimėję. Varžovų treneris buvo truputį nepatenkintas dėl teisėjų, bet aš galėčiau būti daugiau jais nepatenkintas. Palikime visa tai. Tiesiog Graikija buvo labiau verta pergalės.

– Kada ir kas sunkiausia buvo šiame čempionate?

– Visada nelengva buvo, nuo pat pirmųjų minučių. Rengiesi vienoms rungtynėms, kitoms, po to galvoji: tą etapą praėjau, laukia kitas. Galvoji apie varžovus, analizuoji. Labiausiai noriu akcentuoti tai, kad visoms komandoms turi būti sudarytos vienodos sąlygos, kad varžybų kalendoriuje nebūtų skirtumų, kai vieni turi poilsio, kiti – ne. Slovėnai šįkart buvo nepatenkinti varžybų tvarkaraščiu, mes – prieš pusfinalį su ispanais.

– Jautėsi, kad šįvakar jūsų žaidėjai buvo išsaugoję daugiau jėgų?

– Galbūt. Bet mes žaidėme su labai mažai žaidėjų, nes labai norėjome laimėti medalius. O lygiaverčių keitimų pagrindiniams žaidėjams mums trūko. Kartais net aš žaidėjus laikiau po tokiu "presingu", kad būtų taip, o ne kitaip.

– Ką jautėte, kai Sofoklis Schortsanitis ketvirtojo kėlinio pabaigoje pataikė keturis iš eilės baudų metimus?

– Jūs neįsivaizduojate, koks jis talentingas. Tik reikia jį tinkamai nukreipti. Po treniruotės pasilikęs Sofoklis meta po šimtą baudų, pataiko 70–80 proc. Viskas yra jo galvoje. Jis labai išgyvena dėl visko. Reikia parašyti pliusą komandai, kuri sugebėjo jį išnaudoti. Sofoklis, įvertinus jo ūgį ir svorį, neturėjo jokių problemų gynyboje ir praktiškai izoliavo slovėnų lyderį Erazemą Lorbeką.

– Kaip žaidėjai, laimėję bronzos medalius, elgėsi drabužinėje?

– Jie labai profesionalūs. Nežinau, ar jie švęs, nes turi važiuoti į klubus.

– Ką šis laimėjimas jums reiškia asmeniškai?

– Sugrąžino mane atgal į Europą. Visi klausia, ką aš veikiau tuos ketverius metus. Sakau, buvau Kinijoje ir ten buvo gražių pergalių. Tik niekas nesidomi Kinijos krepšiniu. O laimėti Azijos čempionatą arba Azijos olimpines žaidynes tikrai nebuvo lengva. Jūs neįsivaizduojate, kiek kinams kainuoja jėgų įveikti, tarkime, Vokietiją su Dirku Nowitzkiu. Ten pabuvęs jaučiausi tarsi užmirštas. Tad šis laimėjimas su Graikijos rinktine man gerokai pakuteno širdį.

– Lauksite skambučių iš klubų?

– Aš jų sulaukiu. Tik nenoriu eiti bet kur.

– Ar galima jus tikėtis pamatyti Europos čempionate Lietuvoje?

– Turiu kontraktą su Graikijos krepšinio federacija iki pasaulio čempionato pabaigos. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje yra daug gerų trenerių, tik jiems reikalinga stipri federacijos pagalba, kad jie jaustų užnugarį. Aš siūliau ką nors paimti ir pavežioti kartu su Graikijos rinktine, kad pamatytų, kaip žmonės Graikijos rinktinės labui dirba, kaip prižiūri žaidėjus ir padeda jiems rengtis varžyboms. O Lietuvoje yra ir žaidėjų, ir trenerių, ir viskas bus gerai, tik nereikia verkti. Nepasisekė, tad reikia viską išanalizuoti ir daryti taip, kad to nebebūtų. Dar noriu pasakyti ir to paties palinkėti Lietuvai: aš jaučiau labai didelį Graikijos federacijos palaikymą, netgi po pralaimėtų rungtynių. Jie mane pasirinko be konkurso ir jie buvo už mane. Ir sakė, kad bus kartu ir tada, kai džiaugsiuosi, ir kai pralaimėsiu. Reikia, kad taip būtų ir Lietuvoje, tada visi bus kaip kumštis.

– Kaip vertinate Europos čempionato organizaciją?

– Vertinu blogai. Ir mums, Lietuvai, reikia pasimokyti, kad po dvejų metų nebūtų gėda. Reikia gerai atlikti elementarius dalykus, kad komandos turėtų sąlygas gerai atlikti savo darbą.