Quantcast

Olimpinį optimizmą slopina nerimas

Iki 2018-ųjų žiemos olimpinių žaidynių Pjongčange – dar daugiau nei metai. Tačiau daugumos sporto šakų atstovai jau karštligiškai šturmuoja atrankos barjerus, nes pačiupti kelialapius į Pietų Korėją jiems liko vos du ar trys mėnesiai.

Užvakar Italijoje itin svarbią kovą dėl olimpinio kelialapio pradėjo greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė Agnė Sereikaitė.

22-ejų metų lietuvė Europos čempionate Turine turės pademonstruoti geriausią sportinę formą, kitaip Pjongčangą teks pamiršti.

Sausio 25–29 d. svarbių išbandymų metas išauš ir dailiojo čiuožimo atstovams, Ostravoje (Čekija) išsidalysiantiems Europos čempionato medalius bei olimpinius atrankos balus.

Vis labiau įsibėgėja ir biatlono bei slidinėjimo pasaulio taurės varžybos, kuriose lietuviams sekasi itin sunkiai.

Apie mūsų šalies olimpinių kandidatų rūpesčius kalbėjomės su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) žiemos olimpinių sporto šakų komisijos vadove, žinoma dailiojo čiuožimo trenere Lilija Vanagiene.

– Iki olimpiados lieka mažiau nei 400 dienų. Tai daug ar mažai?

– Sportininkams ir treneriams artėja sportinės formos pikas, įsibėgėjimo viršūnė, nes būtent 2017-ieji – atrankos į olimpiadą metai. Tarkime, jau maždaug balandžio mėnesį baigsis slidininkų, biatlonininkų ir kalnų slidininkų atranka į žaidynes. Jau žinosime, kurie mūsiškiai pelnys kelialapius į Pietų Korėją. Galutinių dailiojo čiuožimo ir greitojo čiuožimo rezultatų teks palaukti iki rudens. Jei mūsiškiams nepavyktų įveikti atrankos barjero pasaulio čempionate, jie dar turės galimybių rudenį. Vėliausiai – iki 2017-ųjų lapkričio 1-osios.

– Kodėl taip skiriasi atrankos varžybų grafikai: dailiojo čiuožimo atstovai olimpinei kvalifikacijai turi dar gerą pusmetį, o, tarkime, biatlonininkai, patekę į žaidynes, nuo balandžio jų turės laukti kone metus?

– Dailiojo čiuožimo atstovai, kaip ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkai, priklauso tai pačiai tarptautinei federacijai. Tad ir grafikai panašūs. Slidininkų ir biatlonininkų atrankos sistema visiškai kitokia: pasaulio taurės varžybų etapai trunka ne vieną mėnesį, startų daug, jie vyksta skirtingose šalyse.

– Kas jus nuteikia optimistiškai, kas kelia didžiausią nerimą?

Optimizmo yra, bet netrūksta ir problemų, kad ir amžinoji – bazių.

– Kalbant apie sportinius rezultatus, kaip tik šiomis dienomis sėkmingai startuoja biatlonininkai. Pasaulio taurės penkto etapo vyrų estafetės varžybose Vokietijoje lietuviai pirmą kartą neatsiliko nuo favoritų ratu ir užėmė 23-iąją vietą. Rinktinės lyderis Tomas Kaukėnas metė iššūkį žvaigždėms, finišavo 13-asis. Gerus rezultatus rodo ir Natalija Kočergina. Karjerą atnaujinusiai Dianai Rasimovičiūtei sekasi kur kas sunkiau. Bet kuriuo atveju manau, kad olimpiadoje turėsime ne vieną biatlono atstovą. Jei atrankos barjerus įveiktų ir estafečių komanda, būtų išvis nuostabu. Pagal kvotas, suteikiamas šalims, akivaizdu, kad savo atstovų į Pjongčangą deleguos ir slidininkai. Manau, kad realu kalbėti apie tris sportininkus. Mūsų dailusis čiuožimas taip pat turi nemažų vilčių – ir duetai, ir solistai.

Optimizmo yra, bet netrūksta ir problemų, kad ir amžinoji – bazių. Jei Lietuvos čempionatai (biatlono ir slidinėjimo – aut. past.) vyksta Latvijoje, jei savo šalyje beveik neturime normalių ledo arenų, jei aukščiausio meistriškumo čiuožėjai treniruojasi ant "Akropolio" ledo su ten pat pramogaujančiais lankytojais, apie kokį progresą galime kalbėti?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių