Suvienijo jėgas
Varžybos įvyko Estijoje, ant Vertsjervo ežero netoli Viljandžio. Iš pradžių planuota, kad WISSA pasaulio čempionatas bus surengtas mūsų šalyje, Kauno mariose arba Rėkyvos ežere, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų organizatoriams (Lietuvos ekstremalaus sporto federacijai – LESF) jį teko perkelti.
„Mums pavyko mobilizuotis ir deramai surengti aukšto rango varžybas. Dauguma dalyvių šį čempionatą įvertino kaip vieną geriausiai suorganizuotų, prie to prisidėjo ir itin kompetentinga teisėjų brigada iš Kanados, Estijos ir mūsų šalies“, – sakė organizacinio komiteto vadovas, LESF tarybos narys Ramūnas Glizickas.
WISSA pasaulio čempionatai rengiami nuo 1980-ųjų, jie jau įvyko Estijoje, JAV, Suomijoje, Rusijoje, Kanadoje, Latvijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Švedijoje.
Ant Vertsjervo ežero ledo, kurio storis buvo net 25 cm, jėgas išmėgino Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, JAV, Ukrainos ir Lietuvos sportininkai, jie startavo ledo burlenčių, jėgos aitvarų ir ledsparnių varžybose.
Ledrogių įranga kasmet tobulėja, konkurentai – taip pat, todėl varžybos – vis atkaklesnės ir įdomesnės.
Sėkmingi startai
Ledo burlenčių kurso rungtį laimėjo dideliu greičiu skriejęs Giedrius Liutkus. Sidabro medalį pelnė Audrius Voverys, bronzos – Gediminas Gresevicius.
Slalomo rungties aukso medalį iškovojo Paulius Voverys. Antras buvo Martynas Juodeška, trečias – Latvijos atstovas Aleksandras Leontjevas.
Maratono dalyviams teko įveikti per 60 km. Įspūdingu greičiu vėl stebino G. Liutkus, vis didinęs atotrūkį nuo varžovų, nors šaltis stingdė rankas.
Permaininga kova vyko dėl antros ir trečios vietų. Jaunas lenkų lenktynininkas Jedrzejus Citukas, ilgokai buvęs lyderių trijulėje, tik paskutinį ratą pristigo jėgų – jį aplenkė P. Voverys. Vicečempionu tapo A. Leontjevas.
Į maratono rungties pirmą dešimtuką pateko iš viso septyni Lietuvos sportininkai (penktas buvo A. Voverys, šeštas – M. Juodeška, septintas – Robertas Berkelis, aštuntas – R. Glizickas, devintas – Valdas Alekna).
Kitas rungtis laimėjo Čekijos, Suomijos, Lenkijos, Estijos, Švedijos ledo lenktynininkai.
Trofėjai: G. Liutkus iškovojo du aukso medalius. / J. Platužienės nuotr.
Siūlo įdomią idėją
„Didelių lūkesčių neturėjau, nes pastarąjį kartą tokio lygio renginyje ir būtent ant šio ežero ledo dalyvavau 2016-aisiais. Tačiau prieš pat čempionatą pavyko laimėti Estijos taurės varžybų etapą, jaučiau, kad viskas klostosi sklandžiai. Dar porą dienų pasitreniravau ant Vertsjervo ledo, atlikau paskutines korekcijas, kurios galiausiai visiškai pasiteisino, – pasirinkau tinkamas bures, pačiūžas. Ledrogės visada tos pačios – Lietuvoje pagamintos mano bičiulio R. Glizicko“, – sakė du aukso medalius iškovojęs G. Liutkus.
Pasak pasaulio čempiono, šios sporto šakos entuziastams Lietuvoje sudėtinga prognozuoti sezoną.
„Buvo kelios žiemos, kai apskritai nebuvau užlipęs ant ledo. Šiemet prieš išvykdamas į Estiją čiuožiau, atrodo, penkis kartus. Tačiau neskirstau buriavimo į vasaros ir žiemos. Jei bent keli laipsniai aukščiau nulio ir nėra ledo – buriuoju ant vandens, jei saugus ledas – buriuoju ant jo“, – kalbėjo G. Liutkus.
„Ledrogių įranga kasmet tobulėja, konkurentai – taip pat, todėl varžybos – vis atkaklesnės ir įdomesnės“, – teigė slalomo rungtį laimėjęs P. Voverys.
Daugkartinis pasaulio čempionas norėtų su kolegomis realizuoti patrauklią idėją – surengti varžybas ledo arenoje naudojant dirbtinius vėjo šaltinius.
Naujausi komentarai