Trys čempionai – iš VDU

Čengdu (Kinija) įvykusiose žaidynėse (anksčiau jos buvo vadinamos universiada) Lietuvai atstovavo 36 sportininkai.

Mūsiškiai iškovojo iš viso dvylika medalių. Tai geriausias pasirodymas nuo 2011-ųjų, kai lietuviai pelnė trylika trofėjų.

Tarp prizininkų – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos sporto universiteto (LSU), Vilniaus universiteto (VU), Kauno kolegijos (KK) ir JAV aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai.

Net tris aukso medalius parvežė plaukikė Kotryna Teterevkova (VDU), po vieną – irkluotojai Povilas Stankūnas (VDU), Martyna Kazlauskaitė (VDU) ir Ugnė Juzėnaitė (KK), lengvaatletis Edis Matusevičius (LSU).

Turi bilietus į Paryžių

K. Teterevkova įvykdė ir du kvalifikacinius 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių normatyvus ir pagerino 200 m plaukimo krūtine Lietuvos rekordą.

Kotryna Teterevkova: įvykdžiusi olimpinius normatyvus galėsiu be įtampos ruoštis būsimoms žaidynėms. M. Gailiūno / lssa.lt nuotr.

„Nesitikėjau, kad pavyks iškovoti net tris medalius. Tai, kad įvykdžiau olimpinius normatyvus, suteikia tam tikros ramybės, galėsiu be įtampos ruoštis būsimoms žaidynėms“, – sakė K. Teterevkova.

Sidabrą Čengdu sporto arenose pelnė plaukikas Tomas Navikonis (Ohajo universitetas, JAV), lengvaatlečiai Edgaras Benkunskas (LSU) ir Diana Zagainova (VU), irkluotojai Mantas Juškevičius (VDU) ir Domantas Maročka (Floridos technologijų institutas, JAV).

Bronzos medaliai įteikti plaukikams Andriui Šidlauskui (LSU) ir Jokūbui Kebliui (Floridos universitetas, JAV).

Po dvejų metų – Europoje

Sėkmingiausiai startavo Kinijos studentai – laimėjo net 103 aukso, 40 sidabro ir 35 bronzos medalius.

Į pirmą rinktinių dešimtuką taip pat pateko Japonijos (21, 29 ir 43), Pietų Korėjos (17, 18 ir 23), Italijos (17, 18 ir 21), Lenkijos (15, 16 ir 12), Turkijos (11, 12 ir 12), Indijos (11, 5 ir 10), Taipėjaus (10, 17 ir 19)ir Prancūzijos (5, 8 ir 10) sportininkai.

12 vietoje – vokiečiai (4, 8 ir 12), 24-oje – JAV atstovai (1, 9 ir 13), 28-oje – australai (1, 1 ir 4). Estams (15 atletų) ir latviams (3) nepavyko iškovoti trofėjų.

2025-aisiais pasaulio universitetų vasaros žaidynės numatytos Vokietijoje, žiemos – Italijoje.