Viena pašnekovė teigė, kad norėjo kurti istoriją. „Pagaliau aš esu tos istorijos herojė“, – pabrėžė IT specialistė Natalija Puzanskaja.

„Plaukė lietuviai prieš porą metų estafete. Būtent pamačius juos, kaip jie perplaukė estafetę, kilo tokia mintis, kad būtų labai nuostabus dalykas – sudaryti moterų komandą, kuri išbandytų šį iššūkį. Kaip sakoma, svajok atsargiai, nes svajonės pildosi“, – kalbėjo plaukimo trenerė, kuri plauks per Lamanšą, Aušra Grabauskienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šios moterys nėra profesionalios plaukikės – sportuoja tik mėgėjiškai. Štai, pavyzdžiui, IT srities produkto vadovė Diana Varanavičė plaukti išmoko tik sulaukusi 30-ies.

„Turbūt nieko tokio lygio nesu dariusi. Asmeniškai, išmokau plaukti tik 30 metų. Visą gyvenimą turėjau didelę vandens baimę ir nenorėjau su ta baime gyventi. Pirmas žingsnis buvo išmokti plaukti, tada nenorėjau gyventi su gylio baime. Taip, žingsnis po žingsnio, priėjau prie šio iššūkio“, – pasakojo D. Varanavičė.

Pasiruošti tokiam iššūkiui – sudėtinga. Kai kurios moterys treniruojasi net šešis kartus per savaitę – tiek anksti ryte prieš darbus, tiek ir vakare. Atlaikyti sunkias treniruotes padeda žaismingos detalės – vietoje įprastų plūdurų jos plaukia su ryškiaspalvėmis antimis, o ir pačios vilki spalvingus maudymosi kostiumėlius.

„Esame kartu, valgome kartu, juokiamės kartu, susitinkame kartu, tai labai padeda ateiti kitą kartą“, – šnekėjo N. Puzanskaja.

N. Puzanskaja, paklausta, kaip mano, ar pasiseks, atsakė: „Taip, žinoma.“

Kol kas estafete įveikti Lamanšo sąsiaurį pavyko tik dviem lietuviams – Junetai Krylovaitei ir Nikolajui Anikejevui. Jų komandoje buvo ir prancūzas. 2024-aisiais Nikolajus bandė įveikti Lamanšą plaukdamas vienas, tačiau dėl hipotermijos grėsmės teko sustoti.

„Žinau, kad visada lygina, jog į Everestą užlipa daug daugiau žmonių, nei perplaukia Lamanšą“, – pabrėžė N. Anikejevas, estafete perplaukęs Lamanšą.

Lamanšas ne be reikalo vadinamas plaukikų Everestu. Nors tiesia linija nuo Prancūzijos iki Didžiosios Britanijos uostų yra 34 kilometrai, sąsiauryje srovės tokios kaprizingos, kad kilometrų skaičius gali kone padvigubėti.

„Lamanšo specifikoje – darbas atvirame vandeny, šaltame vandeny, klimatizacija ir tiesiog mokėjimas pakentėti tada, kada reikia“, – nurodė treneris Jurgis Šeika.

Vanduo Lamanše įšyla vidutiniškai iki 15–17 laipsnių. Sąsiaurį įveikti teks be hidrokostiumų.

„Pirmas perplaukęs žmogus buvo be hidrokostiumo tais laikais. Be to, šiomis dienomis švenčiamas 150 metų nuo pirmo perplaukimo. Jis buvo be hidrokostiumo, todėl visi plaukia be hidrokostumo“, – tvirtino N. Anikejevas.

Prie šalto vandens plaukikės pratinasi jau nuo balandžio.

„Pradėjome plaukioti dar balandžio mėnesį, kai vanduo buvo dar 11 laipsnių. Nuo 11 laipsnių po truputėlį didinome laiką, plaukiojame, auginame ištvermę“, – pabrėžė N. Anikejevas.

Plaukimo metu komandą visą laiką lydės laivas su specialia komanda ir laivavedžiu.

„Jų yra ribotas skaičius. Ten, sakykime, jų yra dvi asociacijos – kiek yra, tiek yra. Dėl to norintys perplaukti Lamanšą dažniausiai turi laukti 2–3, kartais 4, metus, kol atsilaisvina tas laivavedys. Laive yra stebėtojas, kuris priklauso asociacijai – jis registruoja viską: nuo to, kelintą valandą įlipo, kelintą valandą išlipo. Registruoja, ką valgė, kiek valgė, kada valgė“, – aiškino J. Šeika.

O plaukimą apsunkina ir aklina tamsa.

„Plaukti atvirame vandenyje yra labai sunku, nes nematai baseininių plytelių, orientyrų, o tamsoje labai to reikia, miegi, bet miegi vandeny“, – teigė N. Anikejevas.

Moterys pozityvios, tačiau pripažįsta – kyla ir baimių.

„Baimė didžiausia yra ne dėl atstumo, ištvermės, bet dėl savęs išbandymo jūros sąlygose. Ne tiek daug mes turime tos jūros čia arti, kad galėtume nuolat treniruotis“, – nurodė D. Varanavičė.

„Nerimą kelia, žinoma, šaltas vanduo – kad reikės išbūti šaltame vandeny, bangavimas, kurį reikės įveikti“, – sakė A. Grabauskienė.

„Norėčiau per šitą plaukimą sukurti labai daug prisiminimų, kad būtų smagu žiūrėti į nuotraukas ir ką pasakoti“, – tvirtino N. Puzanskaja.

Moterų komanda Lamanšo sąsiaurį estafete ruošiasi įveikti per 15 valandų – to paties siekė ir kita komanda, sėkmingai įveikusi Lamanšą prieš dvejus metus.

„Mes, kai su Nikolajumi plaukėme tą estafetę, irgi turėjome 14–15 valandų laiką, bet srovės, kai pradėjo mus nešti, nes ten maždaug kas 4–6 valandas keičiasi srovės – tai mus nešė taip greitai, kad laivas turėjo išmesti net vandens inkarą, mes atplaukėme per 12 valandų 45 minutes“, – nurodė J. Šeika.

Rekordas priklauso vokiečiui, kuris Lamanšo sąsiaurį perplaukė per 6 valandas ir 45 minutes.

„Ilgiausias plaukimas, jeigu aš dabar neklystu, yra gal 27 valandos – plaukta iš Didžiosios Britanijos į Prancūziją“, – kalbėjo J. Šeika.

Pasiruošimas tokiam plaukimui trunka apie dvejus metus.

„Lamanšas vis dar yra tas plaukimo Everestas, kurį yra įveikusių žmonių mažiau, negu įveikusių vertikalų Everestą. Atviro vandens plaukimas labai stipriai populiarėja – toje pačioje Lietuvoje prieš 3 metus apie tokį plaukimą niekas nekalbėjo“, – nurodė J. Šeika.

Komanda išplaukti ketina rugsėjo pradžioje, tačiau startas priklausys ir nuo oro sąlygų.