Pereiti į pagrindinį turinį

Po kraupios avarijos – optimistinės prognozės

2017-10-04 14:15

Dažnai avarijos automobilių sporte tampa vienu iš akstinų, kodėl žiūrovai suguža žiūrėti ralio ar kitų varžybų, tačiau nelaimė, kuri du lenktynininkus ištiko finaliniame Lietuvos automobilių ralio čempionato etape buvo pernelyg skaudi, kad ją būtų galima prisiminti su šypsena.

Tiki: treneris M.Pocius tiki, kad tiek D.Jocių, tiek D.Zvicevičių netrukus vėl išvysime automobilių sporto trasose. Tiki: treneris M.Pocius tiki, kad tiek D.Jocių, tiek D.Zvicevičių netrukus vėl išvysime automobilių sporto trasose. Tiki: treneris M.Pocius tiki, kad tiek D.Jocių, tiek D.Zvicevičių netrukus vėl išvysime automobilių sporto trasose.

Sustabdė greitis

Savaitgalį Druskininkuose pasibaigė Lietuvos automobilių ralio čempionatas, kuriame daugiau dėmesio nei nugalėtojai sulaukė avarija penktajame greičio ruože, po kurios du sportininkai Deividas Jocius ir Donatas Zvicevičius buvo išvežti į ligoninę, jiems prireikė skubios medikų pagalbos. Lenktynininkas ir šturmanas patyrė daugybinius kūno sumušimus, o D.Jociui dar šeštadienio vakarą buvo operuoti abiejų rankų delnikauliai.

Nelaimė įvyko įpusėjus raliui, penktajame greičio ruože, kai lenktynininkui nepavyko išlaikyti automobilio trasoje ir jis nulėkė į pievas. Laimė, kad ralio žiūrovai laikėsi saugumo taisyklių ir nestovėjo išorinėje posūkio pusėje, nes dabar tektų kalbėti apie kur kas skaudesnius sportininkų klaidos padarinius.

Būtent klaida ankstyvo pasitraukimo iš ralio priežastis dienraščiui įvardijo ir pats D.Jocius. "Į posūkį atvažiavau pernelyg greitai. Tiksliai nepasakysiu, koks greitis buvo posūkyje, tačiau prieš tai buvusioje tiesiojoje mačiau, kad važiuojame maždaug 200 km/val. greičiu", – prisiminimais dalijosi lenktynininkas. Kartu jis svarstė, kad priežastimi galėjo tapti ir surašant trasos stenogramą netinkamai įvardytas posūkio kampas ir per didelis greitis jame.

"Įvažiavęs į posūkį pajaučiau, kad pradedu prarasti automobilio kontrolę, dar bandžiau kiek įmanydamas jį ištiesinti ir grąžinti į trasą, tačiau fizikinių reiškinų jėga buvo didesnė už mano ir automobilio, ir mūsų "Mitsubishi" pradėjo suktis", – pasakojo D.Jocius.

Lenktyniniam bolidui sustojus vietoje, sportininkas dar sugebėjo iškviesti pagalbą. "Nežinau kaip, tačiau tuo metu, kai automobilis sukosi ore sugebėjau rankas iškišti pro langą ir taip susilaužiau riešus, bet dėkui daktarams, kurie atliko nemenką juvelyrinį darbą surinkdami visus kaulus į vieną vietą. Dabar laukia šešios savaitės gipse, o po to reabilitacijos procesas. Lenktynėse dar tikrai susitiksime!", – pasakoja D.Jocius

Automobilių sporte pergalę ir lemia tai, kiek sportininkas sugeba priartėti prie savo galimybių ribos, tačiau jos neperžengti.

Nelengva reabilitacija

Ne vienam Lietuvos automobilių ir motociklų sporto atstovui atsigauti po traumų padėjęs treneris Mindaugas Pocius dienraščiui sakė, kad dar anksti prognozuoti, kiek gali užtrukti lenktynininkų reabilitacija ir kada jie vėl galės sėsti į lenktyninį automobilį, tačiau išeitį iš situacijos piešė šviesiomis spalvomis.

"Abu sportininkus aš labai gerai pažįstu, ne kartą dirbau su jais ir žinau, kad jie yra geros fizinės formos, tad ir reabilitacijos procesas turėtų būti sklandus, jeigu laikui bėgant neišryškės kažkokie nauji liekamieji reiškiniai", – kalbėjo pašnekovas.

M.Pocius taip pat svarstė, kad D.Zvicevičius turėtų sveikti greičiau ir vėl į treniruočių režimą grįžti anksčiau. "Kaulų gijimai užtrunka ilgiau, o dar viena problema, kad po tokių traumų, kai pažeistos galūnės būna sugipsuotos, tenka bandyti atkurti buvusią raumenų jėgą", – apie būtinas sąlygas D.Jociui grįžti į aktyvų sportą kalbėjo fizinio pasirengimo treneris.

D.Jociaus rankos gipse praleis 6 savaites, o tai, pasak M.Pociaus gana ilgas laikas, per kurį atsipalaiduoja ir suglemba raumenys, tad juos tenka vėl atgaivinti, o po to treniruoti taip, kad grįžtų buvusi jėga.

"Tad manau, kad ir D.Jociaus reabilitacijos planas bus grįstas panašiu principu – pirmiausia sieksime atkurti buvusį raumenyną, o tuomet pereisime prie darbinių pratimų, kad į rankas grįžtų buvusi jėga. Apskritai manau, kad šis ekipažas į rikiuotę grįš labai greitai – jie užsispyrę vyrukai ir juos sustabdyti ne taip lengva", – kalbėjo M.Pocius.

Sezono pabaigos įkarštis

Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas, lenktynininkų treneris, pačių sportininkų automobilių sporto išminčiumi tituluojamas Jonas Dereškevičius tvirtina, kad tokios klaidos, kokią Druskininkuose padarė D.Jocius, yra būdingos čempionatų pabaigoms.

"Manau, kad jos gimsta dar tuomet, kai sportininkas ruošiasi raliui. Šiam ekipažui šiemet čempionate pagalius į ratus vis kišdavo techniniai gedimai, tad jie buvo ištroškę pergalės, juolab kad tai finalinis etapas ir noras pagerinti pozicijas buvo nemenkas", – svarstė J.Dereškevičius.

Pašnekovas įsitikinęs, kad užvirusios emocijos ir žaidimas ties savo galimybių riba tapo lemtingi šiems sportininkams. "Vis dėlto kiekvienam reikėtų suprasti, kad automobilių sporte pergalę ir lemia tai, kiek sportininkas sugeba priartėti prie savo galimybių ribos, tačiau jos neperžengti. Esant tam tikroms situacijoms, nereikia leisti sau tų ribų peržengti", – mintis dėstė automobilių sporto ekspertas. Ralyje mes turime du sportininkus – pirmąjį vairuotoją, kurį mes esame įpratę matyti ir dažniausiai įvardyti, ir antrąjį vairuotoją – šturmaną. Jeigu pirmasis vairuotojas valdo automobilį, tai antrasis valdo pirmąjį lenktynininką, jausdamas važiavimo tempą ir pirmojo vairuotojo nuotaiką. "Tokioms situacijoms reikia spėti užkirsti kelią. Kartais tai pavyksta padaryti, o kartais ne. Iš savo karčios patirties žinau, kad sėkmė išvengti tokių nelaimių nusišypso ne visiems", – sakė J.Dereškevičius.

Galimybės ir realybė

Svarstydamas, kokios dar priežastys galėjo lemti tokią Lietuvos ralio trasose retą avariją, J.Dereškevičius sakė, kad kelio dangos pokytis taip pat galėjo būti lemtingas. D.Jociaus automobilis nuo trasos nulėkė tada, kai lenktyninis bolidas įvažiavo į asfaltuotą greičio ruožo atkarpą, vadinasi, automobilio padangų sukibimas su kelio danga buvo labai mažas. "Žinoma galėjo būti ir stenogramos netikslumų. Iš principo galima sakyti, kad stenograma visada bloga, tik skirtingas kiekvienoje stenogramoje esančio blogio – netikslumų skaičius, nes žmogaus akis nėra kažkoks tikslus įrankis, kuris tiksliai išmatuotų posūkio kampą, tiesingą trajektoriją, kuria reikėtų jį įveikti, ar greitį", – teigė J.Dereškevičius.

Pašnekovas tikino, kad pirmuosius ralio greičio ruožus kiekvienas sportininkas važiuoja atsargiau, vertindamas tuos duomenis, kuriuos pats užsirašė, ir, jeigu pajunta, kad viskas užfiksuota pakankamai tiksliai, leidžia sau didinti greitį ir kai kuriuos dalykus vertinti akimis čia ir dabar ir kartu priimti sprendimus. "Kartu prisideda ir sportininko charakteris. D.Jocius sportininkas, kuris tiki netikėta sėkme, o ji kartais šypsosi, tačiau kartais ir atsuka nugarą. Šįkart ji nusisuko", – kalbėjo J.Dereškevičius. – Aš tik dar kartą pakartosiu, kad šįsyk D.Jocius peržengė savo galimybių ribas. Taip nutinka. Iš to galima pasimokyti kiekvienam, ne tik tiems, kurie lenktyniauja trasose, tačiau ir tiems, kurie prie vairo sėda kasdien – svarbiausia yra laikytis saugaus atstumo iki savo galimybių ribos", – sakė J.Dereškevičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų