Traumos ir ilgi metai be futbolo kamuolio neatėmė iš Rusijos elitinių klubų kažkada graibstyto puolėjo Roberto Poškaus noro antrą kartą pakilti į karjeros zenitą.

"Pasikalbėjęs su draugais supratau, kad čia galiu atgauti formą ir susigrąžinti ankstesnį savo žaidimo lygį", – taip atvykęs į Azerbaidžano sostinę Baku kalbėjo Lietuvos futbolininkas Robertas Poškus.

Praėjus daugiau nei pusmečiui, naujoji lietuvio komanda "Inter" antrą kartą klubo istorijoje triumfavo Azerbaidžano pirmenybėse, o R.Poškus, per sezoną įmušęs dvylika įvarčių, geriausių snaiperių rikiuotėje nusileido tik Azerbaidžano rinktinės puolėjui Faridui Gulievui (16 įvarčių).

"Iš naujo atsistoti ant kojų buvo labai sunku", – dienraščiui prisipažino R.Poškus, po vykusio sezono Kaukaze grįžęs į gimtinę su viltimis kitus futbolo metus pradėti didesnio prestižo varžybose.

"Nemiegokit, žiūrėkit Poškų", – šūktelėjo kažkuris žaidėjas po to, kai R.Poškus klastingu smūgiu pasiuntė kamuolį į Žydrūno Karčemarsko vartus. Lietuvos rinktinės treniruotėje Vilniuje prieš draugišką mačą su Ukrainos komanda 31 metų puolėjas dalyvavo po ilgesnės pertraukos. Beveik neabejojama, kad įspūdingas pasirodymas Azerbaidžano čempionato finiše padės R.Poškui susigrąžinti vietą ir aikštėje, kurioje galingu sudėjimu išsiskiriantis snaiperis, vilkėdamas Lietuvos rinktinės marškinėlius, nepasirodė daugiau nei metus.

2002–2005 m. Samaros "Krylja Sovetov" (Rusija) komandoje puikią reputaciją užsitarnavęs futbolininkas buvo patraukęs tokių komandų kaip Sankt Peterburgo "Zenit" ir Maskvos "Dinamo" dėmesį. Tačiau traumos ilgam nustūmė lietuvį į šešėlį, o gydytojai puolėjui buvo rekomendavę apskritai trauktis iš sporto.

Vis dėlto futbolininkas iš Klaipėdos grįžo į aikštę ir savo laimės paukštę dar kartą pagavo islamiškajame Baku.

– Turbūt rezultatyvus pasirodymas Azerbaidžano pirmenybėse padės jums įsitvirtinti pagrindinėje rinktinės sudėtyje? – dienraštis paklausė R.Poškaus.

– Esu patenkintas, kad vėl sulaukiau kvietimo į rinktinę. Negaliu pasakyti, kad dabar jau esu užsitarnavęs vietą komandoje, paprasčiausiai visi, kurie buvo pakviesti, verti čia būti. Esu pasirengęs žaisti 100 proc. Žinoma, po sezono jaučiasi nuovargis, bet psichologiškai esu puikiai nusiteikęs, todėl ir fizinių jėgų atsiranda.

– Su naujuoju rinktinės treneriu Raimondu Žutautu kartu žaisdavote aikštėje. Ar tuomet pastebėjote jo perspektyvą iš gero futbolininko tapti geru treneriu?

– Sunku pasakyti. Pažįstu jį kaip gerą draugą, kaip gerą žaidėją. Rinktinėje žaisti su juo buvo vienas malonumas, nes R.Žutautas buvo vienas geriausių futbolininkų aikštės viduryje, tikras kovotojas. Bet kaip trenerio jo nepažįstu. Vis dėlto manau, kad federacija pasielgė teisingai, suteikdama galimybę jauniems specialistams. Tarp mūsų vyresnių trenerių nėra tokių gerų specialistų, kurie galėtų traukti rinktinę. Nereikia galvoti, kad per vienas rungtynes galima padaryti kažką nepakartojamo, reikia paprasčiausiai tikėti ir leisti dirbti.

– Kai kurie specialistai teigia, kad lietuviams tekusi Europos pirmenybių atrankos grupė nėra pati sudėtingiausia. Kaip jūs vertinate būsimus varžovus?

– Kaip matėte, ir praėjusio pasaulio pirmenybių atrankos ciklo grupėje žaidėme su visais varžovais kaip lygūs su lygiais – ir su prancūzais, ir su rumunais. Nemanau, kad čekai ar škotai yra aukštesnio meistriškumo. Čekijos komanda dabar turi problemų – ją paliko daugelis pajėgių veteranų. O žaidžiant su Ispanijos rinktine reikės stengtis dvigubai, kad parodytume pasauliui, jog ir Lietuvoje yra futbolas. Vilniuje sužaidėme su ispanais 0:0 (2004 m. – red. past.), todėl manau, kad ir dabar turėsime šansų pakovoti. Tiesa, man pačiam Ispanijos komanda dabar patinka labiausiai iš visų – ji demonstruoja nuostabų futbolą.

– Per sezoną Azerbaidžane pelnėte 12 įvarčių, o ypač rezultatyvi jums buvo čempionato pabaiga. Kas leido atgauti įvarčių uoslę?

– Traumos man buvo stipriai sumaišiusios kortas – dvejus metus beveik neturėjau jokios žaidybinės praktikos. Iš naujo atsistoti ant kojų buvo labai sunku, reikėjo įdėti be galo daug darbo, treniruočių. Džiaugiuosi, kad Azerbaidžane gavau galimybę nuolat žaisti, gal todėl ir pajutau žaidimo skonį.

– Dabar jaučiatės pasirengęs vėl žengti žingsnį į aukštesnio lygio varžybas?

– Norėtųsi. Kontraktas su "Inter" jau nustojo galioti, todėl kol kas nežinau savo ateities. Baku komandos vadovai siūlė pratęsti sutartį, bet Azerbaidžane aš greičiausiai nepasiliksiu.