Jai dar tik 18, o jau yra geriausia Europos čempionato žaidėja, kuri ilgisi gyvenimo su tėvais, tačiau pasvajoja ir apie gražią šeimą bei tris vaikus. Ji – Aurimė Rinkevičiūtė, jaunių rinktinės lyderė.

Europos jaunių merginų (iki 18 metų) čempionato aistros rimsta, tačiau susidomėjimas Senojo žemyno užkariautojomis neslopsta. „Sulaukti tiek dėmesio nėra įprasta, bet džiugu. Kai buvau 16-os, labiau nustebdavau sulaukusi žurnalistų skambučių, girdavausi mamai, o dabar taip nebėra, tiesiog malonu, kad domisi“, – sakė A.Rinkevičiūtė, pagrindinė Europos čempionato aukso medalių kalvė.
Neįprastą vardą jai davė tėtis. Iš pradžių vardas buvo sunkiai įsimenamas net mamai, tačiau, laikui bėgant, klausimų apie vardo kilmę vis mažėja. Šią savaitę merginą visi aplinkiniai sveikina iškovojus Lietuvai istorinę pergalę. Ar gatvėje jaunąją čempionę jau atpažįsta? „Kaune buvo pora atvejų, kai sustabdė gatvėje, pasveikino ir sako: „O, čia ta mergaitė su mėlyne.“ Šiaip tai nelabai atpažįsta“, – šypsojosi Kaune užaugusi mergina.

„Aurimės „fanaras“ šiomis dienomis Lietuvos jaunimui šviečia kaip vienas šviesiausių žiburių“,– taip rinktinės pagerbimo metu Seime apie A.Rinkevičiūtės mėlynę paakyje kalbėjo Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.

Akį „išdūrė“ nepastebimai

Čempionato finale Rusijos rinktinės gynėjos nerado priešnuodžių Lietuvos komandos lyderei, kuri lemiamoje dvikovoje surinko 27 taškus, atkovojo 8 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir padėjo lietuvėms iškovoti pergalę 63:57. A.Rinkevičiūtei čempionatas kainavo ne tik daugybę jėgų – pusfinalyje su prancūzėmis vieno epizodo metu jai kliuvo į akį.
Pati neprisimena, kaip tai įvyko, tačiau pajuto, kad prasčiau mato. Komandos draugių nuraminta, esą jokių sužeidimų paakyje nematyti, žaidė toliau. Tačiau per ilgąją pertrauką pažvelgusi į veidrodį nustėro – akis jau buvo sutinusi.
Sutiktuvėse Lietuvoje jau niekam nekilo klausimų, kuri iš dvylikos „auksinių“ jaunių yra ta geriausioji – lyderės dešinys paakys buvo papuoštas mėlyne. „Tai čempioniškas makiažas“, – juokavo ekipos kapitonė.
„Į akį gavau pirmą kartą gyvenime, labai keista. Iš pradžių buvo juokinga matyti save su mėlyne, tačiau dabar jau nebe taip linksma – kas gatvėje pažiūri, turbūt galvoja, kad esu sumušta“, – pasakojo 179 cm ūgio gynėja, po turnyro Slovakijoje ant kūno suskaičiavusi septynias mėlynes.

Rudenį keliasi į Vilnių

Per aštuonerias Europos čempionato rungtynes A.Rinkevičiūtė šešiose dvikovose nesiilsėjo nė minutės. Per susitikimą gynėja vidutiniškai pelnė po 20,1 taško, atkovojo po 8,5 kamuolio bei atliko po 4 rezultatyvius perdavimus. To pakako, kad lietuvaitė būtų pripažinta geriausia pirmenybių žaidėja.
Du sezonus ji praleido Marijampolės „Arvi“ klube, nuo rudens rengiasi naujam karjeros šuoliui. A.Rinkevičiūtė pasirašė dviejų metų sutartį su pajėgiausiu šalies moterų klubu – Vilniaus TEO.
„Reikia žiūrėti į priekį, tobulėti, negalima sėdėti vienoje vietoje, todėl nusprendžiau keltis į stipresnį klubą. O į TEO perėjau ne dėl klubo vardo, galėčiau žaisti ir visai kitur, man svarbiausia buvo, kad galėčiau rungtyniauti ir nereiktų sėdėti ant suolo – tai būtų sunkiausia. Iš tiesų šiek tiek bijau, kad neleis žaisti. Reikės stengtis, kad iškovočiau savo vietą ekipoje, žinau, kad tą galiu“, – ryžtingai debiutui nusiteikusi Aurimė.
Šiemet ji įstojo į Mykolo Romerio universitetą, viešojo administravimo specialybę. Sužinojusi stojimų rezultatus A.Rinkevičiūtė buvo šiek tiek nusivylusi, nes ateityje neįsivaizduoja savęs dirbančios tokį darbą.
„Man patinka komandinis žaidimas. Labai mėgstu atiduoti sunkų, bet tikslų perdavimą, kai per rankų mišką kamuolys netikėtai pasiekia komandos draugę. Tačiau jei po tokio perdavimo nepataiko iš po krepšio, tada būna negerai, raginu žaidėją susikaupti“, – šypsosi A.Rinkevičiūtė ir prisipažįsta, kad tokiais atvejais dažniausiai paleidžia ir kokį rusišką keiksmažodį.

Treniruotis nuvedė tėtis

Lyderės savybės jai tiesiog įaugusios į kraują. Pirmauti ir būti geriausia – taip ji buvo treniruojama, kitaip savęs krepšinyje ir neįsivaizduoja. Oranžiniu kamuoliu bumbsėti būsima Europos čempionė pradėjo kieme. Jeigu iš vyresniųjų vaikų kas nors priimdavo – pažaisdavo kartu, tačiau dažnai su maža mergaite niekas nenorėdavo prasidėti, tad į krepšį mėtydavo viena.
„Tėtis pamatė, kad labai domiuosi ir mėgstu žaisti krepšinį ir trečioje klasėje nuvedė treniruotis pas Ritą Stagniūnaitę. Esu išbandžiusi daug užsiėmimų, lankiau piešimą, plaukimą, tinklinį, bet už krepšinį nieko nebuvo įdomiau“, – taip vaikystę prisimena A.Rinkevičiūtė.
Vos tik pradėjusi rimčiau treniruotis, ji suprato, kad nori vadovauti žaidimui, būti lydere, kuri padeda komandai laimėti. „Atsarginės žaidėjos vaidmuo tikrai nebūtų patikęs. Antroji mano trenerė Birutė Jankauskienė išugdė pasitikėjimą, kad aš galiu ir turiu tą padaryti, norėdavau jai tą įrodyti“, – už suteiktas pamokas neužmiršo trenerei padėkoti geriausia Europos jaunių čempionato žaidėja.

Vilniuje gąsdina eismas

Krepšininkė prisipažino, kad labai norėjo likti žaisti namuose, Kaune. Tačiau kaip pati tvirtino, veikiausiai jai būtų sunkiau pritapti daug senbuvių turinčiame „Laisvės“ klube.
„Vilnius nelabai mane žavi. Kaune užaugau, ten turiu žymiai daugiau draugų, o didžiausias pliusas – šeima, kurios labai pasiilgstu. Bet teks prie to priprasti“, – kalbėjo be tėvų trečius metus gyvensianti mergina.
Namų ilgesį A.Rinkevičiūtė malšins autostradoje Vilnius–Kaunas. Ji jau beveik pusę metų turi vairuotojo pažymėjimą ir šiuo metu važinėja tėvų „Nissan Primera“ automobiliu. „Nuo šiol reiks dažniau važinėti namo, tad po moterų rinktinės stovyklos planuoju pirkti nuosavą mašiną. Norėčiau „Peugeot 307“, tačiau tėčiui toks pasirinkimas nepatinka, tai nežinau, ką reiks daryti. Baisoka bus Vilniuje vairuoti, čia žymiai daugiau automobilių negu gimtajame mieste, niekas nepraleidžia“, – jaunoji krepšininkė jau spėjo įsitikinti sostinės transporto eismo intensyvumu.

Norėtų trijų vaikų

Nors laisvalaikio mergina beveik neturi, su artimiausiais draugais ji stengiasi palaikyti ryšį, rasti jiems laiko. O meilei laiko atsiranda? „Vasarą nelabai. Gal dažniau sezono metu. Šiuo metu vaikino neturiu, o kai atvažiuosiu gyventi į Vilnių – bus matyti. Yra tų gerbėjų... – mįslingai nutęsė pašnekovė ir netrukus pridūrė, kad sunku pasitikėti naujais pažįstamais. – Kartais atrodo, kad su manim nori bendrauti tik todėl, kad žaidžiu krepšinį. Geriausiai būtų susipažinti, jei manęs nepažinotų ir nežinotų, kas aš tokia. Dėmesys, aišku, malonu, bet kartais ir juoką kelia.“
Galvojant apie ateitį, merginos mintyse iškyla šeimos idilė – vyras ir trys vaikai. „Pirmas turėtų būti berniukas, paskui mergaitė, o paskutinis trečias – toks mažylis, kad nebūtų liūdna, kai užaugs ir išeis kiti vaikai. Krepšiniu juk visą laiką negyvensiu, o šeima man labai svarbus dalykas. Žinoma, norėčiau būti įžymia krepšininke, pažaisti net tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – ateities svajones atskleidė A.Rinkevičiūtė.
Ji neslepia, kad dažnai svajoja ir visus norus stengiasi paversti realybe. Naujas jos troškimas – kada nors tapti moterų Europos krepšinio čempione ir padėti populiarinti moterų krepšinį, kuris, pasak pašnekovės, dabar nepelnytai užgožiamas vyrų.