Šiemetinė ne tik žirginio sporto mėgėjų šventė, kasmet sutraukianti po 20-30 tūkst. gerbėjų, dar prasmingesnė, rašoma pranešime spaudai. Ji įtraukta į valstybės atkūrimo 100-čiui skirtų renginių sąrašą.

Garbingos sukaktys įpareigoja renginio organizacinį komitetą padaryti viską, kad nė vienas atvykęs į Dusetas nenusiviltų tradicine žiemos švente.

„Neabejoju, kad užteks ir ryžto, ir išmonės atlikti visus darbus, tačiau šventės rengėjams bene daugiausia nerimo kelia mūsų visų labai laukiamas šaltukas“, – Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame šios šventės organizacinio komiteto posėdyje kalbėjo „Sartai 2018“ organizacinio komiteto pirmininkas, viceministras Saulius Savickis.

Savaitgalis gerokai pataisė šventės organizatorių nuotaikas. Spustelėjęs šaltukas surakino žemę, o vakar popietę Dusetų hipodrome, kuriame jau keli dešimtmečiai vyksta žirgų lenktynės, pradėtas formuoti ledo takas.

„Nenuvertindamas kitų šio renginio sudedamųjų dalių pasakysiu, jog ledas hipodromo take – pagrindinė būsimos žirgų sporto šventės sąlyga. Nėra ledo – nėra ir lenktynių, – sakė „Lietuvos žirgyno“ direktorius Edgaras Jeninas. – Todėl kai tik šaltis sukaustė žemę, hipodromo takus pradėjome lieti Sartų ežero vandeniu, kuris beregint virsta tvirtu ledu“.

Esant tokiam šaltukui suformuoti kokybišką ledo taką prireiks maždaug 10-ties dienų.

E. Jeniną ir visą šiuos darbus atliekančią komandą dar labiau džiugintų sniegas, kurį beliktų suspausti ir išlyginti, o tada perlieti vandeniu. Taip ledas storėtų dar sparčiau, o ir jo formavimas atsieitų pigiau.

Tačiau laukti nebėra kada ir belieka tik džiaugtis nusistovėjusia palankia tokiems darbams temperatūra bei nemenką patirtį jau įgijusių traktorininkų Viktoro Tuševo bei Olego Kudeliovo, Sartų vandeniu liejančių hipodromo taką, stropumu.

Pasak E. Jenino, esant tokiam šaltukui suformuoti kokybišką ledo taką prireiks maždaug 10-ties dienų. Todėl tikimasi, jog sausio 25 d. Dusetų hipodromo takas jau bus parengtas lenktynėms ir tada bus galima kviesti specialistus tikrinti jo kokybę.    

„Jei spaudžia dešimties ar daugiau laipsnių šaltukas, ledo take vandenį kasdieną liejame po du kartus – ryte ir vėlai vakare, o kartais – net ir naktį, –sako vienas šio darbo specialistų, „Sartų žirgyno“ skyriaus vedėjas Kęstutis Svilas. – Kai Dusetų apylinkėse tebūna kokie penki laipsniai šalčio, ledo taką „storiname“ tik kartą, nes vanduo nespėja sušalti į ledą“.

Pasak K.Svilo, būsimasis ledo takas kasdien „pagirdomas“ mažiausia 14 talpių cisternų, kurių kiekvienoje po 10 kubinių metrų Sartų ežero vandens. Norint hipodromo takus padengti patikimu, žirgų lenktynėms tinkamu ledu, iš Sartų ežero kasmet tenka „pasiskolinti“ per 1,5 tūkst. kubinių metrų vandens.

Nuo pat pradžių garsiosios žirgų lenktynės vykdavo ant Sartų ežero ledo, tačiau vėliau dėl vis minkštėjančių žiemų ir vis gausėjančių žiūrovų, o ir dėl pačių sportininkų saugumo, lenktynės perkeltos į specialiai joms ežero pakrantėje pastatytą hipodromą. Tačiau vanduo ledo takui lieti pumpuojamas tik iš Sartų ežero. Tad galima tvirtinti, jog garsiosios lenktynės ir dabar tebevyksta ant to paties ledo.    

Žirgų lenktynės prie legendomis apipinto Sartų ežero, o anksčiau – ant jo ledo, yra vienas seniausių masinių renginių šalyje, kasmet pritraukiantis kelias dešimtis tūkstančių žiūrovų. Pradėtos rengti XVIII amžiuje, jos reguliariai vyksta nuo 1905 metų, o respublikinėmis paskelbtos 1955 metais.

Ristūnų žirgų lenktynes ,,Sartai 2018“ organizuoja Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe.