Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas tikina, jog tokie rungtynių momentai, o šiuo metu konkrečiai epizodas, kada prancūzų bokštas Rudy Gobertas po netaiklios Jono Valančiūno baudos numušė kamuolį pirmiausiai sudrebindamas lanką, nėra protestuotini, ką ir nurodo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) reglamentas.

Pagal FIBA taisykles protestas gali būti tenkinamas dėl sekretoriato klaidų, kurių dar mačo eigoje nepastebi teisėjai ir komisaras, o rungtynės būti peržaistos dėl techninių priežasčių – sugedusios švieslentės ar kitų įrangos problemų.

„Teisėjo sprendimas įskaityti ar neįskaityti taškus absoliučiai – teisėjo prerogatyva, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Pilipauskas. – Protestas daugiau yra emocinis nei kad turi realų pagrindą. Taisyklėse yra apibrėžta, kas gali būti protestuojama. Mes gal protestuojame tiesiog norėdami atkreipti dėmesį į, mūsų nuomone, kelis neteisingus teisėjų sprendimus, bet formaliai pasiekti (teigiamą) to protesto rezultatą aš asmeniškai nematau galimybių.“

Visgi Lietuvos teisėjų vadas pripažįsta, jog tikra emocijų bomba tapusiame momente teisėjų brigada – Antonio Conde (Ispanija), Danielis Garcia Nievesas (Venesuela) ir Leandro Lezcano (Argenta) – suklydo.

Anot Pilipausko, tai Lietuvai kainavo tašką, kuris būtų išlyginęs rungtynių rezultatą iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus žaisti pusę minutės (būtų buvę 76:76).

„Vienas taškas turėjo būti įskaitytas, – pabrėžė jis. – Ne dėl to, kad sujudino lanką, bet dėl to, jog kamuolys tuo metu, kai (Gobertas) lietė kamuolį ir lanką, savo mažiausia dalimi jau buvo krepšyje. Man taip atrodo žiūrint peržiūrą per telefoną. Galiu ir suklysti, bet man taip pasirodė. Ir tai yra teisėjo sprendimas, kuris nėra protestuojamas momentas.“

Lietuvos krepšinio delegacija Kinijoje protestą FIBA pateikė išpildžiusi visas reikiamas sąlygas: praėjus 15 minučių po dvikovos pabaigos, protestą pasirašė komandos kapitonas Mantas Kalnietis, o per valandą – ir treneris Dainius Adomaitis.

Šalies federacija vėlyvą šeštadienio vakarą informavo gavusi atsakymą iš FIBA organizacijos, jog protestas bus nagrinėjamas skubos tvarka, o atsakymas turėtų būti pateiktas sekmadienį ryte arba po pietų vietos laiku.

Lietuvos laiku tai gali įvykti dar naktį arba paryčiais.

– Dainius Adomaitis konferencijoje taip pat atkreipė dėmesį į momentą prieš Jonui Valančiūnui stojant mesti baudas, kai prieš jį pražanga buvo užfiksuota centrui tiksliai pataisius savo pirminį metimą, tačiau, anot teisėjų, taisyklių pažeidimas įvyko pirminėje stadijoje.

– Tai – teisėjo sprendimas. Jis fiksavo pražangą pirminiame momente, antrojo metimo metu jos nebuvo. Jeigu teisėjas ten užfiksavo pražangą, logiška, kad jis negalėjo užskaityti metimo, nes fiksavo pirmą kontaktą, po kurio kamuolys neįkrito į krepšį. Galime svarstyti, piktintis, kad tas švilpukas mums kaip ir pakenkė, bet jeigu jis sušvilpė, tai negalėjo atšaukti. Nieko dėl to nepadarysi.

– O kodėl teisėjai nesiėmė žiūrėti to epizodo?

– Kadangi jis negali būti žiūrimas. Galima žiūrėti vadinamąjį goaltending, kas reiškia neteisingas į krepšį besileidžiančio kamuolio lietimas, bet čia buvo ne ta situacija. Kamuolys jau buvo atšokęs nuo lanko ir jį buvo galima liesti, tik man taip atrodė, kad kamuolys jau buvo krepšio viduje, tai čia yra nelegalus numušimas. Tokio tipo pažeidimai negali būti tikrinami per peržiūros sistemą ir jie negalėjo to pažiūrėti. Antra vertus, jeigu tu nešvilpi, tu net negali tikrinti ir to goaltending naudojantis peržiūros aparatūra. Šiuo atveju procedūriškai nėra suklysta.

– Tokia klaida šiame čempionate nėra pirma – prieš tai toks pat momentas buvo užfiksuotas Graikijos ir Brazilijos rungtynėse. Kaip manote, ar nevertėtų suteikti galimybės teisėjams peržiūrėti tokius epizodus?

– Visais atvejais tai – FIBA techninės komisijos prerogatyva teikti pasiūlymus, kurie epizodai turėtų būti nagrinėjami. Po truputį tas sąrašas plečiasi, gal kada ir įtrauks, gal ir logiška bus peržiūrėti. Šiuo atveju vadovaujantis taisyklėmis nebuvo švilpuko, nėra, ką ir tikrinti.

– D. Adomaitis išskyrė ir skirtingą kontakto traktavimo lygį skirtingose rungtynėse. Ar jūs pastebėjote tai?

– Reikėtų peržiūrėti daugiau rungtynių. Kartais mums patinka, kad leidžia kontaktą, kartais nepatinka. Čia yra bendras požiūris. Esmė, kad abiem komandoms rungtynių metu būtų leidžiama vienodai, o ne taip, kad vienai leidžiamas kietas kontaktas, o kitai – nieko neleidžiama. Taip aš manau, kad nebuvo, o tai, kad teisėjai pasirinko griežtesnį teisėjavimo stilių, tai nežinau. Mums nepatiko kietas teisėjavimo stilius su Australija, tai šitas stilius turėjo patikti labiau. Vis dėlto rezultatas yra neigiamas, tai, be abejo, yra ir pretenzijos. Nesakau, kad teisėjai teisėjavo be klaidų, jų buvo – tos paskutinės, apie kurias ir kalbame.

– Kalbant bendrai apie teisėjavimą šiame čempionate, ar pastebite daug klaidų?

– Aišku, reikia matyti dar daugiau rungtynių nei galima pažiūrėti fiziškai per parą, bet lygis yra skirtingas. Yra vis dėlto pasirinktas teritorinis principas pagal ką pasirinkti teisėjai, tai Afrikos ir Azijos teisėjų lygis natūraliai atsilieka nuo Europos, Amerikos ir netgi Pietų Amerikos. Be abejo, yra bangavimų, yra nelygaus traktavimo, yra tų klaidų, bet yra tokia ir sistema, ir ką mes galime pakeisti? Europai atstovauja 21 teisėjas, bet jų tarpe nėra bent jau 10 ar 15 geriausių Europos teisėjų, kurie yra Eurolygos sąraše.

– Kokios yra tų klaidų tendencijos?

– Pagalvokite, kokią praktiką gali turėti tos šalys. Vos ne pagrindinė praktika būna tada, kai jie patenka į aukščiausio lygio forumus – pasaulio čempionatus ir olimpines žaidynes. Jie gi neturi išvystytos klubų sistemos, aukšto lygio varžybų. Lygos egzistuoja, bet čempionatai tikrai neprilygsta Europos taurei ir Europos nacionaliniams čempionatams. Praktika – labai svarbus veiksnys. Teisėjai auga teisėjaudami gero lygio rungtynėse. Jeigu sezono metu tokių nėra, iš kur tada gali būti tas augimas.