Ši vaikinų karta iš kitų išsiskiria tuo, jog praėjęs sezonas Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) jiems buvo paskutinis, todėl artėjančiais metais bus labai įdomu stebėti, kaip kiekvienam iš jų seksis prisitaikyti vyrų krepšinyje.

Perspektyviausių šalies jaunuolių reitingą tradiciškai sudaro konsultuojantis su jaunimo treneriais, gerai susipažinusiais su jaunuolių galimybėmis.

Šilutiškio praėjusią vasarą šiame reitinge nebuvo, tačiau debiutas Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) bei dominavimas tarp bendraamžių atkreipė trenerių dėmesį.

D. Lukštos nuotr.

Dovydas Rimkus jau debiutiniame sezone NKL sulaukė „Šilutės“ vyriausiojo trenerio Laimono Eglinsko pasitikėjimo ir tapo patikimu rotacijos žaidėju.

Lengvojo krašto puolėjo pozicijoje rungtyniaujantis krepšininkas antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje vidutiniškai rungtyniavo po 14 minučių ir pelnydavo po 3,8 taško ir rinkdavo po 3,1 naudingumo balo.

Tarp bendraamžių MKL D. Rimkus buvo sunkiai sustabdomas ir vidutiniškai pelnydavo po 26,1 taško (pirmas rezultatas), atkovodavo po 8,7 kamuolio, atlikdavo po 4,1 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 26,7 naudingumo balo (antras rezultatas).

D. Rimkus praėjusį sezoną atstovavo ir Kauno „Žalgirio“ komandai Eurolygos jaunimo turnyre bei vidutiniškai per 16 minučių rinko po 6,9 taško ir 6,4 naudingumo balo.

194 centimetrų ūgio puolėjas yra giriamas už kovingumą bei fiziškumą, tačiau vyrų krepšinyje jam gali trūkti ūgio, išnaudojant savo stipriąsias savybes.

D. Lukštos nuotr.

Iš plungiškio šį sezoną buvo tikimasi proveržio, tačiau jo žaidimas neįtikino jaunimo komandų trenerių ir Laurynas Vaištaras per metus iš šeštosios pozicijos nusirito į devintąją.

Antrąjį sezoną Kauno „Žalgirio“ jaunimo sistemoje praleidęs puolėjas NKL vidutiniškai per 13 minučių pelnydavo po 3,2 taško, atkovodavo po 2,2 kamuolio ir rinkdavo po 3,6 naudingumo balo.

Eurolygos jaunimo turnyre L. Vaištaras sulaukė didesnio Manto Šerniaus pasitikėjimo ir per penkerias sužaistas rungtynes vidutiniškai rungtyniavo po 28 minutes ir rinkdavo po 8,2 taško bei 9,6 naudingumo balo.

Krepšininko gimtojo miesto komanda tarp aštuoniolikmečių MKL varžėsi B divizione, o šioje lygoje nėra vedama detali statistika, tačiau Plungės SRC žengė į silpnesnio diviziono finalo ketvertą ir čia L. Vaištaras įrodė savo pranašumą tarp bendraamžių. Puolėjas per dvejas rungtynes užfiksavo 26 taškų, 15 atkovotų kamuolių ir 6 rezultatyvių perdavimų vidurkius.

Greitai išaugęs 198 centimetrų ūgio sportininkas didžiąją dalį karjeros praleido žaisdamas po krepšiu, o jau kelis sezonus vykstanti transformacija į lengvąjį kraštą nesiklosto lengvai.

Plungiškiui trūksta technikos rungtyniaujant su kamuoliu, o žaidimo skaityme atletas susiduria su problemomis pasirenkant teisingus sprendimus. Vis dėlto L. Vaištaras pasižymi gera darbo etika, todėl kitą sezoną bus labai įdomu stebėti ar krepšininkui pavyks žengti žingsnį į priekį.

Praėjusią vasarą Gytis Mačionis trenerių buvo paminėtas tarp perspektyviausių žaidėjų, tačiau į sąrašą nepateko, bet gynėjo per metus padaryta pažanga nepraslydo pro akis apklaustiesiems.

Kauno KM Tornado auklėtinis šį sezoną debiutavo „Žalgirio“ jaunimo sistemoje rungtyniaudamas Regionų krepšinio lygoje (RKL) ir tapo vienu pagrindiniu šios komandos žaidėju.

Gynėjas RKL per 27 minutes pelnydavo po 11,5 taško, atlikdavo po 2 rezultatyvius perdavimus ir rinkdavo po 11,8 naudingumo balo.

MKL čempionate G. Mačionis buvo sunkiai sustabdomas ir, atstovaudamas KM Tornado, vidutiniškai pelnydavo po 23,2 taško (antras rezultatas), atkovodavo po 6,9 kamuolio, atlikdavo po 3,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 21,5 naudingumo balo.

Eurolygos jaunimo turnyre atakuojantis gynėjas buvo patikimas žalgiriečių rotacijos žaidėjas ir vidutiniškai per 17 minučių rinko po 7 taškus ir tiek pat naudingumo balų.

Krepšininkas yra vertinamas dėl gero metimo iš distancijos bei tinkamo sudėjimo gynėjo pozicijai.

Didžiausia G. Mačionio problema apklausti treneriai įvardijo gynybą. Taip pat apklaustieji pastebėjo, jog rungtyniaujant MKL krepšininkui trūksta griežtesnės sistemos, nes KM Tornado ekipoje gynėjui paliekama didelė laisvė, o dėl to gynėjas kartais piktnaudžiauja individualiais veiksmais.

D. Lukštos nuotr.

Atakų organizatorius praėjusią vasarą šiame reitinge rikiavosi penktoje vietoje, tačiau poros pozicijų nuosmukis nereiškia, jog jis sustojo progresuoti.

Prie „Žalgirio“ sistemos prisijungęs Nojus Pankratjevas praėjusį sezoną žaidė RKL čempionate ir vidutiniškai pelnydavo po 15 taškų, atlikdavo po 4,4 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 16,5 naudingumo balo.

MKL gynėjo statistika dar solidesnė: 21 taškas (trečia vieta), 4,7 atkovoto kamuolio, 4 rezultatyvūs perdavimai ir 19 naudingumo balų. Tiesa, krepšininkas gynė Jonavos KKSC garbę, kuri užėmė tik aštuntąją vietą, todėl didelių išvadų iš šių skaičių daryti negalime.

Iš Jonavos kilęs įžaidėjas yra vėlyvo brendimo, todėl šiuo metu jam dar itin stinga fizinės jėgos kovojant su vyrais. Vis dėlto N. Pankratjevas puikiai mato aikštę, pasižymi stabiliu metimu iš distancijos bei turi platų judesių arsenalą, kurį išnaudoja savo staigumu.

Realu, jog kitą sezoną krepšininką pamatysime NKL čempionate su „Žalgirio“ dublerių marškinėliais.

D. Lukštos nuotr.

MKL čempionate dominavęs ir solidžius pasirodymus RKL rengęs Kauno Perkūno krepšinio mokyklos auklėtinis praėjusią vasarą atkreipė „Žalgirio“ vadovų dėmesį ir debiutavo NKL.

Vis dėlto antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje Gabrieliaus Čelkos pasirodymas buvo daugiau epizodinis, kur jis vidutiniškai per 8 minutes rinko po 1,1 taško ir 1,4 naudingumo balo.

Tarp bendraamžių puolėjas vėl spindėjo visu gražumu ir fiksavo 20,3 taško (penktas rezultatas), 10,7 atkovoto kamuolio (trečias rezultatas) ir 5,1 rezultatyvaus perdavimo (ketvirtas rezultatas) vidurkius. G. Čelka su KM „Perkūnu“ pasidabino bronzos medaliais, o pats krepšininkas tapo naudingiausiu lygos žaidėju (vid. 28 naud. bal.).

G. Čelka yra vertinamas dėl fizinių duomenų, stabilaus metimo iš distancijos bei universalumo. Tiesa, universalumu krepšininkas pasižymi tarp bendraamžių, tačiau sunku pasakyti, kurioje pozicijoje 198 centimetrų ūgio žaidėjas galėtų labiausiai atsiskleisti vyrų krepšinyje.

Taip pat keli apklausti treneriai atskleidė, jog krepšininkas nepasižymi tvirtu charakteriu ir dėl to jam gali kilti keblumų, persiorientuojant vyrų krepšinyje, kur siekiant aukštų rezultatų reikia nueiti ilgą kelią.

Kitą sezoną bus įdomu stebėti, kaip „Žalgirio“ sistemoje esančiam puolėjui seksis Nacionalinėje krepšinio lygoje, kur jo laukia didesnis vaidmuo nei praėjusiais metais.

V. Mikaičio / basketnews.lt nuotr.

Milžinišką pažangą per metus padaręs aukštaūgis dar praėjusią vasarą liko už dešimtuko ribų, o dabar atsidūrė tarp penkių geriausių savo kartos žaidėjų.

Krepšininkas ankstesniais sezonais buvo savo komandos draugo Eriko Jermolajevo šešėlyje, tačiau patobulėjęs centras šią vasarą kai kurių apklaustųjų buvo įvertintas net aukščiau už savo kolegą Viniaus krepšinio mokykloje.

207 centimetrų ūgio centras debiutavo NKL ir Vilniaus „Perlo“ ekipoje vidutiniškai per 15 minučių rinko po 4 taškus, 2,8 atkovoto kamuolio ir 3,5 naudingumo balo.

MKL su komanda laimėjęs E. Naruševičius tarp bendraamžių fiksavo dvigubo dublio vidurkius: 12,9 taško, 10,1 atkovoto kamuolio bei 21,5 naudingumo balo (penktas rezultatas).

E. Naruševičius turi puikius fizinius duomenis – vidurio puolėjo rankų ilgis siekia 217 centimetrų. Krepšininkas tai išnaudoja neblogai žaisdamas nugara į krepšį.

E. Naruševičius yra stiprus pikenrolo gynyboje bei pastaraisiais metais itin pagerino metimą iš vidutinio nuotolio.

Vis dėlto pereinant į vyrų krepšinį centrui reikės pagerinti nemažai žaidimo elementų.

Vilnietis vis dar yra labai priklausomas nuo įžaidėjo, nes nepasižymi plačiu judesių arsenalu ir universalumu. Tiesa, treneriai paminėjo E. Naruševičiaus puikią darbo etiką, todėl visi reikiami aspektai gali būti pagerinti artimiausiais metais.

fiba.com nuotr.

Puolėjas šį sezoną debiutavo NKL ir, nepaisant epizodinio vaidmens šiame turnyre, per metus išsaugojo ketvirtąją poziciją reitinge.

„Perlo“ ekipoje rungtyniavęs Erikas Jermolajevas antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje vidutiniškai per 8 minutes pelnė po 2 taškus, atkovojo po 1,4 kamuolio ir rinko po 1,1 naudingumo balo.

Kiek geriau krepšininkui sekėsi Eurolygos jaunimo turnyre, kur E. Jermolajevas per 15 minučių rinko po 6,1 taško, 3,7 atkovoto kamuolio ir 7,7 naudingumo balo.

Jei tarp vyrų ir tarptautiniame lygmenyje puolėjas nebuvo ryški figūra, tai MKL 205 centimetrų ūgio krepšininkas yra sunkiai sustabdomas.

Talentų pilnoje ir savo amžiaus grupės čempionais tapusioje Vilniaus KM ekipoje žaidęs E. Jermolajevas fiksavo 15,5 taško, 8 atkovotų kamuolių ir 22,2 naudingumo balo (ketvirtas rezultatas) vidurkius.

18-metis yra tvirtai sudėtas 4-5 pozicijos žaidėjas, tačiau pasižymi minkštu metimu bei yra pavojingas žaisdamas veidu į krepšį.

Vis dėlto, nepaisant gero sudėjimo, E. Jermolajevui trūksta charakterio kovojant po krepšiais su fiziškai stipresniais varžovais, o tai ir kiša žaidėjui koją adaptuojantis vyrų krepšinyje.

fiba.com nuotr.

Praėjusią vasarą Lukas Kreišmontas susiejo ateitį su Klaipėdos „Neptūnu“ ir metus praleido uostamiesčio klubo dublerių komandoje.

18-metis jau debiutiniame sezone NKL tapo patikimu rotacijos žaidėju, kur vidutiniškai rungtyniavo po 16 minučių bei rinko po 3,6 taško, 2 atkovotus kamuolius ir 3,9 naudingumo balo.

Gynėjas pasižymi puikiomis fizinėmis savybėmis bei gali rungtyniauti nuo pirmos iki trečios pozicijos. Pastebima, jog L. Kreišmontas yra sparčiai tobulėjantis žaidėjas, kuris pastaraisiais metais itin pagerino metimą iš distancijos.

Taip pat klaipėdietis nevengia imtis iniciatyvos lemiamomis rungtynių akimirkomis ir yra giriamas dėl lyderio savybių.

Kaip krepšininko trūkumai yra įvardijami greitis žaidžiant su kamuoliu bei neužtikrintumas priimant sprendimus. Vis dėlto pastarasis žaidimo elementas turėtų būti pagerintas su patirtimi.

L. Kreišmonto turimos savybės leidžia tikėtis, jog gynėjas ateityje gali praverti ir pagrindinės „Neptūno“ komandos duris, o tą byloja ir nuosekliai daroma pažanga.

D. Lukštos nuotr.

2017-2018 metų sezone Modestas Kancleris NKL atliko epizodinį vaidmenį, o šiemet jau buvo patikimas rotacijos žaidėjas „Žalgirio“ dubleriuose.

Įspūdingų fizinių duomenų 18-metis šį sezoną NKL vidutiniškai per 21 minutę pelnydavo po 6,9 taško, atkovodavo po 4,7 kamuolio ir rinkdavo po 8,4 naudingumo balo, tačiau 204 centimetrų ūgio puolėjas viso savo potencialo dar tikrai neatskleidė.

Artėjančiais metais iš M. Kanclerio laukiama didžiulio proveržio, kadangi jo kūnas dar nėra galutinai susiformavęs.

Puolėjas yra apdovanotas įspūdingomis galūnėmis bei gali rungtyniauti nuo pirmos iki ketvirtos pozicijos, tačiau jam dar dažnai pritrūksta įgūdžių gynyboje stabdant žemesnius už save varžovus. Taip pat M. Kancleris dar turi pagerinti metimą po driblingo, kuris nėra jo stiprioji pusė.

Vis dėlto kauniečio atletiškumo ir techniškumo derinys bei darbo etika neleidžia abejoti jo galimybėmis ateityje ir jis yra vienas labiausiai intriguojančių Lietuvos talentų.

M. Kancleris šiemet dalyvavo NBA talentų stovykloje „Basketball Without Borders“, o ten sulaukė JAV pripažintų specialistų pagyrų.

„Jis (M. Kancleris) smarkiai patobulėjo per praėjusius metus ir atrodo stipresnis, kietesnis ir labiau užtikrintas. Jo pojūtis ir daugialypiškumas yra jo geriausios savybės. Stovykloje jis pademonstravo, kad gali žaisti sunkiuoju ir lengvuoju krašto puolėju. Jis puikiai valdė kamuolį ir pagerino metimą šuolyje.

Jam dar reiks stabilizuoti savo metimą šuolyje ir geriau atakuoti, kai susiduria su izoliuota gynyba, nes sunku dirbti pėdomis prieš greitesnius žaidėjus“, – lietuvio žaidimą tuomet įvertino ESPN specialistas Jonathanas Givony.

„Facebook“ nuotr.

Aukštaūgis yra neabejotinai ryškiausias šios kartos talentas ir, jei Mareko Blaževičiaus ateityje nekamuos sveikatos problemos, artimiausiais metais jis turėtų tapti rimtu Lietuvos vyrų rinktinės kandidatu.

Vis dėlto būtent sveikatos problemos 17-mečiui sutrukdė labiau atsiskleisti pirmąjį sezoną Vilniaus „Ryte“ – M. Blaževičiui balandžio mėnesį buvo atlikta nugaros operacija, užbaigusi sezoną, o dėl skausmų krepšininkas nerungtyniavo nuo vasario vidurio.

Nepaisant nugaros traumos, 210 centimetrų ūgio vidurio puolėjui 2018-2019 metų sezonas buvo įsimintinas – jis spėjo debiutuoti tiek LKL, tiek Europos taurėje.

Tarptautiniame fronte M. Blaževičius sužaidė šešerias rungtynes ir vidutiniškai per 5 minutes pelnydavo po 1,7 taško, atkovodavo po 2,2 kamuolio ir rinkdavo po 1,8 naudingumo balo.

Kiek geresnius rodiklius Marekas fiksavo LKL, kur sužaidė 10 rungtynių – 3,1 taško, 1,6 atkovoto kamuolio ir 3,3 naudingumo balo per aikštėje praleistas 5 minutes.

M. Blaževičiaus talentu neabejojo nė vienas apklaustasis treneris, įvardindami jį kaip vieną  ryškiausių ne tik Lietuvos, bet ir Europos talentų.

„Marekas – vienas talentingiausių ir geriausių savo kartos žaidėjų Europoje, kuris išsiskiria geru žaidimu po krepšiu ir puikiais fiziniais duomenimis“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė 2001 m. gim. kartos MKL čempionų treneris Edvinas Justa.

M. Blaževičiaus jėga po krepšiais praėjusį sezoną galėjo įsitikinti NKL rungtyniaujantys krepšininkai, kur 17-metis sužaidė septynerias rungtynes Vilniaus „Perlo“ sudėtyje ir vidutiniškai per 23 minutes pelnė po 12,9 taško, atkovojo po 8,6 kamuolio ir rinko 17,6 naudingumo balo.

Tai yra ženklus pokytis, lyginant su 2017-2018 metų sezonu, kai M. Blaževičius antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje vidutiniškai per 16 minučių rinko po 6,4 taško ir 5,8 naudingumo balo.

Praėjusią vasarą su „Rytu“ ilgalaikę sutartį pasirašęs aukštaūgis tapo universalesniu žaidėju bei pagerino asmeninę gynybą, tačiau treneriai pastebi, jog M. Blaževičiui dar reikia gerinti metimą iš distancijos.

Pats M. Blaževičius birželio pabaigoje džiaugėsi dėl sėkmingos nugaros reabilitacijos, o tai leidžia tikėtis, jog kitą sezoną talentingiausias 2001 metų lietuvių kartos krepšininkas parodys visą savo potencialą.

„Reabilitacija vyksta žymiai greičiau nei tikėtasi. Visas prognozes lenkiu keturiomis savaitėmis. Viskas vyksta pagal planą ir viskas yra puikiai sudėliota“, – kalbėjo M. Blaževičius.