Per jubiliejinį – 70-ąjį – Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionatą skambės ir dviejų Lietuvos žaidėjų pavardės. Ar ateityje stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje mūsiškių gretos bus gausesnės?

Vaidmenys bus skirtingi

Šiandien NBA čempionatas prasidės trejomis rungtynėmis: Čikagoje vietos "Bulls" susikaus su Klivlando "Cavaliers" ekipa, praėjusio sezono čempionai "Golden State Warriors" krepšininkai Oklande – su Naujojo Orleano "Pelicans", o Atlantos "Hawks" – su Detroito "Pistons".

Spalio 28 d. jėgas išmėgins ir kauniečio Donato Motiejūno (arba D-Mo) atstovaujama Hjustono "Rockets" komanda (žais su Indianos "Pacers") bei Toronto "Raptors" su uteniškiu Jonu Valančiūnu (egzaminuos Denverio "Nuggets").

Abu lietuviai akis į akį susitiks 2016-aisiais: kovo 6-ąją – Toronte ir kovo 25-ąją – Hjustone.

D.Motiejūnui ir J.Valančiūnui prognozuojami skirtingi vaidmenys: NBA ekspertų nuomone, kaunietis bus tarp tų "Rockets" atsarginių, kurie pirmiausia keis pagrindinius žaidėjus, o uteniškis žais "Raptors" starto penkete.

Be to, didelė tikimybė, kad Donatas į varžybų aikštę įžengs vėliau nei Jonas – Hjustono klubo legionierių gali sulaikyti medikų rekomendacijos.

Gyvena sporto salėje

25-erių metų 213 cm ūgio D.Motiejūnas, šiemet nuo pavasario gydęsis nugaros traumą ir dėl reabilitacijos bei individualaus rengimosi sezonui plano nežaidęs nė vienų kontrolinių rungtynių, jėgas kaupė treniruoklių salėje, įgūdžius stiprino mėtydamas tritaškius.

"Jis gyvena sporto salėje. Randu jį joje net vėlų vakarą. Žaviuosi šio vaikino užsidegimu, – sakė "Rockets" vyriausiasis treneris Kevinas McHale'as. – D-Mo dar nesitreniruoja su komanda, bet jau atlieka kai kuriuos būtinus sugrįžimui į rikiuotę dalykus."

"Gydytojai labai padeda ir sako, kad mano trauma – kitokia nei dauguma atvejų. Todėl turiu būti kantrus, sunkiai dirbti ir tikrai sugrįšiu", – kalbėjo D.Motiejūnas.

Prognozuojama, kad Hjustono komanda pateks į atkrintamąsias varžybas, tačiau reguliarųjį sezoną Vakarų konferencijoje turėtų baigti penktoje arba šeštoje vietoje, į priekį praleidusi "Golden State Warriors", San Antonijaus "Spurs", Oklahomos "Thunder", Los Andželo "Clippers" ir galbūt Memfio "Grizzlies" ekipas.

Rytų konferencijoje turėtų karaliauti "Raptors", o artimiausi persekiotojai galbūt bus "Bulls" ir "Cavaliers" krepšininkai.

Milijonai įpareigoja

Naują, 64 mln. JAV dolerių vertės, sutartį su Toronto klubu pasirašiusio 23-ejų metų 213 cm ūgio J.Valančiūno laukia ne vien didesni krūviai, bet ir atsakomybė.

Tačiau jau per ikisezonines varžybas uteniškis įrodė, kad yra tinkamai pasirengęs bet kokioms užduotims: šešerios rungtynės – vidutiniškai po 9,8 taško (trečias rezultatas komandoje) ir po 6,3 atkovoto kamuolio (antra vieta).

"Jaučiuosi šiek tiek pavargęs po Europos čempionato, tačiau spalio 28-ajai būsiu pasirengęs visu 100 procentų", – tvirtino lietuvis.

"Raptors" puolėjų grandis – internacionalinė: J.Valančiūnas iš Lietuvos, Bismacas Biyombo (206 cm) iš Kongo, Lucasas Nogueira (213 cm) ir Bruno Caboclo (206 cm) iš Brazilijos, Luisas Scola (206 cm) iš Argentinos.

Toronto ekipos strategai planuoja, kad starto penkete smogiamosios jėgos taraną J.Valančiūną dažniausiai keis B.Biyombo – gerų gynybinių sugebėjimų krepšininkas.

Lietuviai NBA

Žaidė ar žaidžia: Šarūnas Marčiulionis (1989–1996 m.), Arvydas Sabonis (1995–2001 ir 2002–2003 m.), Žydrūnas Ilgauskas (1996–2011 m.), Darius Songaila (2003–2011 m.), Linas Kleiza (2005–2009 ir 2010–2013 m.), Arvydas Macijauskas (2005–2006 m.), Šarūnas Jasikevičius (2005–2007 m.), Martynas Andriuškevičius (2005–2006 m.), Jonas Valančiūnas (nuo 2012 m. ir dabar), Donatas Motiejūnas (nuo 2012 m. ir dabar).

NBA naujokų biržose buvo pakviesti, bet nežaidė: Eurelijus Žukauskas, Robertas Javtokas, Virginijus Praškevičius, Renaldas Seibutis, Artūras Gudaitis.

Talentai – ne vien didmiesčiuose

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris, žinomas ekspertas Rolandas Radvila tvirtina: galimybių praverti NBA duris turi ne vienas mūsų krepšininkas, tačiau svarbiausia – ne kiekybė.

– Treneri, kas, jūsų nuomone, labiausiai lems J. Valančiūno ir D. Motiejūno rezultatus jubiliejiniame NBA čempionate? – pradėjome pokalbį su R.Radvila.

– Labai daug lemia ne vien meistriškumas, bet ir tai, kokiai NBA komandai atstovauja krepšininkas, koks treneris jai vadovauja. Seku abiejų lietuvių rezultatus, tad man ypač smagu, kai sekasi J.Valančiūnui, nes galiu pateikti pavyzdį Lietuvos provincijos vaikams, kaip tokiame miestelyje kaip Utena užauga aukščiausio lygio žvaigždės. Nebūtina treniruotis Kaune, Vilniuje ar Klaipėdoje. Vaikus tokie pavyzdžiai įkvepia.

– Kurie mūsų krepšininkai artimiausiu metu pravers NBA duris?

– Nelygu, ką turėsime galvoje. Dešimtuoju ar dvyliktuoju NBA komandos žaidėju galėtų būti labai daug lietuvių. Pasėdėti ant suolo ir kelias minutes palakstyti po aikštę didelių gabumų nereikia. Nenuostabu, kad NBA klubuose yra nemažai krepšininkų, kurie išvis neverti būti šioje lygoje. Abejoju, ar tokie žaidėjai būtų naudingi net ir Europoje. Žvelgiant į perspektyvą, tarp septynių ar aštuonių kurios nors NBA ekipos kovinės sudėties žaidėjų galėtų būti ir Domantas Sabonis, ir Mindaugas Kuzminskas. Jau prieš porą metų sakiau, kad Domanto krepšinio intelektas labai aukštas. Jis nesavanaudis, prireikus imasi iniciatyvos, padeda komandos draugams. D.Sabonis teisingai pasielgė JAV labai kruopščiai rinkdamasis universitetą, todėl pateko į geras rankas ir pateisina lūkesčius. Jis auga. Mindaugas solidžiai pradėjo dar vieną sezoną Ispanijoje, Malagos "Unicajos" klube. Jo ateitis labai priklauso nuo to, kaip pasirodys šiemet, kitąmet. Jei sėkmingai, manau, kad durys į NBA jam bus atviros. Vėl pabrėšiu – itin svarbu, į kokį klubą, pas kokį trenerį jis pateks. Mums, treneriams, svarbiausias kriterijus vertinant krepšininką – stabilumas, o Mindaugui to trūkdavo. Mes visuomet rinksimės žaidėją, nuolat pelnantį po 15 taškų ir atliekantį kitą naudingą darbą, nei tą krepšininką, kuris trumpai, nors ir ryškiai sužiba ir vėl ilgam lenda į šešėlį.

– Šiemet NBA naujokų biržoje dalyvavo Artūras Gudaitis. Ar jam nepakiš kojos noras keisti poziciją – iš vidurio puolėjo persikvalifikuoti į sunkųjį krašto puolėją?

– Manau, kad A.Gudaitis neturėtų pats spręsti, kurioje pozicijoje jam labiau derėtų žaisti. Tai trenerio reikalas. Jei Artūras pradės stabiliai atakuoti nuo baudos linijos ir kitų vidutinių nuotolių, netgi ims pataikyti tritaškius, gerai žais veidu į krepšį, o ne vien nugara, tuomet galės rinktis tą ar kitą poziciją. A.Gudaičiui derėtų daug dirbti per treniruotes tobulinant žaidimo elementus, kurie reikalingi jo norimai pozicijai.

– Šią vasarą Kaune surengtame Europos jaunučių krepšinio čempionate suspindėjo kelios naujos žvaigždutės. Ar mūsų šešiolikmečių rinktinės, laimėjusios sidabro medalius, lyderiai Grantas Vasiliauskas, Arnas Velička, kiti vaikinai jau gali drąsiai svajoti apie šviesią ateitį vyrų krepšinyje?

– Pernelyg girti vaikinų nederėtų, bet potencialo jie tikrai turi. G.Vasiliauskas buvo rinktinės kapitonas, jo charakteris – tinkamas tokioms pareigoms, šis žaidėjas moka įkvėpti, sutelkti komandą. Tačiau labai svarbu, kaip Grantui susiklostys perėjimas iš vaikų į vyrų krepšinį, o tai lems daugybė faktorių. A.Velička, dabar besitreniruojantis su Kauno "Žalgirio" dubleriais, turi savybę, kuria gali pasigirti toli gražu ne kiekvienas aukščiausio lygio profesionalas – nebijo imtis iniciatyvos svarbiausiais ir sunkiausiais rungtynių momentais, jo netrikdo varžybų įtampa.

– Kaune naudingiausio žaidėjo prizą pelnęs bosnis Džananas Musa neseniai debiutavo vyrų Eurolygoje, rungtynes su Pirėjo "Olympiacos" pradėdamas Zagrebo "Cedevitos" starto penkete. Ar toks pasitikėjimas šiuo paaugliu – ne per ankstyvas?

– Tikrai ne. Tai labiau psichologinis ėjimas. Nemanau, kad D.Musa jau visavertiškai pasirengęs vyrų Eurolygos varžyboms. Treneris norėjo įkvėpti jam pasitikėjimo savo jėgomis ir parodyti, kad pats juo pasitiki. Vaikinas, nors ir starto penkete, buvo išleistas vos kelioms minutėms. Per tą laiką jis nieko blogo nepadarė, bet pasisėmė labai vertingos patirties, pajuto skirtumą tarp vaikų ir vyrų krepšinio. Manau, kad atskiroms atkarpėlėms treneris jį išleis dažniau. Jau Kaune įsitikinome, kad šis vaikinas turėtų eiti labai toli.

– NBA jau daugiau nei dešimtmetį organizuoja stovyklas jauniesiems pasaulio krepšinio talentams. Jose kadaise savo gabumus rodė ir D.Motiejūnas, J.Valančiūnas. Tačiau daug perspektyvių lietuvių taip ir liko didžiojo krepšinio papėdėje. Kodėl?

– Daugumai talentų meškos paslaugą padaro ankstyvas jų išaukštinimas, reklama, pagyros. Todėl dabar vaikams nuolat akcentuoju: svarbiausia – krepšinis, kamuolys ir aikštelė. Visa kita stumkite į šalį – šlovę, pinigus, agentus. Pamirškite tai. Susitelkite darbui, treniruotėms ir tuo mėgaukitės. Jei būsite verti, pripažinimas susiras jus pats. Besaikiai komplimentai padaro velniškai blogą įtaką, nes vaikas išjungia darbo mygtuką. Jis mano, kad jau turi viską, ko reikia sėkmingai karjerai, o visa kita už jį atliks treneriai, agentai. Deja, iš savo patirties turiu ne vieną pavyzdį apie vaikinus, iš kurių tikėjausi, kad jie pasieks labai aukštą lygį, bet gyvenimas susiklostė visiškai kitaip.

Mano tikslas – sutvarkyti krepšinio piramidės apačią, atrinkti gabiausius 14–15 metų žaidėjus, kad visi, verti dėmesio, patektų į savo amžiaus rinktinių kandidatų sąrašus. Ne paslaptis, kad kartais treneriai pasikviečia tik tuos vaikus, su kuriais kažką laimėjo, kuriuos proteguoja, pamiršdami, kad provincijoje auga ne mažiau gabūs jaunuoliai. Stengiuosi padėti kolegoms patarimais, metodikomis, nes dažnai pastebiu, kad mūsų vaikai per anksti apkraunami įvairiausiais taktikos elementais, moka daugybę derinių, nors dar dorai neišmoko varyti kamuolio kaire ranka ar kitų elementarių žaidimo technikos dalykų. Todėl pas mus labai trūksta vadinamųjų kūrėjų, tokių kaip buvo Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas. Noriu, kad tokių krepšininkų Lietuvoje užaugtų kuo daugiau.