Giedriui – 25-eri. Kaip ir daugelis depresijos kamuojamų jaunų žmonių, apie šią ligą jis nelinkęs kalbėti.

„Sukdamasis tarp darbo ir mokslų, pamiršau patį gyvenimą. Taip nutinka turbūt daugeliui dirbančių studentų. Juk reikia būti geriausiam, stipriausiam, greičiausiam, kupinam energijos, niekada nepalūžtančiam ir gebančiam kovoti dvidešimt keturias valandas per parą. Kai to negali, iškrenti iš žaidimo, tampi luošiu“, – nenoriai pasakojo vaikinas.

Giedriaus liūdesį ir negalavimus pastebėjo mama. Ji pasiūlė sūnui nueiti pas gydytojus. Sveikata niekada nesiskundęs, vaikinas pas juos nesilankė.

"Jei kuo ir sirgdavau, tai tik sloga šaltuoju metų laiku. O dabar mama pradėjo pasakoti apie kažkokias psichologines ligas, depresijas. Palaikiau tai juokais ir paprašiau jos liautis paisčius nesąmones“, – kalbėjo kaunietis.

Pasaulis tapo nebeįdomus

Kas privertė Giedrių patikėti galima liga? Jaunas vyras tik trūktelėjo pečiais.

„Norėjosi pertraukos. Kažkaip pats supratau, kad toliau taip nebegalima. Visą parą – tik mokslai, darbas ir nesibaigiantys planai ateičiai. Tapau niūrus, niekas nebedžiugino, gyvenimas atrodė tiktai pilkas ir nieko nebenorėjau. Visas pasaulis pasidarė nebeįdomus. Turbūt artimiesiems buvo akivaizdu, kad sergu, o aš galvojau, kad taip ir turi būti“, – buvusią savo savijautą apibūdino Giedrius.

Vaikinui nesisekė užmigti naktimis, pabusdavo išpiltas šalto prakaito, eidamas greitai pavargdavo.

Atvirai kalbėdamas kaunietis pripažino: jau trečias mėnuo lankydamasis pas psichologą ir mažomis dozėmis gerdamas antidepresantus, jis pradėjo geriau jaustis, suprato, kad darbą reikia planuoti ir jo nesinešti į namus, o laisvalaikį skirti sau, gyvenimo malonumams.

„Nepagalvokite, kad aš koks psichopatas. Man sakė, kad šiandien daug kam darbas tampa svarbiau už šeimą, draugus, laisvą laiką, pomėgius“, – tarsi teisindamasis kalbėjo pašnekovas.

Jis tvirtina pakeitęs požiūrį į psichologus ir depresiją. Tik su tuo nesusidūrusieji gali manyti, kad tai išsigalvotas negalavimas.

Jausmas ar simptomas?

Psichologė ir psichoterapeutė Irena Virbalienė pripažino, kad šiandien žmonės nenoriai kreipiasi į psichologus, nes klaidingai mano, kad jų negalavimai nėra verti specialistų dėmesio.

„Jei ateina patys, tai dažniausiai prispirti ligos. Juk sergant depresija gali prasidėti ir nemiga, širdies, skrandžio problemos. Neretai užklumpa pykčio priepuoliai, nuolatinis nerimas. Žmogus pradeda niekuo nesidomėti. Pokyčiai vyksta ir smegenyse“, – aiškino psichoterapeutė.

Kaip atskirti depresiją nuo liūdesio?

„Liūdesys – laikina nuotaikų kaita, o depresija – jau liga“, – klastingą būseną įvardijo I.Virbalienė.

Pasak specialistės, klaidinga rudenį apninkančią melancholišką nuotaiką vadinti depresija, bet šis periodas gali ją pagilinti.

“Tikrai negaliu teigti, kad metų laikas gali išprovokuoti depresiją, nors, esant psichikos sutrikimų, rudenį jie gali paūmėti. Reikia prisitaikyti prie tamsiojo laikotarpio. Sergantis depresija žmogus gali vengti susibūrimų“, – pateikė pavyzdžių psichoterapeutė.

Susergama ištikus krizei

Depresiją gali sukelti asmeninė krizė, netektis, skyrybos. Įtaką daro ir blogos žinios, neigiama informacija.

„Tai nesukelia pačios ligos, bet ugdo nerimą, baimę. Nuolat skelbiamos nelaimės, tragedijos, blogos naujienos ir į šalį nustumiamos geros žinios taip pat nepastebimai prisideda prie liūdesio kūrimo. Svarbu ir tai, kad kiekvienas žmogus viską išgyvena skirtingai. Juk mes nevienodai reaguojame ir į masines katastrofas, nelaimes, todėl vieno recepto visiems tikrai nėra", – atkreipia dėmesį I.Virbalienė.

Nuo šešių iki aštuonių savaičių paprastai užtrunka, kol žmogus pradeda grįžti į savo gyvenimo ritmą, vėl imasi kasdienių darbų. Svarbu, kad jis norėtų užsiimti mėgstama veikla, kad jam kas nors teiktų malonumą, kad ko nors norėtų, jaustų poreikį.

Specialistė pabrėžė ir šviesos svarbą. Ji teigė, kad neretai depresija gydoma šviesos terapija. Ją taikant pacientas gali skaityti, rašyti, svarbiausia, kad sklistų šviesa, jos spinduliai.

Trys depresijos lygiai

Lietuvos visuomenė vis dar nėra linkusi pripažinti depresijos kaip rimtos ligos, nors ja sergančiųjų vis daugėja.

„Tai tikrai ne nuotaikų kaita, kuriai įtaką galima daryti pasitelkiant savo valią. Dažnai pacientas būna nusiteikęs skeptiškai ir tik dar labiau apsunkina gydymą“, – dalijosi patyrimu I.Virbalienė.

Depresija skirstoma į tris lygius: lengvą, vidutinį ir sunkų. Kokį lygį pasiekusi liga, nustatoma testais. Vėliau analizuojamas konkretus atvejis ir taip pritaikomas gydymas, jo trukmė.

„Dažnai vos tik pradėjęs gydymą žmogus nori greitų rezultatų. Aš įspėju, kad labai svarbu kantrybė. Gydymo kursas trunka nuo trijų iki šešių mėnesių. Gydant geriami antidepresantai ir lankomos psichoterapeuto konsultacijos – nuo dvylikos iki dvidešimties. Labai svarbus ir artimųjų palaikymas, rūpestis“, – gydymo metodus vardijo psichoterapeutė.

Kava gali užkirsti kelią depresijai

Naujausio tyrimo autoriai įsitikinę: kava gali užbėgti už akių depresijai, nes cheminius procesus smegenyse gali paveikti kavoje esantis kofeinas. Kava be kofeino tokio poveikio smegenims neturi.

Harvardo medicinos mokyklos komanda savanorių moterų sveikatą stebėjo dešimt metų – nuo 1996 iki 2006 m. Duomenis jie gavo iš apklausų, kuriose dailiosios lyties atstovės atsakė į klausimus apie suvartojamą kavos kiekį.

Per minėtąjį dešimties metų laikotarpį depresija susirgo tik 2 tūkst. 600 moterų iš 50 tūkst., dalyvavusiųjų tyrime. Depresija susirgusios moterys kavos negėrė visai arba labai mažai.

Tos, kurios per dieną išgėrė 2–3 puodelius kavos, net 15 proc. mažiau rizikavo susirgti depresija nei kavos be kofeino gerbėjos ar tos, kurios kavos puodeliu pasimėgauja tik kartą ar du per savaitę.

Tie, kurie per dieną išgeria keturis ir daugiau puodelių kavos, depresijos aukomis tapti rizikuoja net 20 proc. mažiau.