Akistata su savimi

Teoriškai Kalėdos – laimės, meilės, šeimyninių susitikimų, šilumos ir jaukumo metas, tačiau ne vienam švenčių laikotarpis sukelia liūdesį. Skaičiuojama, kad Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu stresą ir liūdesį patiria nuo trečdalio iki pusės švenčiančių.

Apie šią ne itin malonią šventinę savijautą kalbinta psichologė Laura Rimkutė teigia susimąsčiusi: ar tos Kalėdos iš tikrųjų kažką tokio savyje turi, ar čia mes, žmonės, esame suteikę joms kažkokios ypatingos emocinės svarbos?

Per šventes gyvename kitokiu režimu, taigi turime laiko pabūti su savimi, ir neišvengiamai kyla klausimų, kuriuos visus metus ignoravome: ar esame patenkinti savo gyvenimu, ar pakankamai nuveikėme, ar jaučiamės laimingi?

„Kalėdinis laikotarpis daugeliui yra emociškai stiprus – asocijuojasi su vaikyste, sužadina jautrių praeities dalykų, kuriuos šiaip kasdienybėje būname kažkur nustūmę, bėgdami per daug negalvojame. Kalėdinis laikotarpis primena, kad yra pagrindinės vertybės: namai, šeima, santykiai su tėvais ir artimaisiais. Tada tos užspaustos, išstumtos emocijos pradeda grįžti“, – sako psichologė.

Tos emocijos, anot L.Rimkutės, nebūtinai turi būti niūrios. Tik daugybė žmonių būtent nuo niūrių emocijų bėga, nenori ar nemoka su jomis išbūti. Nustumtos emocijos niekur nedingsta – progai pasitaikius, jos grįžta ir grįžta. Tačiau tai tikrai neturi reikšti, kad Kalėdos – liūdesio laikas. Kaip žmogus per šias šventes jaučiasi, visų pirma, priklauso nuo jo charakterio, patirčių, nuostatų ir įsitikinimų.

Nesilyginkime su kitais

Prieškalėdinis laikotarpis gali būti ypač sunkus tiems, kurie patiria sunkumų šeimoje, kuriuos kankina netekties ar išsiskyrimo skausmas, kurie jaučiasi vieniši ar turi psichikos sveikatos problemų. Kasdien matydami šventiniu džiugesiu trykštančius kitus, tik dar aiškiau suvokiame, kokie nelaimingi esame. Bet tai labiau būdinga į depresiją linkusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie turi neišspręstų vidinių konfliktų.

„Socialiniai tinklai, televizija, reklamos prieš Kalėdas piešia idealų paveikslą. Tačiau tas džiaugsmas, kurį matome, iš tiesų yra netikras, – atkreipia dėmesį L.Rimkutė. – Faktas, kad tie patys socialiniai tinklai atnešė žmonėms daug depresijos ir kitų sunkių dalykų vien dėl to, kad matome netikrą, bet tobulai atrodantį pasaulį. Būtent tos piešiamos Kalėdų idilės vaizdas, kadangi jo tiek daug atsiranda, sukelia norą pasilyginti: o mano gyvenimas nėra toks tobulas... Bet pamirštama, kad tai, ką matome reklamoje, paveikslėliuose, vaizdo klipuose, nėra tikras gyvenimas. Realybėje daugybė žmonių jaučiasi labai įvairiai, netgi, sakyčiau, dauguma turbūt jaučiasi taip pat sunkiai, kaip ir tu.“

Socialiniai tinklai, televizija, reklamos prieš Kalėdas piešia idealų paveikslą. Tačiau tas džiaugsmas, kurį matome, iš tiesų yra netikras.

Anot psichologės, lyginantis su kitais apima jausmas, kad kitų gyvenimas tobulas, tik mano – kažkodėl ne. Lyginimasis iš esmės yra labai blogas reiškinys – ypač jei lyginiesi su kitais, o ne su savimi, koks buvai vakar.

Planuokime, bet realistiškai

Jau esame įpratę, kad Naujųjų metų pradžia – savotiška riba, nuo kurios pradedame kurti ateities planus ir mėginame įsivertinti, ar pavyko tai, ką buvome suplanavę padaryti šiemet. Kai pamatome, kad daug kas nepavyko, nuliūstame. Tai gal geriau to net nedaryti, kad paskui nereikėtų liūdėti?

„Taip, vis dažniau girdžiu, kad nereikia net kelti sau naujametinių tikslų. Matyt, dažnos nesėkmingos patirtys, kai nepavyksta padaryti to, kas suplanuota, – sako psichologė. – Bet tai juk nėra taisyklė, ne visi žmonės nepasiekia išsikeltų tikslų. Kai kurie planuoja ir metodiškai savo tikslo siekia. Yra ir tokių, kurie net viršija išsikeltus tikslus. Tad nereikia absoliutinti.“

Planuoti, pašnekovės įsitikinimu, reikia. Planai arba tikslai žmogui yra dalis motyvacijos šaltinio, iš kurio semiamasi energijos savo veiklai. Planavimas ir tikslų kėlimas mus skatina veikti. Tarkime, jeigu žmogus tikrai turi aiškų tikslą, tai gali būti priežastis, dėl kurios jis kiekvieną rytą keliasi ir noriai eina į darbą, mokslus, sporto salę ar dar kur nors. Patys tikslai nėra problema – problemų kyla, jei išsikeliami per dideli ar nerealistiški tikslai arba jų nepavyksta susieti su vidine motyvacija.

Nuotaika priklauso nuo mūsų

Žiemos tamsa, šaltis ir drėgmė taip pat neprisideda prie puikios nuotaikos, mat mokslas teigia, kad šviesos trūkumas mus veikia nepalankiai – organizmas ima mažiau gaminti laimės hormono serotonino.

„Reikėtų nepamiršti, kad pagrindiniai laimės hormonai yra keturi – dopaminas, oksitocinas, endorfinai ir serotoninas, taigi serotoninas, kurį mūsų organizmas gamina saulės šviesoje, – tik vienas jų. Negana to, yra ir daugybė kitų labai sveikų veiklų, kurios skatina serotonino gamybą mūsų kūne. Tad, jeigu tik norime, visada galime susirasti veiklų, kurios kompensuos saulės šviesos trūkumą. Tai gali būti sportas, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje, netgi šaltas dušas“, – teigia specialistė.

Anot L.Rimkutės, daug kas gyvenime, ypač nuotaikos, priklauso nuo mūsų pačių. Kalėdinės dekoracijos, lemputės, melodijos vieną džiugina, o kitą gali erzinti. Dažniausiai erzina tai, kas paliečia mūsų nuostatas, įsitikinimus, pažadina kažkokius atsiminimus ir pan. Priežastis yra ne pačios dekoracijos ar skambančios melodijos, o tai, koks mūsų santykis su šia metų švente, ką ji mums reiškia, kaip ją interpretuojame. Juk vienas žmogus gali kartu džiaugsmingai niūniuoti skambančią Kalėdų melodiją, o kitas tuo metu burbėti, kad jau nebegali pakęsti tos muzikos. Tad tai mūsų pasirinkimas.

„Kiekvieno žmogaus reakcija priklauso nuo jo nuostatų, – teigia L.Rimkutė. – Kažkam pyktis kyla dėl to, kad vis galvoja: aha, kiti tai šventėms ruošiasi, ilsisi, tik aš vienas čia turiu vargti arba va, ir vėl tie verslininkai bando iš žmonių pasipelnyti... Tokiu momentu reikėtų stabtelėti ir pagalvoti: kokias mintis suku galvoje? Kodėl man kyla pyktis klausantis Kalėdų muzikos? Beieškant atsakymų galima prisikapstyti iki to, kokios mano nuostatos šiuo klausimu, ar tikrai tos nuostatos teisingos, ar tikrai tos mano galvoje besisukančios mintys teisingos?“

Išsipildančios pranašystės

Žinoma, sunku įsijausti į šventinį šurmulį ir juo mėgautis, jei spaudžia metų darbų pabaigos terminai, jei šeima nebėra tokia tobula, kokią prie vaišių stalo tikisi išvysti seniai matyti giminaičiai. Ką daryti, kad didžiosios metų pabaigos šventės būtų šventiškos?

Laura Rimkutė. / Asmeninio archyvo nuotr.

L.Rimkutės teigimu, nuotaikoms, emocijoms galima daryti įtakos per savo mąstymą, per nuostatų klausimą, analizuojant, ką ir kodėl aš galvoju. Jeigu galvosiu, kad Kalėdos man yra sunkus metas, tai mokslo jau yra įrodyta, kad vadinamosios išsipildančios pranašystės veikia, ir atrodys, kad viskas taip ir klostosi. Kitaip sakant, kaip aš mąstau ir ką mąstau, tą ir matau aplinkui. Tad vienas būdas – kontroliuoti savo mintis ir nuostatas švenčių klausimu ir per greitai neužklijuoti etiketės, kad tai sunkus, erzinantis laikotarpis, o ieškoti, kaip galėčiau tą laikotarpį praleisti maloniau. Mūsų mintys ar veiksmai gali keisti emociją.

„Per šventes reikėtų labiau rūpintis savimi: dažniau stabtelėti, skirti laiko poilsiui, daryti malonius dalykus, prisiminti, kad turime hobių, – pataria pašnekovė. – Tai ir yra didžiausia problema, kad mes prieš Kalėdas labai lekiame, skubame – pabaigti darbus, nupirkti dovanas, pasiruošti šventėms... Jeigu sąmoningai neskiri laiko sau, visiškai išsemi savo vidinius resursus, o tada jau būna labai sunku valdyti emocijas arba jas keisti – emocijos valdo tave ir jautiesi taip, lyg būtum tiesiog į aplinką reaguojanti marionetė.“

Psichologė pataria artėjant šventėms skirti laiko smagiems užsiėmimams: pabūti su vaikais, pasiklausyti patinkančios muzikos, pasportuoti, išeiti pasivaikščioti, pasišokti, padainuoti. Kiekvienas turi pats atrasti, kokios veiklos kelia teigiamų emocijų, skirti joms laiko.

Dar vienas psichologės patarimas – pernelyg nesureikšminti švenčių: jos atėjo ir praeis, o gyvenimas tęsiasi ir kiekviena diena gali būti šventė, jeigu tik ją susikursi.

Geriausiai liūdesį išvaiko rūpinimasis kitais: padėdami kitiems, ruošdami jiems staigmenas, nustebindami pažįstamus ar net nepažįstamus, padėsime sau – juk duoti daug geriau nei imti.