Vyrų, norinčių dirbti auklėmis, yra daug, bet tinka tik vienas kitas, LRT RADIJUI sako Auklių agentūros vadovė Ieva Augustienė. „Jie nepereina psichologinės atrankos arba įsivaizduoja, kad nereikia patirties. Tarkim, vyras, išauginęs porą vaikų šeimoje, kur viską darė žmona, įsivaizduoja, kad yra tikrai kvalifikuota auklė“, – pastebi I. Augustienė. Vis dėlto, mano Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė, vyrai auklės būtų pageidautini, nes vaikams, ypač berniukams,  labai trūksta vyriško auklėjimo.

Rasti gerą auklę – sudėtinga

„Lietuvoje ir užsienyje dirbančių auklių atlyginimas stipriai skiriasi. Šiuo metu Vilniuje mažiausias sutartas atlyginimas buvo apie 500 eurų per mėnesį, o dažniausiai auklėms mokama 500–700 eurų. Užsienyje atlyginimas gali būti ir 1,5–2 tūkst. eurų“, – sako auklių agentūros vadovė Ieva Augustienė ir priduria, kad pačios brangiausios auklės yra tos, kurios dirba su daugiau vaikų ir kurios prižiūri naujagimius.

Anot I. Augustienės, valandinis užmokestis yra didesnis nei pastovus, nes auklė turi planuoti savo laiką, kainuoja kelionė: „Paprastai Vilniuje, kai vaikas nėra visai mažiukas, ne naujagimis, mokama apie 3–4 eurus už valandą.“

Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė pastebi, kad tėvai aukles renkasi vis atsakingiau.  „Anksčiau į aukles buvo žiūrima labiau kaip į prižiūrėtojas arba apsaugines, jos turėdavo atlikti daugiau kitų darbų, tarkim, gaminti, namus aptvarkyti, ir tik paskui kažkiek pažaisti su vaiku. O dabar tėvai vis labiau ieško tikrųjų auklių, kurios galėtų vaiką ne tik prižiūrėti“, – sako ji.

Be to, kalba R. Žemaitė, tėvai vis dažniau atsižvelgia į auklės išsilavinimą, prašo buvusių klientų rekomendacijų. „Kuo toliau, tuo dažniau auklės yra perduodamos iš rankų į rankas, nes rasti gerą auklę – tokią, kuri daug dėmesio skirtų vaiko ugdymui, turėtų tinkamus gebėjimus, tam tikrą išsilavinimą arba nuolat domėtųsi naujausiomis vaiko ugdymo metodikomis, labai sunku“, – neslepia Aktyvių mamų sambūrio narė. Todėl, pabrėžia ji, geros auklės, turinčios geras rekomendacijas, ne pačios ieško darbo, o jas susiranda klientai.

Vis dėlto, pastebi I. Augustienė, išsilavinimas, patirtis, kalbų mokėjimas, vairavimas yra privalumai, bet už juos daug svarbiau charakterio savybės, sugebėjimas suvaldyti savo impulsus ir suprasti dar nekalbančio vaiko poreikius.

Vyrai irgi nori dirbti auklėmis

Paklausta, kokia dabar padėtis rinkoje, I. Augustienė primena, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, išvažiavo daugybė auklių ir greitai rinkoje pradėjo trūkti net elementarius sugebėjimus turinčių auklių. „Šiuo metu Lietuvą gelbėja vyresnio amžiaus auklės, kurios labai prisižiūri, sportuoja. Tai – tos smagiosios pensininkės. 30–40 metų moterys tikrai nedirba auklėmis. O jei ir sugalvoja dirbti aukle, pirmiausia žiūrime kodėl. Nes paprastai tokios moterys arba daro karjerą, arba augina savo vaikus, tad 10 val. darbo diena joms tikrai nėra tinkamas variantas“, – tikina  auklių agentūros vadovė.

Be to, kalba ji, vyrų, norinčių dirbti auklėmis, yra labai daug, bet tinka tik vienas kitas: „Jie nepereina psichologinės atrankos arba įsivaizduoja, kad nereikia patirties. Tarkim, vyras, išauginęs porą vaikų šeimoje, kur viską darė žmona, įsivaizduoja, kad yra tikrai kvalifikuota auklė.“

R. Žemaitė pritaria, kad vyras auklė – retas atvejis, nors vaikams, ypač berniukams,  labai trūksta vyriško auklėjimo. „Tėčiai labai užimti, vyrų auklių praktiškai neturime, darželiuose vaikai auga su moterimis, mokyklose – vėl didžioji dalis moterų. Taigi vyriškas auklėjimo arba mokymo kontekstas tikrai labai pageidautinas. Deja, kol kas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje to trūksta“, – teigia R. Žemaitė.