Kaip praneša SAM, plano priemonės orientuotos į geresnį gydymo įstaigų valdymą, pozityvaus mikroklimato kūrimą, taip pat medicinos ir sveikatos mokslų studijų dėstytojų, studentų, vadovų bei darbuotojų socialinių, emocinių kompetencijų, psichologinio atsparumo, psichikos sveikatos raštingumo ugdymą.
Tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad depresijos paplitimas tarp gydytojų vidutiniškai siekia 29 proc., perdegimo simptomus jaučia apie 52 proc., 10–12 proc. gydytojų išsivysto priklausomybės liga, o savižudybės rizikos dažnis tarp gydytojų yra dukart didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Visgi, net 63 proc. sveikatos priežiūros specialistų nesikreipia profesionalios pagalbos, kai jaučia depresijos ir perdegimo simptomus, emocinį išsekimą.
Prie prastos gydymo įstaigų specialistų emocinės savijautos, kylančios dėl sudėtingos darbinės veiklos, prisideda ir prastas psichologinis darbinės aplinkos mikroklimatas. Mokslinių tyrimų, viešųjų konsultacijų ir apklausų duomenimis, pagrindiniai psichologinės gerovės užtikrinimo rizikos veiksniai yra nusistovėjusi subordinacija tarp skirtingą statusą turinčių darbuotojų, gydymo įstaigų ar jų padalinių vadovų vadovavimui reikalingų kompetencijų stoka, darbo užmokesčio ir krūvių sudarymo skaidrumo nebuvimas, smurto prevencijos ir intervencijos problemos.
Įvertinusi minėtas problemas, SAM atnaujintomis plano priemonėmis siekia išplėsti asmens sveikatos priežiūros specialistų ir medicinos bei kitų sveikatos mokslų studentų paruošimą. Tai reiškia, kad bus didinamas specialistų psichikos sveikatos raštingumas, psichologinis atsparumas, streso ir krizinių situacijų įveikos gebėjimais.
Be to, plane keliami tikslai įpareigoti įstaigų vadovus bei vidurinės grandies vadovus rūpintis darbuotojų psichologine gerove. Bus stiprinamos lyderių vadovavimo, krizių valdymo, komunikacijos kompetencijos, ir, žinoma, numatomas jų veiklos vertinimas šiose srityse. Vienas svarbiausių tikslų – apibrėžti darbuotojų psichologinei gerovei palankią darbo aplinką kuriančius veiksnius bei principus ir skatinti gydymo įstaigas juos taikyti praktiškai.
Taip pat naujomis priemonėmis siekiama mažinti psichologinio smurto ir mobingo apraiškas gydymo įstaigose, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą. Sukurtos tikslinės priemonės yra tiesiogiai nukreiptos į psichologinio smurto bei mobingo atpažinimą, prevencijos ir reagavimo mechanizmų diegimą gydymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.
Plano priemonėms iki 2024 m. metų įgyvendinti skirta daugiau nei 1,4 mln. eurų. Daugelis numatytų investicijų tiesiogiai nukreipta į veiksmus, skatinančius sisteminius pasikeitimus bei psichologinės gerovės aspektų integravimą į vadovavimo, kvalifikacijos kėlimo, apmokėjimo, sveikatos paslaugų planavimo, organizavimo, vertinimo ar kitus aspektus. 14 priemonių skirtos teisėkūros pasikeitimams, reikalingiems skatinti naujus ar tikslinti esamus procesus.
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
Skubi pagalba | 112 |
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai