Be baimės ir nerimo

Kad laukiasi trynukių, A.Ragauskė sužinojo gana anksti – penktą nėštumo savaitę. Išgirdę tokią naujieną, Ragauskai netvėrė džiaugsmu. Tiesa, pasidariusi nėštumo testą Agnė kiek nerimavo – juk nėštumas gali būti ir negimdinis. Tačiau kai žinią patvirtino gydytojai, būsima mama nurimo.

"Puikiai atsimenu trijų taškelių nuotrauką, kurią man parodė gydytoja. Jaučiausi it devintame danguje ir nesijaudinau. Supratau, kad dėl savo mergaičių privalau išlikti kiek įmanoma ramesnė", – prisiminimais dalijasi trynukes auginanti moteris.

A.Ragauskė džiaugėsi medikų palaikymu ir drąsinimu. Jie nuteikė, kad būsimai trynukių mamai dažniau nei besilaukiančioms vieno kūdikio moterims teks lankytis gydytojo kabinete ir labiau savimi rūpintis. Tačiau niekas nėštumo rizikomis pernelyg negąsdino. Agnė žinojo, kad kai kurios daugybinį nėštumą patiriančios poros nusprendžia pasilikti tik vieną ar du kūdikius. Ragauskams tokia mintis nė nešovė į galvą. To nesiūlė ir gydytojai.

"Neturėjau jokios baimės. Matyt, suveikė gynybinis mechanizmas, motiniškas instinktas. Buvau labai optimistiškai nusiteikusi, žinojau, kad viskas bus gerai, mergaitės gims sveikos. Tiek aš, tiek aplinkiniai spinduliavo ramybe. Galbūt todėl viskas ir klostėsi puikiai. Visą laiką jaučiausi išties gerai, tik paskutinėmis savaitėmis buvo sunkiau vaikščioti ir miegoti", – pasakoja trijų mergaičių mama.

A.Ragauskė pasakoja, kad artimiesiems žinia apie trynukes buvo netikėta, bet labai maloni. Sužinoję, kad Agnė laukiasi, jos tėvai ir sesuo netvėrė džiaugsmu. Tačiau kai būsima mama pranešė, kad kūdikių bus net trys, emocijos veržėsi per kraštus. Artimieji pravirko džiaugsmo ašaromis ir negalėjo patikėti tokiu likimo posūkiu.

Agnė tikina, kad ir gimdymo laikotarpis buvo gana lengvas. Į ligoninę stebėti ją paguldė tik 32-ąją nėštumo savaitę. Praėjus dar dviem, pasaulį išvydo sesutės Mėja, Elija ir Juna.

Panašumas: vos gimusiosios sesutės atrodė tarsi juvelyrinė viena kitos kopija.

Anksti išryškėjo charakteriai

Anot A.Ragauskės, dukrelių gimimą skiria tik minutė. Įdomu tai, kad trynukės gimė beveik vienodo svorio: 1810, 1830 ir 1840 g. Gydytojus tai labai nustebino, nes su dvyniais, o juo labiau – trynukais taip būna retai.

"Sesutės pradžioje atrodė identiškos, priminė juvelyrinę viena kitos kopiją. Tik vėliau pradėjo ryškėti jų skirtumai, – šypsosi jauna mama. – Dar būdamos pilvelyje trynukės atskleidė skirtingą savo elgseną. Echoskopijų metu gydytoja jas praminė Ramuole, Sportininke ir Manekene. Pavyzdžiui, Mėja visuomet laikydavosi ramiai. Galbūt taip ji elgdavosi dėl to, kad pilvo apačioje buvo mažai vietos? Antroji – Juna, pilve sukinėdavosi įvairiais rakursais, tad turime tik jos vienintelės echoskopu darytą veido nuotrauką iš priekio. O štai Elija nuolatos judėjo, tad buvo labai sunku ją apžiūrėti ir išmatuoti."

Pašnekovė juokiasi, kad kai kurias charakteristikas jos dukrelės išlaikė iki šių dienų. Pavyzdžiui, Elija ir dabar išliko sportiška – jai patinka žaisti aktyvius žaidimus, mėtyti kamuolį, svaidyti skraidančią lėkštę.

Nors Mėja gimė pirmoji, ji kol kas mažiausia ir smulkiausia iš visų trijų sesučių. Tad, prireikus, sesių ginti stoja sportininkė Elija. Vis dėlto, pasak jaunos mamos, vienos lyderės tarp trynukių nėra. Joms augant, viskas labai dinamiškai keičiasi, tad lyderės poziciją pakaitomis užima vis kita mergaitė.

Auginti vaikus yra sunku, nesvarbu, ar jų namuose vienas, du, ar trys. Motinystė išmoko kantrybės, empatijos, įsiklausymo į kitą žmogų, savo ir vaikų emocijų valdymo.

Su kūdikiais – mažiausiai vargo

Kadangi šeima gyvena užmiestyje, trynukėms labai patinka gamta. Su mama jos dažnai leidžia laiką netoliese esančiame miške, pievose. Dukrytės mėgsta būti su mama, kai ši triūsia šiltnamyje. Žinoma, per vasaros karščius Agnė sutrumpino dukrų lauke praleidžiamo laiko trukmę, tad mergaitės išeina pažaisti į kiemą jau gerokai po pietų. Nuo rugsėjo sesutės keliaus į darželį.

Jauniems tėveliams būna vargo net ir su vienu kūdikiu, tad kaip Ragauskų šeimai sekėsi susitvarkyti su trimis mažylėmis? Ar teko iškart prašyti artimųjų pagalbos? Pašnekovė purto galvą – mergaičių kūdikystė prabėgo stebėtinai gerai.

"Iš pradžių mums su vyru nepadėjo niekas, tvarkėmės vieni. Močiutė pasiėmė atostogas tik praėjus beveik trims mėnesiams nuo mūsų dukrelių gimimo. Mūsų su vyru tranzicija iš ligoninės į namus buvo palyginti lengva. Dar gulint Kauno klinikose, Intensyvios priežiūros skyriuje, mus labai gražiai pamokė ir paaiškino, kaip prižiūrėti mergaites. Kad nereikėtų kiekvienos maitinti ir migdyti atskirai bei visą parą traukti pieną, buvau išmokyta tam tikros rutinos, – pasakoja jauna mama. – Tad žvelgiant atgal, pati pradžia buvo pats lengviausias periodas. Aš žinojau, kada turiu dukreles maitinti, o kada – migdyti. Viskas buvo suplanuota, tad mergaitėms miegant, galėdavau užsiimti savais reikalais ir pailsėti pati. Maži vaikučiai apskritai daug miega ir augina svorį. Tad mano tikslas buvo nestresuoti ir traukti pieną, kad mergaitės kuo greičiau pasiektų bent jau vidutinį kūdikio svorį. Todėl pati pradžia buvo su daug miegelio ir pienelio."

Sesės puikiai sutaria

Vis dėlto mergaitėms sulaukus 5–6 mėnesių ir ėmus sėdėti, Ragauskai pradėjo svajoti apie papildomą rankų porą, tad labai džiaugėsi, kad mergaites padėjo auginti močiutė. Trynukės tapo judrios, ėmė daugiau reikalauti, kad jas panešiotų. Būtent šis etapas Agnei atrodo sunkiausias.

Tačiau dabar, kai mergaitėms jau treji, namuose vėl įsivyravo ramybė. Kadangi mažylės yra trys, jos pačios viena kitą užima ir žaidžia tarpusavyje.

"Dukrelės labai gražiai žaidžia grupinius žaidimus – viena apsimeta princese, kita – karaliene, trečia – nykštuku. Jos daug fantazuoja ir kuria savo pasakų pasaulį. O vieną vaikelį auginantys tėvai, norėdami, kad atžala praleistų laiko su kitais vaikais, turi jį vesti pas draugus ar į kiemą. Juk mažylis pats labai ilgai neužsiims", – pastebi jauna mama.

Todėl A.Ragauskė mano, kad, kalbant apie sunkumus ir iššūkius, jos kasdienybė nesiskiria nuo tėvų, kurie augina vienturčius. Tiesiog Ragauskų namuose yra linksmiau, aidi daugiau juoko.

"Net neįsivaizduoju, kaip reikėtų auginti vieną vaiką. Aišku, niekada to jau ir nepatirsiu. Jei būčiau auginusi vieną kūdikėlį, o tada būtų gimusios trynukės, galėčiau šias patirtis palyginti. O dabar man atrodo, kad auginti trynukes yra įprastas, kasdienis dalykas", – pasakoja trynukių mama.

Šeima: Agnė ir Mindaugas jaučiasi labai turtingi – juk jų laimė padauginta iš trijų.

Vertingos pamokos

Ar auginant tris vaikus dar lieka laiko sau? A.Ragauskė tikina, kad jai labai padėjo ligoninėje išmoktas planavimas ir rutina. Mergaičių kūdikystėje, joms daugiau miegant, Agnė turėjo nemažai laisvo laiko. Vienu metu ji netgi užsiėmė keramika.

"Yra skirtingų būdų auginti vaikus. Galima tai daryti intuityviai, be rutinos, kai mažylis valgo ir miega, kada nori. Tačiau tokiu atveju tu negali nieko planuoti. Augindama tokiu būdu būčiau turėjusi maitinti tris vaikelius pakaitomis kiaurą parą. Tad planavimas tikrai labai palengvino situaciją, – tikina Agnė. – Mano trynukės apskritai yra kantresnės, nesavanaudiškos, labai socialios. Tikriausiai taip yra todėl, kad jos nuo gimimo augo tarp kitų vaikų. Todėl noriai dalijasi savo žaislais, mielai priima pažaisti ir kitus vaikus. Toks jų charakteris kasdienybę taip pat smarkiai palengvina."

Gimus mergaitėms, A.Ragauskės gyvenimas kardinaliai pasikeitė, tačiau įgyta patirtis ją daug ko išmokė. Vis dėlto Agnė mano, kad panašias patirtis įgyja ir vieno vaikelio susilaukę tėvai.

"Auginti vaiką yra sunku, nesvarbu, ar jų namuose vienas, du, ar trys. Motinystė išmoko kantrybės, empatijos, įsiklausymo į kitą žmogų, savo ir vaikų emocijų valdymo. Apskritai, pradedi labiau vertinti ramybę, stabilumą. Prieš tai aštuonerius metus gyvenau užsienyje, aktyviai siekiau karjeros, vykdavau į komandiruotes. O dabar daugiau įsiklausau į save ir mergaites, trokštu ramybės. Nežinau, ar tai pasikeitė dėl vaikų, o gal tiesiog atėjo ramesnis mano, kaip moters, gyvenimo etapas", – svarstė ji.

A.Ragauskė pabendrauja ir su kitomis trynukus auginančiomis šeimomis. Viena kauniečių šeima susilaukė trynukų labai panašiu metu kaip ir Ragauskai – 2018-ųjų pavasarį. Vis dėlto abiejų šeimų vaikučiai dar nesusipažino, sutrukdė prasidėjusi pandemija. Tačiau Agnei labai malonu su kitomis trynukų mamomis pasidalyti džiaugsmais, vargais ir patarimais. Greitai vaikelio susilauks ir A.Ragauskės sesuo. Tad Mėja, Elija ir Juna nekantriai laukia pasaulį išvysiančio pusbrolio.